1 / 18

Vidinė energija

Vidinė energija. Parengė : Rafal Doveiko Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla Mokytojas: Pavel Stankevič. Mechaninės energijos rūšys. Mechaninė energija – tai fizikinis dydis, kuris parodo, kokį darbą gali atlikti vienas arba keli kūnai. Mechaninės energijos rūšys.

adrienne-finley
Download Presentation

Vidinė energija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Vidinė energija Parengė: Rafal Doveiko Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla Mokytojas: Pavel Stankevič

  2. Mechaninės energijos rūšys Mechaninė energija – tai fizikinis dydis, kuris parodo, kokį darbą gali atlikti vienas arba keli kūnai.

  3. Mechaninės energijos rūšys Visi virš žemėspaviršiaus pakelti ir deformuojami kūnai įgyja potencinės (1 pav.). Judantyskūnai turi kinetinės energijos (2 pav.). Kinetinė ir potencinė energijos gali virsti viena kita.

  4. Pagal energijos tvermės dėsnį energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, o vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija.

  5. Elektriniu gręžtuvu gręžiama paustuvuose įtvirtinta metalinė detalė (3 pav.). Besisukantis grąžtas turi kinetinės energijos, bet detalės jis nei pajudina, nei priverčia suktis. Atrodytų, kad grąžto kinetinė energija išnyksta? Tačiau taip negali būti. Ir grąžtas, ir detalė stipriai įkaista, jų temperatūra padidėja. Grąžto kinetinė energija virsta kitos rūšies energija, sukaupta jo paties ir detalės viduje.

  6. Energijos matavimo vienetas Fizikai šią energiją vadina vidine energija, žymima U. Tai visų medžiagosdalelių kinetinė ir potencinė energija. Pagrindinis vidinės energijos matavimovienetas yra džaulis (J). Vidinė energija nepriklauso nei nuo kūno judėjimo, nei nuo jo padėtieskitų kūnų atžvilgiu. Kūnas, turintis vidinės energijos, tuo pačiu metu galiturėti ir kitos rūšies energijos.

  7. Vidinė energija - visų kūnų sudarančių dalelių kinetine ir potencinė energija.

  8. Vidinė energija ir temperatūra Šios rūšies energija susijusi su temperatūra. Pavyzdžiui nesvarbu kokia detalė yra grežiama grąžtu - jų vidinė energija didėja vienodai, o temperatūra - skirtingai. Didelėse detalės ji kyla ne taip sparčiai kaip mažose. Vidinė energija ir temperatūra yra du skirtingi fizikiniai dydžiai. Kūno temperatūrą galima išmatuoti, o vidinės energijos taip paprastai nustatyti neįmanoma. Galima tik teigti, jog kylant temperatūrai didėja ir vidinė energija.

  9. Kokios rūšies energija virsta vidine? Vidinė energija gali pavirsti įvairių rūšių energija. Štai keletas pavyzdžių. Besisukančio stabdžių disko kinetinė energija virsta vidine dėl trinties į trinkelių paviršių. 4 pav. matyti, kaip diskas įkaista iki raudonumo.

  10. Ant ugnies kaitinamas puodas su skysčiu (5pav.) gauna šiluminės energijos, kuri virsta kūnų vidine energija. Dėl to ir puodo, ir skysčio temperatūra padidėja. Kokios rūšies energija virsta vidine?

  11. Kokios rūšies energija virsta vidine? Elektros srovė lempos siūlelį įkaitina net iki švytėjimo (6 pav.). Elektros energija virsta kaitinamojo siūlelio vidine energija.

  12. Įvairūs kūnai Žemėje įkaista dėl to, kad sugeria dalį Saulės išspinduliuotos energijos (7 pav.). Saulė skleidžia ne tik regimąją šviesą ir ultravioletinius (UV) spindulius, bet ir infraraudonuosius (IR). Šie nematomi šilumos spinduliai pasiekia kūnus Žemėje ir įkaitina juos. Vadinasi, Saulės IR spindulių energija ir gali pavirsti kūnų vidine energija. Kokios rūšies energija virsta vidine?

  13. Vidinės energijos kitimas • Kylant temperatūrai vidinė energija didėja, krintant – mažėja. • Tai nepastovus dydis. • Išsiaiškinkime, kas turi įtakos vidinės energijos kitimui.

  14. Vidinė energija ir mechaninis darbas Kelias minutes intensyviai patrink monetą į medinį paviršių (1 pav.). Netrukus pajusi, kad ji įkaito. Monetos vidinė energija dėl trinties pakinta. Mat vidutinis dalelių greitis, kartu ir kinetinė energija, padidėja. Kūnai įšyla ne tik dėl trinties, bet ir nuo smūgių, deformacijų. Taigi, kai kūnas veikiamas mechaniškai, vidinė energija didėja.

  15. Kai mechaninį darbą atlieka pats kūnas, jo vidinė energija mažėja. Tuogalima įsitikinti atliekant 2 pav. parodytą bandymą. Į sandariai užkimštąstorasienį stiklinį indą pompuojamas oras, kuriame yra vandens garų. Potam tikro laiko, padidėjus slėgiui kamštis iššoka. Indo viduje tuo metu susidarorūkas. Vadinasi, oras inde staiga atvėsta – jo vidinė energija sumažėja. Dėl to, kad suspaustas oras kamštį išstumia panaudodamasdalį savo vidinės energijos. Vidinė energija ir mechaninis darbas

  16. Vidinės energijos kitimas • Vidinė energija didėja, kai kūnas veikiamas mechaniškai. • Vidinė energija mažėja, kai mechaninį darbą atlieka pats kūnas.

  17. Vidinės energijos formulė • U – vidinė energija (J) • m – dujų masė (kg) • M – molio masė (kg/mol) • R – universalioji dujų konstanta; R=8,31 J/(mol K) • T – absoliutinė temperatūra (K)

  18. Literatūra: http://new.briedis.lt

More Related