1 / 8

Renesanso literatūros bruožai

Renesanso literatūros bruožai. Ernesta, Sandra, Eglė, Vaida. Renesansas.

Download Presentation

Renesanso literatūros bruožai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Renesanso literatūros bruožai Ernesta, Sandra, Eglė, Vaida

  2. Renesansas • Renesansas (it. Rinascimento – atgimimas). – Europos istorijos laikotarpis (XIV – XVI amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į Antikines Graikijos kultūrą bei meno tradicijas, humanistinė pasaulėžiūra, mokslo suklestėjimas. Renesanso idėjos susiformavo Šiaurės Italijoje, vėliau išplito po visą katalikiškąją Europą.

  3. Renesanso literatūra • Renesanso epochos kultūrinis perversmas plačiai atsispindėjo vaizduojamuosiuose menuose (architektūroje, skulptūroje, tapyboje) ir literatūroje. • Literatūra pirmiausia siekė teisingai ir visapusiškai pavaizduoti žmogų. • Renesanso literatūrai būdingas žanrų ir formų įvairumas, idėjinio turinio gilumas.

  4. Renesanso literatūra realistiškai vaizdavo tikrovę. Ypač tai išryškėja, kuriant žmonių charakterius. Viduramžių literatūros kūriniuose dažnai veikdavo įasmenintos ydos arba dorybės (Tiesa, Gėris, Neapykanta, Baimė ir kt), o Renesanso literatūroje — gyvi, realūs žmonės, kuriems būdingi ir teigiami, ir neigiami bruožai.

  5. Daug vietos šio laikotarpio literatūroje skirta žmogaus santykiams su gamta pavaizduoti. Renesanso literatūra glaudžiai siejosi su liaudies kūryba. Rašytojai plačiai panaudojo folklorą, savo kūrinių veikėjais padarė paprastus žmones. Tačiau ne vien dėl to šio laikotarpio literatūrą liaudiška. Svarbiausia tai, kad joje pasmerkiamas blogis, kuris atsiranda dėl neteisingos visuomeninės santvarkos, atsispindi meilė paprastam žmogui, iškeliamas jo moralinis tvirtumas.

  6. Renesanso rašytojai • Įžymiausias šio šimtmečio rašytojas Dantė nors ir nenutraukė ryšių su viduramžiais, bet daug kuo savo kūryboje priartėjo prie humanizmo epochos. XIV a. Italijoje prasideda jau tikrasis Renesanso literatūros laikotarpis. Frančeskas Petrarka (1304—1374) — įžymiausias Renesanso poetas, pasireiškė daugiausia kaip meilės lyrikos kūrėjas ir soneto meistras.

  7. Džovanis Bokačas (1313—1375) — humanizmo epochos novelės kūrėjas, parašęs šimto apsakymų rinkinį „Dekameroną". • Reikšmingą vietą užima ir prancūzų rašytojo Rable (1494—1553) romanas „Gargantiua ir Pantagriuelis“. Šis veikalas— aštri feodalinės visuomenės satyra. • XVI a. pabaiga ir XVII a. pradžia — Renesanso pabaigos, arba humanizmo krizės, laikotarpis. Geriausi šio laikotarpio kūriniai—Servanteso romanas ,,Don Kichotas" ir Šekspyro tragedijos.

  8. Literatūros bruožai • Literatūra tapo politinio ir dorovinio poveikio priemonė. • Literatūros kūriniuose buvo vaizduojamas realus žmogus realiame gyvenime. • Atsirado tautinė literatūra.

More Related