1 / 262

Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas.

Etika - mokslas tiriantis dorovę, žmonių elgesio normas Įmonės turi pasirinkti tarp gėrio etikos ir finansinės naudos. Etika – tai veikla, kurios nauda yra ilgalaikėje perspektyvoje. Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas.

elvina
Download Presentation

Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Etika - mokslas tiriantis dorovę, žmonių elgesio normas Įmonės turi pasirinkti tarp gėrio etikos ir finansinės naudos.Etika – tai veikla, kurios nauda yra ilgalaikėje perspektyvoje

  2. Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas. • Aristotelis sakė, kad finansų etika nėra visuma etikos, bet reikšminga jos dalis

  3. Aristotelis etika priskiria praktinei filosofijai, kuri tūri atsakyti i klausimą. • Ką aš turiu daryti • Ką aš galiu žinoti, kuo aš galiu tikėti, ką aš turiu daryti, kaip man gyventi • Geriausi pamokymai netenka prasmės , jeigu jie neįgyvendinami laiku. neatsižvelgiant į situacijos ypatumus,

  4. Žodis „etika" kilęs iš graikų kalbos žodžių „ethikos" bei „ethos" ir reiškia labiausiai paplitusį toną ar sentimentą visuomenėje. Moralės principų ,elgesio normų taisyklių visuma. Graikijoje buvo vienas iš svarbiausių mokslų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne etika apibūdinama kaip žmonių elgesio normos. Etikos mokslo specialistai etiką bando apibrėžti išsamiau. Dažniausiai nurodomi du dalykai:Etika yra moralaus elgesio normos, jos turi būti pagrįstos tinkamų ir netinkamų poelgių prado identifikavimu. Taigi kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Galima teigti, kad ši problema yra neišsprendžiama, nes požiūris į moralaus elgesio normas yra visiškai skirtingas: įvairiose tautose; įvairiuose regionuose; įvairiais vystymosi laikotarpiais. Todėl teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio problemos analize .

  5. Etika ir moralė • Moralė yra kilęs iš graikiško žodžio moralis-reiškiančio papročius ar manieras • Etimologiniu požiūriu(tikras esminis) etika galioja individualaus asmens ar atskirų asmenų charakterio sričiai ,o moralė-žmonių tarpusavio santykių sričiai. • Filosofijoje etikos sąvoka vartojama specifinei tyrimo sričiai išreikšti, moralės-nagrinėja žmogaus elgesį ir žmog. vertybes

  6. Etika ir moralė • Moralė-tai konkrečios žmogaus veiklos ,poelgio ar doroviškumo matas. • Moralė pasireiškia:formaliai atliekant veiksmus; • Siekiant tikslų; • Per papročius ir įpročius; • Žmogaus gyvenimo būde; • Socialinėse situacijose.

  7. Etika ir moralė • Etika –mokslas tiriantis moralę,padeda atskleisti ir pagrįsti veiksmus ,kurie pripažįstami teisingi arba ne ,leidžia paaiškinti jų esmę, patikslinti argumentus ,reiškinius sudarančius moralės lauką. • Egzistuoja skirtingi požiūriai į moralę . Manoma ,kad kas visuomenėje kas draudžiama yra blogis. • Moralės sistema gali formuoti ir gėrio standartus

  8. Etika ir moralė • Pastebima tendencija etikoje, matyti moralės normas kaip atėjusias iš išorės ir atkreiptinas dėmesys į buvimą paties žmogaus prigimtyje • Verslininko veiklos sferoje moralumo išraiška –elgsena ,normos, vertybės. • Moralės būvimas viešąja sistema reiškia kad ji turi poveikį kitiems žmonėms.

