1 / 35

Salomėja Nėris

Salomėja Nėris. 1904 - 1945. Biografija. Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. 1938m. buvo išleistas geriausias S.Nėries poezijos rinkinys „ Diemedžiu žydėsiu” , už kurį poetei paskirta Valstybinė literatūros premija.

loman
Download Presentation

Salomėja Nėris

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Salomėja Nėris 1904 - 1945

  2. Biografija • Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė)gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. • 1938m. buvo išleistas geriausias S.Nėries poezijos rinkinys „Diemedžiu žydėsiu” , už kurį poetei paskirta Valstybinė literatūros premija. • 1945m. karo metų eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“ .

  3. Namas, kuriame gyveno Salomėja Bačinskaitė, lankydama Vilkaviškio gimnaziją.

  4. Salomėja – Lazdijų gimnazijos mokytoja

  5. Salomėjos šeima Salomėja Bučienė, vyras – Bernardas Bučas ir sūnus Saulius. (~1939 m.)

  6. Salomėjos šeima po daugelio metų Ant senelio Sauliaus kelių sėdi anūkė – Salomėja Bučaitė. Antras iš kairės – B. Bučas

  7. 1944m. poetė grįžo į Kauną, bet sunkiai susirgo ir mirė Maskvos ligoninėje 1945m. liepos 7d. Palaidota Kaune, Kultūros muziejaus sodelyje, perlaidota Petrašiūnų kapinėse.

  8. Kūrybos bruožai • Pagrindinis eilėraščių orientyras – liaudies dainos lyrizmas. • Eilėraščiuose dominuoja romanso poetika, džiaugsmingai išsakomos jaunystės svajonės ir lūkesčiai. • Visai S. Nėries kūrybai būdingas romantinis maksimalizmas, vėliau įgyjantis dramatizmo atspalvį. • Lyriniam subjektui yra svarbus ryšys su gimtąja žeme.

  9. Dialogo poezija • Prisiima raudotojos poziciją; • Raudai būdingas kreipimasis į prarandamą objektą; • Dialogas yra ir kontakto ieškojimas su savo namais ir sava kultūra; • Eilėse dažnai kalbinama saulė, lakštingala, juodas varnas; prašoma pagalbos, globos.

  10. Salomėja - romantikė • S. Nėris save aiškiai ir sąmoningai laikė romantizmo atstove. (Citata iš E.Vilčinskaitės laiško poetei: “Pagaliau tu manai, kad esi “romantizmo atstovė”)

  11. Salomėjos Nėries lyrikos savitumas • Eilėraštis beveik visada prasideda nuo gamtos vaizdo ar detalės; • Poetinis vyksmas beveik visada vyksta gamtoje arba jos fone: atrodo, kad gamta galima išreikšti viską; • Eilėraščiuose dėsningas kontrastas; • Mėgstami deminutyvai; • Ryškus žmogaus ir gamtos ryšys.

  12. Pagrindiniai eilėraščių rinkiniai “Diemedžiu žydėsiu” 1938m. “Prie didelio kelio” 1945m.

  13. ,,Diemedžiu žydėsiu”

  14. Tai svarbiausias poetės rinkinys. Čia daug iš socialinio jautrumo kilusių eilių, didmiesčio ir jo kultūros paveikslų. Eilėraščio vaizdas be smulkmenų, skaidrus: atrinktos tik kelios detalės, į jas nukreipiama visa minties energija. Nėries eilėraštis artimas liaudies dainai. Rinkinyje itin stiprus motinystės patyrimas, moteriškas žvilgsnis į pasaulį. “Diemedžiu žydėsiu” (1938)

  15. Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai – O mylimas pavasari, Manęs jau neberasi - - Sulaikęs juodbėrį staiga, Į žemę pažiūrėsi: Ir žemė taps žiedais marga ... Aš diemedžiu žydėsiu - - ,,Diemedžiu žydėsiu”

  16. Pagrindinė tema – žmogaus ir gamtos vienybė, meilės atsisakymas dėl amžinybės. Poetė vaizduoja mirtį kaip gyvybės susiliejimą su gamta, kad pratęstų žmogaus dienas augalo žydėjime.

