Download
1 / 28
290 likes | 535 Views
Šiuolaikinis jaunimas. Vaidas Bacys, Žilvinas Šilėnas. Iš globalios perspektyvos. Pasaulyje pusę visų bedarbių sudaro jaunimas (Tarptautinė Darbo Organizacija, International Labor Organization ). Iš globalios perspektyvos.
E N D
Šiuolaikinis jaunimas Vaidas Bacys, Žilvinas Šilėnas
Iš globalios perspektyvos • Pasaulyje pusę visų bedarbių sudaro jaunimas (Tarptautinė Darbo Organizacija, International Labor Organization)
Iš globalios perspektyvos • Pasaulyje „jaunimu“ vadinama 15-24 metų grupė. Ši grupė pasirinkta todėl, kad šiame laikotarpyje yra pereinama iš švietimo sistemos į darbo rinką
Iš globalios perspektyvos • Pastebima tendencija, kad šis amžiaus tarpsnis keičiasi į 15-29metų tarpsnį
Iš globalios perspektyvos • Kas yra rekomenduojama JTO ? „Reikia didesnės ir lankstesnės įsidarbinimo galimybės jaunimui, ypač tiems, kurie yra „rizikos grupėse; geros darbo sąlygos visiems jauniems žmonėms. Įdarbinimo politika turi garantuoti, kad darbai būtų prasmingi ir prisidėtų prie darnios visuomenės ir darnios plėtros.“ (JTO Tūkstantmečio tikslai)
Iš Lietuvos perspektyvos Kaip jaunimas mato save (Lietuvos jaunimo politikos Baltoji knyga): • Jaunimo veikla remiasi demokratijos, novatoriškumo, konkurenciškumo, subsidarumo ir pariteto principais.
Iš Lietuvos perspektyvos • Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimas siekia būti: • savarankiškas, iniciatyvus, aktyvus ir atsakingas; • mobilus; • išsilavinęs; • tolerantiškas; • teisiškai sąmoningas; • gerbiantis žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Kas Lietuvos jaunimui ugdo visas šias vertybes ir ar jos iš viso yra ugdomos? • Koks švietimo sistemos vaidmuo?
Jaunimas pripažįsta pažinimą – tarptautinį ir tarpkultūrinį – vertingu ir svarbiu jaunimo veikloje. Kas yra daroma, kad Lietuvoje didėtų tarptautinis ir tarpkultūrinis pažinimas?
Kaip ES mato jaunimą? ES programos Jaunimas tikslai: • Skatinti jaunus žmones dalyvauti daugiakultūrės Europos kūrime, ugdant pagrindinių Europos vertybių suvokimą, pagarbą žmogaus teisėms, užkertant kelią rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos apraiškoms - sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinių jaunimo mainų projektuose;
Kaip ES mato jaunimą? ES programos Jaunimas tikslai: • Stiprinti jaunų žmonių solidarumo jausmą, sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinės savanoriškos tarnybos projektuose, vykstančiuose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose šalyse; • Skatinti jaunų žmonių saviugdą, iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiant juos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime;
Tai koks iš tikro yra jaunimas? • Jaunimas yra politiškai radikalus/radikalesnis (jaunimo dalis radikaliuose judėjimuose yra proporcingai didesnė) • Jaunimas yra radikalesnis visomis prasmėmis, linkęs į kraštutinumus (labiau materialistiškas, labiau idealizuojantis ir pan.). • Jaunimas yra labiau priimantis naujoves (ypač technologines) • Jaunimas yra įtakojamas tėvų (teisinė, finansinė, emocinė priklausomybė) • Jaunimas randa sektinus idealus visuomenėje (pvz. dainininkai) arba vaizduotėje (pvz. knygų, filmų, kompiuterinių žaidimų herojai)
Jaunimas gaunamą informaciją perleidžia per jaunatviško radikalizmo, visuomenės ir tėvų (gali būti, kad ir per kitų idealų) įtakos filtrą.
„Sovietų Sąjungoje valdžia šeimą ir švietimą kreipė ta pačia linkme, į tuos pačius, kažkieno numatytus tikslus. Todėl nenuostabu, kad griuvus Sovietų Sąjungai, atsirado “plyšys” ir nesusiorientavimas tarp šeimos ir švietimo“ pagal JTO „Švietimas“ • Ar švietimo sistemos vizija Lietuvoje sieja šeimą ir švietimą?
Koks gali būti jaunimas atsižvelgiant į visuomenės, šeimos įtaką ir jaunimo radikalumą?