  9. Individo moralinio išsivystymo vertinimas ir moralinė atsakomybė • Etiško žmogaus tobulėjimo Kohlbergo 6 pakopos • Bausmės ir paklusnumo • Asmeninių tikslų ir mainų • Abipusių lūkesčių santykių suderinimo • Asmeninės sąžinės adaptacijos soc.sistemoje • Susitarimo arba naudos pakopa • Universalių etikos principų išpažinimo

  10. Individo moral.išsivystymas • Patrick, Manning išskiria šias pakopas: • Fizinės pasekmės sąlygoja elgesį . Šiam etapui būdinga vengti bausmės ir gerbti valdžią. • Pirmam plane yra asmeninių malonumų poreikiai, nulemiantys elgesio dorumą ir blogumą • Elgesį lemia kitų patarimas. Geras asmuo kuris tinkamai elgiasi šeimoje su draugais • Pritarimas autoritetui

  11. Individo moral.išsivystymas • Toleruojamas racionalus nesutikimas , priimamas • verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt; • firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla; • firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais); • firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis. • daugumos valdymas

  12. Pagr. reikalavimai etikos kodeksui • Bendri reikalav. • Reikalvim. darbuotojams-profesionalumas, sąžiningumas ir t. t. • specialus profesiniai reikalavimai • Informacijos atskleidimas ir skaidrumas • Interesų konfliktų, ginčų vengimas, skundų nagrinėj. • Santykiai su klientais ir vartotojais • Paslapties laikymasis • Atsakomybė • Kodekso vykdymo kontrolė

  13. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai? Pirmoji nuostata:Verslas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo. Verslas – viena iš žmogaus veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui – suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada pavyksta. Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad verslas neteiktų skausmo kitiems. Čia išskirčiau du momentus. Pirma, verslo teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Vien JAV prekyba narkotikais per metus duoda 200 mlrd.dolerių pelno. Šio biznio užuomazgų esama ir Lietuvoje.

  14. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai • Antroji nuostata:Verslas neturėtų pažeisti ir juo labiau naikinti žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės erdvės, kenkti sveikatai. • Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys. • Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna kontrolė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų verteivų aukomis. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai. Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Be to, kompromituojama ir šalis, iš kurios ekologiškai nešvari produkcija įvežama.

  15. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai • Trečioji nuostata: Verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų. • Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidus įstatymus, yra moraliai žalingas dvejopai. Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu. Jeigu nesilaikoma įstatymų, verslininko įvaizdis visuomenėje menkėja. Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje įžvelgiama ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti valdininkijos pastangas perskirstyti verslininkų uždirbtas lėšas dėl socialiai remtinųjų. Tačiau kaip rodo patirtis, tokia praktika neefektyvi: nepadeda sukurti naujų darbo vietų, neugdo iniciatyvumo, skatina valstybės išlaikytinių nuotaikas.

  16. Ketvirtoji nuostata: Verslininkas neturi užmiršti, kad rinkos erdvėje jis veikia ne vienas, ir todėl privalo paisyti kito interesų, siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiai naudingos partnerystės. • Rinkos ekonomika – viena iš visuomenės ekonominio gyvenimo organizavimo formų. Objektyviai rinka nėra neišvengiama, kaip neretai teigiama. Ji kuriama visų visuomenės narių pastangomis. Šia prasme ji yra visų mūsų “rankų darbas”, kaip ir demokratija. Savo ruožtu ji savaip paliečia kiekvieno iš mūsų laisvės ribas. Rinkoje mes negalime būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas - mes turime elgtis pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad nepažeistume kito teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius. Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą – ji tampa realia. Taigi galima sakyti, jog rinkos “moralinis veidas” – rinkos subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas.

  17. Verslo ir finansų etikos pagrindai • Verslo normų ir etikos principų taikymo ypatumai nacionalinėje ekonomikoje. • Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes suformavome laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne tik fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos. • Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas. Etika - tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.

  18. Etikos pagrindai • Dažnai pradedančiam verslą kyla klausimas , kam reikalinga etika • Etikos klaidos, apgaulė gali greičiau sugriauti karjerą negu teisinės ar buhalterinės. • Nieko nėra pavojingiau, kaip blogas įvaizdis • Apklausos rezultatai

  19. Etikos požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais: • Verslininko charakterio bruožai (padorumas, lojalumas, kruopštumas)gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti burti žmones sumanymui realizuoti • kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones sumanymui realizuoti; • verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt; • firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla; • firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais); • firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis.

  20. Verslo etika Šis apibūdinimas turi tris esminius elementus:1. etikoje yra sprendimo pasirinkimo problema;2. etikoje egzistuoja supratimas apie gėrį ir blogį;3. etika nagrinėja sprendimų pasekmes.