  17. Galima spėti, kad S. Nėris pasirinko šį medį ne dėl jo paskirties (jis yra plačiai vartojamas liaudies medicinoje) ar išvaizdos (eilėraštyje kalbama apie pavasarį, o diemedis žydi rudenį, ir gyvena apie 26 metus) bet dėl pavadinimo, nes Diemedžio sinonimas yra Dievmedis, t.y., Dievo medis. Poetė pasirinko šį nediduką medį greičiausiai dėl to, kad labiau pabrėžtų žmogaus susiliejimą su dievybe, su tuo, kas yra amžina.

  18. “Tu nubusi” Tu nubusi vidury nakties – Miško vėjai su tavim kalbės. Ir beržai rankas į dangų ties Sveikint gerves, grįžtančias gulbes. O pavasaris žarstys žvaigždes Ir tvoras ir pavartes vartys – Pro skylėtas baltas paklodes Kils ir šiaušis dirvos varputys. Paskutinį smūgį iš peties Gaus žiema. Ir nemunėliai plauks. Tu nubusi vidury nakties – Tai gimtoji žemė tave šauks.

  19. Šiame eilėraštyje pabrėžiama žmogaus ir gamtos vienovė. Lyrinis subjektas yra susiliejas su gamta, jis – neatskiriama jos dalis.Lyrinis “aš” supranta medžių kalbą, beržų troškimus, jis alsuoja vienu ritmu su gamta. Dėl to ir nubunda tada, kai nubunda gamta,taip prisikeldami naujai gyvybei.

  20. “Rudenio arimuos” Žarsto baltą smėlį Širvinta nurimus - Rymo ramunėlė Rudenio arimuos. Viesulai padaužos Jau sparnus pakėlę – Tai blaškys ir laužys Lauko ramunėlę. Kam viena likai tu Rudenio arimuos – Akmenėlius skaito Širvinta nurimus.

  21. Pagrindinė kūrinio tema- tarp žmogaus ir gamtos užsimezgęs patiklumo,bendros kalbos ryšys bei vienišo,nelaimingo žmogaus likimas, kuris atsiskleidžia per ramunėlės tragediją. Atsiveria subtili paralelė: vienišas žmogus pasaulyje — vieniša ramunėlė rudenio arimuos.

  22. “Prie didelio kelio”

  23. “Prie didelio kelio” (1945) • Tai karo metų eilėraščių rinkinys. • Jame poetė itin išryškina skaudų savo klaidų apmąstymą, tėvynės, kalbos, artimųjų ilgesį. • Namų ilgesio emocija pinasi su privalomo optimizmo ir privalomų temų eilėraščiais kūrimo laikotarpiu. • Be poetės valios rinkinio pavadinimas buvo pakeistas ir pavadintas “Lakštingala negali nečiulbėti”.

  24. Jautriausi poetės S.Nėries eilėraščiai gimė karo metais iš skausmo,kad negali pamatyti tėvynės . Gimtinė tarsi gyva eilėraščiuose “Namo” , “Ateik” ir kituose.

  25. Baltas rūkas jau kelias Ties tamsia pakalne. Šiltą mažą rankelę Spaudžia savo delne. Iš tylos atsiduso: -Aš nakties nebijau. Šitas kelias juk mūsų , Ir namelis tuojau?.. Mus tėtukas sutinka , Šunė Margis su juo... Kregždės narstys aplinkui, Ir špokai nusijuoks. “Namo” Ar tikrai, mamutėle ? -netikrai , netikrai ... Gęsta nuostabiai tyliai Tolimi vakarai ... Šaltas vėjas Uralo Beria dulkėm akis... Ar tas kelias be galo ? Ar be galo naktis ? Paukštė mažą paukštelį Šildo plunksna švelnia... Šiltą mielą rankelę Spaudžiu savo delne.