A – individe svarbesnė yra visuomenės įtaka, jis prisitaiko. • B – individui yra svarbi visuomenės įtaka, tačiau ši įtaka yra modifikuojama radikalizmo (arba jis atsiranda tam tikros srovės kraštutinume) • C – individas nėra įtakojamas visuomenės, radikalizmas čia yra svarbiau (individas gali atmesti visuomenės vartybes, remtis tėvų vertybėmis arba siekti kitos visuomenės vertybių, tapti atsiskyrėliu, ekscentriku) • D - nei visuomenė, nei radikalumas nėra svarbus veiksnys individo raidoje, svarbesni yra kiti faktoriai (greičiausiais tėvų įtaka)
Koks gali būti jaunimas atsižvelgiant į visuomenės, šeimos įtaką ir jaunimo radikalumą
A – individui visuomenės įtaka svarbiau už tėvų įtaką • D – individui tėvų įtaka yra svarbesnė už tėvų įtaką • B – individui abi įtakos yra vienodai svarbios (tėvų ir visuomenės vertybės yra praktiškai identiškos) • C – individui abi įtakos yra vienodai nesvarbios, (greičiausiai svarbu radikalumas)
Koks gali būti jaunimas atsižvelgiant į visuomenės, šeimos įtaką ir jaunimo radikalumą
A – individui radikalumas yra svarbiau už tėvų įtaką, (greičiausiai jis maištaus prieš tėvų vertybines nuostatas) • B – individui radikalumas ir tėvų įtaka yra labai svarbūs (greičiausiai jis perims kai kurias tėvų vertybines nuostatas, o kai kurias atmes) • C – individui tėvų įtaka yra svarbiausias faktorius (jis perims visas tėvų vertybines nuostatas) • D – nei tėvai, nei radikalumas neturi didelės įtakos (greičiausiai visuomenės įtaka yra pagrindinis faktorius)
Todėl reikia atsižvelgti į šiuos faktorius formuojant švietimo politiką. Jei galima kurį nors faktorių panaudoti, tai ir reikia padaryti. Jei galima kurį nors faktorių keisti, tai taip pat būtina daryti. (pvz., kokioje situacijoje būtų švietimas, jei “Gariūnų berniukų” mada, t.y. mesti mokyklą ir pardavinėti prekes turguje, būtų nenuslūgusi? Arba, kokioje situacijoje atsiras švietimas, jei mokyklose ir egzaminuose bus toleruojamas nusirašinėjimas? Kuris iš šių faktorių, ar faktorių kombinacijų tai lemia? Radikalumas, tėvų įtaka, visuomenės įtaka? Kurį iš šių faktorių yra įmanoma pakeisti?
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Individualumas • Savo kelio atradimas yra svarbiausia. Kitas kelias nuo tėvų ar draugų, buvimas išskirtiniu ir vieninteliu • Asmeninė karjera, galimybė pasiekti daug savo jėgomis - tai jų ateities vizija • Ir jie daro tai, ką sako - vis daugiau sprendžia patys
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Atvirumas • Naujos idėjos, anksčiu neįsivaizduojamos, tampa individualumo simboliais: • Lengvųjų narkotikų legalizavimas • Perdėtas seksualumas ir kūno kultas • Lygios moterų ir vyrų teisės • Tai ką mes tik ruošiamės priimti, jie jau supranta kaip SAVO kultūrą
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Savarankiškumas • Gebėjimas pasirūpinti savimi • Aukštesnė gyvenimo kokybė (nebūtinai matuojama pinigais) • Vertindami save jie pirmiausiai akcentuoja vidų, ne įvaizdį - tai galingas įrankis ryšiui su jais
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Paprastumas • Technokratinis, ūžiantis ir sparčiai besivystantis pasaulis reikalauja atsvaros • Paprastumas, tradiciškumas, senosios vertybės grįžta - tai yra naujas originalumas • Tai pasireiškia ir retro madomis, ir vis grįžtančia ankstesnių laikų muzika
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Dvasiškumas • Ne, tai ne tas dvasiškumas, kaip mes jį suprantame • Ne įprasta religija ar lietuviškumas • Tai savotiškas poreikis tapti geresniu žmogumi • Tai noras pasiekti oazę savyje, atrasti tikrąjį aš
Kokios yra jaunimo savybės reklamos gamintojų akimis? (Girvydas Duoblys, Robertas Skiauteris, Leo Burnett) Globalizacija • Jaunimas save supranta kaip pasaulio dalį • Jie daugiau keliauja, skaito užsienio žurnalus ir klausosi užsienio muzikos • Kitos kultūros yra jau ne tik kad įdomios, bet ir labai priimtinos
Kurios iš šių savybių yra teigiamos, kurios neigiamos? Kurios naudingos, kurios naudingiausios? Kurių iš šių savybių formavimuisi daugiausiai įtakos turi švietimo sistema? Bet svarbiausia, kuriomis iš šių jaunimo savybių švietimo sistema gali pasinaudoti? Kuriomis naudojasi Lietuvos švietimo sistema?