  21. Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp skirtingų poelgių ir teisingas pasirinkimas nėra aiškus. Jei tokiu atveju mes sakome, kad žmogus turi elgtis taip, kaip reikalauja etikos elgesio norma, tai reiškia, kad šio žmogaus elgesys turi atitikti moralines normas bei principus ir atnešti daugiausiai naudos. Etikos teorijoje skiriamos dvi etikos rūšys: • Bendroji etika • profesinė etika. Pažymėtina, kad profesines etikos normos remiasi pagrindinėmis bendrosios etikos normomis ir nuostatomis. Tiek bendrosios, tiek profesinės etikos normų pagrindą sudaro žmogaus sąžinė.

  22. Verslo etikos ypatumai Neteisėtu būdu gautam pelnui paslėpti tenka išeikvoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti panaudojama verslui plėtoti. Be to, sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus neretai tenka pasinaudoti nusikalstamų struktūrų paslaugomis. O šios rūšies paslaugos labai susieja verslo žmones su nusikalstamu pasauliu. Iškyla pavojus verslui patekti nusikalstamų struktūrų įtakon. Ši tendencija ryški visose pokomunistinėse šalyse, kur verslo plėtrą reguliuojantys įstatymai netobuli, o pagunda juos apeiti kartais tampa beveik neišvengiama.

  23. konkurencija Konkurencija – neatsiejamas rinkos požymis. Ji skatina pažangą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga, civilizuota – kova iki konkurento sunaikinimo rinkoje – praeitas etapas. Civilizuota verslo šakose totalinę konkurenciją keičia abipusiai naudingos partnerystės paieškos.

  24. Augustinas Rakauskas, ,,Senukų” įmonių asociacijos prezidentas, į klausimą ,,Lietuvoje vis linksniuojama - dažnai pagrįstai - valdininkų ir politikų etika. O ką manote apie verslo etiką mūsų valstybėje?”, atsakė: ,,Atsakydamas, ką manau apie verslo etiką Lietuvoje, galiu atsakingai užtikrinti, kad Lietuvos verslo etika yra Lietuvos politikų etikos padarinys. Tas padarinys nesiskiria nuo politikų mentaliteto. Tai vienas mūsų valstybės organizmas su dviem rankomis, turinčiomis po penkis pirštus, kurie linksta tik į save. Problema yra ne verslas ir ne politikų etika, o žmonių sąmonė, kalbant bendrųjų vertybių suvokimo ir jų praktinio pritaikymo požiūriu.”

  25. Verslo etika • Į verslo etikos koncepciją įeina netik pilnas pasitikėjimas pareiga dirbti sąžiningai, darbštumas, lojalumas, mokėjimas spręsti bei pašalinti konfliktus. • Vienas svarbių etikos bruožų yra sugebėjimas atskleisti savo sugebėjimus tiksliai perduoti savo nurodymus susipažinti su užduotimis.

  26. Verslo etika • verslo etikos taikymas apima netik taisyklių ir veiksmų analizę bet ir socialinę ir institucinę etiką ,o taip pat analizuojama individualus vadovų veiksmai tarp personalinis komunikavimas sąveika tarp tarnautojų ir klientų. • Taikant etikos principus pirmiausia turima mintyje tinkamą rizikų valdymą. • Rizika dažnai kyla dėl neetiško elgesio ,kur įmonė gali patirti daug žalos ,nukentėti įmonės reputacija ,bei gauti pinigines baudas. • Vadybininkų pareigas apibrėžia valdyba ,kuria paskiria savininkai ir kuri turi pilną jų pasitikėjimą. • Vadovų darbas turi būti paremtas pilnu pasitikėjimu.