  26. Daug mėnesių karo praėjo, Dienų daug lyg tankai sunkių. Aš dieną ir naktį ilgėjaus Saulelės tavo akių. Lyg vakar-prie kiemo vartelių... Žvilgsniu palydėjai mane... Nė karto , nė vieno kartelio Tavęs neregėjau sapne. Ateik! Nekalbėk ,būki rūstus ,- Aš džiaugsiuos tavim ir tokiu. Tėvynės oro man trūksta , Saulelės tavo akių. “Ateik”

  27. Juose poetė tarsi bandė priartėti prie likimo atimtos galimybės gyventi gimtajame krašte.

  28. Būdama naivi ir patikli , Salomėja Nėris sudėtingu politiniu momentu nuėjo klaidingu keliu . To ji vėliau gailėjosi , kankinosi , negalėdama nieko pakeisti.

  29. Skaudūs ir gražūs jos eilėraščiai “Maironiui”,”Savęs aš gailiuos” , “Tėvynei” leido atsiprašyti visų tų , kuriuos Salomėja Nėris įskaudino.

  30. Sako, mirdamas mane tu keikei, O numiręs surūstėjai dar labiau. Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: Juk tave mylėjau ir gerbiau. Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžt? Ar galėjau- tais pačiais keliais? Gena, gena pikto dievo rykštė,- Atgalion ir atsigręžt neleis. Aplink žemę skridusi su vėtrom , Vėl išgirsiu mylimus vardus . Tik akmuo , paduotas duonos vietoj , Bus man atpildas skurdus. Ir nenoriu sau geresnio nieko , Tik prie žemės prisiglaust brangios, Būti tėviškės arimų slieku , Mėlyna rugiagėle rugiuos. “Maironiui”

  31. Neilsėjos, neėdė, negėrė, - Vilkė bėgo laukais klupdama. Baimės genamą, sergantį žvėrį Saukė miško žalia glūduma. Sutema samanų aksominė Amžinuoju miegu užliūliuos... Kad mane - taip sutiktų tėvynė! Kaip sunku, kaip savęs aš gailiuos. “Savęs aš gailiuos ”

  32. Sukruvinta ir apiplėšta Ji stovi man akyse... Šimtus aš mylių eisiu pėsčia, Kol gyva pamatysiu . Žydės ten sodai , svyros vaisiai , Ar lapai kris pageltę , Aš keliais į tave pareisiu Per lietų , gruodą , šaltį... Mane-kaip lauko žolę-girdė Gimtosios žemės syvai... Aš saugojau tai savo širdį – Žėruojančią ir gyvą . Nepardaviau tavęs aš niekad, Neišdaviau,mieloji ! Audra praūžia, miškas lieka... Širdis gi nemeluoja. “Tėvynei”

  33. Apibendrinimas “Diemedžiu žydėsiu”-tai svarbiausias poetės rinkinys. • Rinkinyje itin stiprus motinystės patyrimas, moteriškas žvilgsnis į pasaulį. • Eilėraščio vaizdas skaidrus “Prie didelio kelio”-tai karo metų eilėraščių rinkinys. • Jame poetė itin išryškina skaudų savo klaidų apmąstymą, tėvynės, kalbos, artimųjų ilgesį. • Namų ilgesio emocija pinasi su privalomo optimizmo ir privalomų temų eilėraščiais kūrimo laikotarpiu.

  34. Salomėjos Nėries kūryba tinkama rašant samprotaujamąjį rašinį šiomis temomis : • Tėvynė • Patriotizmas • Laisvė • Kūryba • Lemtingi poelgiai • Išbandymai • Moters (motinos) žvilgsnis į pasaulį

  35. Dėkojame už dėmesį

More Related