  27. Verslo etikos gali būti šios pagrindinės sritys: • Bendravimas • Kalba • Kontrolė • Kritika • Vertinimas • Skatinimas • Klausymas • reiklumas

  28. Personalinės etikos principai • Rūpinimasis kitų gerove • Gerbimas kt.žmog.teisės būti savarankiškam • Sąžiningumas ir patikimumas • Savanoriškas paklusnumas įstatymams • Teisingumas • Labdara , pastangos padėti kitiems • Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių

  29. Verslo etika • Profesinė (funkcionaliai diferencijuota, vaidmeninė) etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio • normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kuriuo turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens atlikėjas, • priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai gerai labai padeda sprendžiant etinius ginčus,kylančius profesinėje veikloje

  30. Profesinės etikos principai • Objektyvumas nešališkumas • Tiesumas , visiškas demaskavimas • Konfidencialumas • Rūpinimasis įsipareigojimais ir jų vykdymas • Konfliktų vengimas

  31. Pasaulinės visuotinės etikos principai • Tarptautinių įstatymų paisymas • Socialinė atsakomybė • Aplinkos apsaugos valdymas • Tarpusavio priklausomybė ir atsakomybė už vientisumą. • Pagarbus požiūris į bustą.

  32. JAV verslininkų etikos problemos • Godumas • Neteisingos ataskaitos • Prastos produkcijos gaminiai • Neprotingas kainų kėlimas • Per didelis pasitikėjimas savo teisingumu. • Žema darbo kokybė , aklas paklusnumas vadovui • Galimybių nebuvimas išsakyti nesutikimą • Nerealus planas

  33. Argumentai už ir prieš verlso etika • Prieš-objektas žmogus tačiau vertinamas kaip verslininkas,normų laikymasis prikl.nuo tikslų. • Moralumo matas yra universalus-verslo etika turi tik dalinį pobūdį tam tikrą srytį, prieštarauja moralės universalumui • Moralumas priklauso nuo susitarimo ,visi suinteresuoti gali susitarti pagal kokius kriterijus verslo normos kūriamos • Moralinis vertinimas nėra suinteresuotas

  34. Argumentai prieš • -Verslininkas elgdamasis gerai gali siekti naudos • Moralė turi refleksinį pobūdį-moralinio vertinimo kriterijus yra ne normų refleksija,o jų laikymasis praktikoje. Moralinio vertinimo kriterius yra ne normų refleksija , o jų laikymasis praktikoje. • Etikos kodeksas gali būti konjuktūrinis-prikl.nuo ideologijos

  35. Argumentai už • Moralė nėra kažkas anapusinio, o yra visuomenės faktas. Jos uždavinys reguliuoti santykius tarp žmonių • Verslo etika yra seniausia(pirklių etika) • Etika nepakeičia moralumo visuomenėje ,o tik papildo:konkretizuoja moralės normas , pritaikydama situacijoms:įvertina atskirų verslo dalyvių poreikius,jų veikimo ribas,moralės normas

  36. Argumentai už • Formuoja būdus ir galimybes konfliktų sprendimui, remiantis moralės normomis ;formuoja idealus ,gėrio koncepcijas į kurias ir kreipiamas verslas • Verslo etika neprovokuoja moralės normų verslo dalyvio etiško elgesio išraiška.Verslo etika nieko dėta jeigu verslinink. elgiasi nedorai .etika tokių veiksmų netoleruoja • Paklusn.kodeks.neatleidž nuo atsakomybės,nereiškia kad už firmos ribų gali elgtis betkaip

  37. Verslo kultūrų tipologija • Bendrovės (bankų)etika yra žymiai platesnės normatyvinės sistemos dalis vadinama verslo kultūra. • Vokiečių verslo spec.nurodo 4 kultūrų tipus: • Prekybos kultūra;administracinė;spekuliatyvinė(naudingų sandėrių);investicinė • Yra 2 veiksniai:rizikos ir grįžtamasis

  38. Prekybos kultūra • Pasižymi greitu grįžtamuoju ryšiu ir palyginti maža rizika. • Priklauso nuo kontaktų kiekio ir išradingumo,sudominti pirkėją.sekmė matuojama apyvartos dydžiu. • Trūkumai-kiekybė svarbiau už kokybę;greitos sėkmės mąstymas;darbuotojų ryšys didesnis su bendradarb.negu su įmone.

  39. Nauding.sandorių kultūra • Naudingų(spekuliacinių) sandorių kultūra-greitas pasinaudojimas suteiktų šansų. • Spekuliacinės kultūros terpė išugdo tokias sąvybes kaip agresyvumas kovingumas tvirtumas siekiant priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. • Kolektyve daugiausia individualistai(pvz.birž.) • Svarbiausia ,kad azartas neprasilenktų su etika.

  40. Administracinė kultūra • Lėtas grįžtamasis ryšys,žemas rizikos laipsnis. • Daugiausia būdinga bankuose ,draudimo kompanijose • Darbuotojai rimti sprendimai apmąstyti, beveik nėra ryšio tarp atlyginimo ir rezultato • Procedūros reglamentuotos(protokolai... • Kai administrac.veikia gerai visi patenk.o jei ne -spaudos atakos.

  41. Investicinė kultūra • Orientuota į ateitį galima didelė rizika-rizikuoja netik savo karjera ,bet ir įmonės ateitimi, negalima apsirikti • Didelę reikšmę turi patirtis kvalifikacija • Ne visada turima operatyvios informacijos apie rinkas. • Labai svarbu firmos strategijos pasirinkimas ir jos laikymasis • Pagrindinė vertybė etikos normų laikymasis

  42. Verslininkų nuomone prioritetai etikos srityje • Kompetencija • Mokėjimas bendrauti • Išprusimas • Išvaizda • Etiketo žinojimas

  43. Vertybių orientacijų sritys turi tiesioginės įtakos priim.sprend. • Tiesa, • Žinios, teorinės ,praktinės,teisinės ekonominės • Racionalus mąstymas, • Valdžios įtaka, • Pripažinimas, • Politinis nusistatymas, • Praktiškumas naudingumas, • Turto išsaugojimas ir kaupimas

  44. Etikos problemos versle • Siekiant tikslo yra verslininko veiksmai: • Tikslo numatymas; • Organizavimas tikslui pasiekti; • Vadovavimas; • Kontroliavimas; • veiklos ,tikslo įvertinimas. • Etikos problema-situacija ar galimybė,kurią reikia pasirinkti iš keletos sprendimų

  45. Etikos problemos versle • Sprendimas gali būti įvertintas etiškas ne etiškas, teisingas ar neteisingas • Etiškas skiriasi nuo paprasto sprendimo ,nes lemiamą vaidmenį vaidina moralinės sąvybės, siejasi su atsakomybe.

  46. Etikos problemos versle • Makrolygis ,šalies ekonominės sistemos moralinis įvertinimas • Mikrolygis ,įvairių verslo rūšių šalies viduje moralinis įvertinimas • Individualus ,asmenų ir jų veiksmų versle moralinis įvertinimas

  47. Etikos problemos versle.konfliktai • Etikos problemos kyla iš konfliktų • Konfliktų priežastys būna santykių neišsiaiškinimas ,nesąžiningumas ,aplaidumas išankstinės nuostatos ,slapti kėslai ,ypatingas pasitikėjimas savo nuomone • Pagal amėrikiečius konfliktas įvyksta dėl 2 piežaščių:dėl abipusių santykių tarp subjektų nebuvimas;nesutarimas dėl verslo rezultatų siekimo būdų

  48. Konfliktai versle • Vienašaliai konfliktai-kai nusiskundimų turi tik viena pusė; • Dvišaliai-kuriame kiekviena pusė kažko nori iš kitos; • Asmeniniai-susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir požiūriu į juos • Struktūriniai-susiję su tam tikromis aplinkybėmis, pvz. dėl kultūrinių skirtumų

  49. konfliktų versle kilimo priežastys • Priežastys būna netinkamas išteklių paskirstymas tarp padalinių • Skirtingi organizacijos padalinių tikslai • Nuomonių ir vertybių skirtumai • Elgesio manierų ,išsilavinimo ir patirties skirt. • Žemas komunikacijos lygis • Nepagarba kito nuomonei, baimė dėl kontrolės praradimo

  50. Konfliktų sprendimo būdai • Stengtis išvengti konflikto-sprendimą atidėti vėlesniam laikui; • Griebtis jėgos metodų-spaudimas kartais padeda pasiekti tikslą, bet kenkia reputacijai • Siekti bendradarbiavimo-kiekvienas dalyvis turi turėti lygias teises • Bandyti įeiti į kitos šalies padėtį • Ieškoti kompromiso-daryti nuolaidas

More Related