1 / 72

E S teis ė s aktų ir institucij ų reikšmė s veikatos prie žiū ros organizavim ui

E S teis ė s aktų ir institucij ų reikšmė s veikatos prie žiū ros organizavim ui. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto Lektorė dr. Rima Vaitkienė. Turinys. Europos Sąjunga (ES), jos simboliai, vertybės

saul
Download Presentation

E S teis ė s aktų ir institucij ų reikšmė s veikatos prie žiū ros organizavim ui

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ES teisės aktų irinstitucijųreikšmė sveikatospriežiūrosorganizavimui Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto Lektorė dr. Rima Vaitkienė

  2. Turinys • Europos Sąjunga (ES), jos simboliai, vertybės • ESpirminė ir antrinė teisė. Lisabonos (Reformų sutartis) • Pagrindinės ES institucijos • Sprendimų priėmimas ES. Subsidiarumo ir proporcingumo principai. ES ir valstybių narių kompetencijos pasiskirtymas. • Europos Komisijos Generalinių direktoratų vaidmuo su sveikata susijusiais klausimais

  3. Europos Sąjunga • Europos Sąjunga (angl.European Union) (toliau - ES) yra Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių valstybių integracijos • Lietuvos Respublika - ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d.

  4. Europos Sąjungos plėtra • 1949 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šchumanas (Šumanas) pasiūlė įkurti Europos anglių ir plieno bendriją • 1951 m. balandžio 18 d. Belgija, Italija, Luksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika (vadinamas ,,šešetas“) pasirašė sutartį, įkuriančią Europos anglių ir plieno bendriją • Šiuo metu ES yra 27 valstybės narės, kuriose gyvena apie 500 mln. gyventojų • Nuo 2013 m. liepos 1 d. Kroatija taps 28-ąja ES valstybe nare

  5. Europos Sąjungos vėliava

  6. Europos Sąjungos vėliavos reikšmė • Europos Sąjungos (ES) vėliavoje vaizduojama 12 apskritimu išsidėsčiusių auksinių žvaigždučių mėlyname fone. Žvaigždės simbolizuoja Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus. • Žvaigždžių skaičius neturi nieko bendra su valstybių narių skaičiumi, bet apskritimas simbolizuoja vienybę. • ES vėliava patvirtinta 1985 m. kaip oficiali ES (tuomet Europos Bendrijų) vėliava

  7. Europos Sąjungos vertybės • Pagarba žmogaus orumui • Laisvė • Demokratija • Lygybė • Teisinė valstybė • Pagarba žmogaus teisėms, įskaitant ir mažumoms priklausančių asmenų teises

  8. Europos Sąjungos simboliai

  9. Keturios laisvės • Keturios laisvės (angl. Four freedoms) yra pagrindinis bendrosios rinkos programos tikslas • Laisvas prekių judėjimas • Laisvas asmenų judėjimas • Laisvas kapitalo judėjimas • Laisvas paslaugų judėjimas

  10. Valstybių narių įsipareigojimai • Valstybės, stojančios į Europos Sąjungą (ES) privalo perimti teisės aktų visumą, kuri vadinama Acquis communautaire. • Acquis communautaireyra prancūzų kalbos terminas, kuris neverčiamasį kitas kalbas • Viso Acquis communautaire perėmimas reiškia, kad naujosios ES narės turi ne tik prisijungti prie steigimo sutarčių, bet ir perimti visą steigimo sutarčių pagrindu sukurtą teisės aktų visumą bei ES tarptautinius įsipareigojimus.

  11. ES pirminė ir antrinė teisė • Pirminė teisė apima Bendrijos steigimo sutartis, jas papildžiusias ir keitusias sutartis, stojimo sutartis • Remdamosi jomis ES institucijos leidžia teisės aktus, sudarančius antrinę teisę, išvestinę sutarčių atžvilgiu.

  12. Steigimo sutartys • Steigimo sutartys (angl. Founding treaties) - konstitucinio (aukščiausio) rango ES teisės aktai. • Jų pagrindu buvo įsteigtos ir gyvavo Europos Bendrijos, vėliau - Europos Sąjunga • Steigimo sutartyse yra numatytas valstybių narių bendros veiklos mastas, tikslai, institucijos, bendrų uždavinių įgyvendinimo būdai ir terminai • Steigimo sutartys yra pirminės ES teisės šaltinis ir esminė acquis communitaire dalis

  13. Lisabonos (Reformų) sutartis • Devintoji sutartis • 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje (Portugalija) pasirašė 27 Europos Sąjungos valstybės narės • Įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., kai ES valstybės narės sutartį ratifikavo pagal nacionalines procedūras

  14. Kodėl reikėjo Lisabonos sutarties? • Lisabonos sutartimi sustiprinama atstovaujamoji demokratija (ES parlamentas ir nacionaliniai parlamentai), • plėtojama dalyvaujamoji demokratija (piliečių iniciatyva), • patvirtinamas demokratinės lygybės principas (institucijos skiria piliečiams vienodai dėmesio) • nustatomi aiškesni valstybių narių ir ES santykiai

  15. Lisabonos sutartis: efektyvus sprendimų priėmimo procesas • Greitesnis sprendimų priėmimas: kvalifikuotos daugumos balsavimas vietoj anoniminių sprendimų (slaptu balsavimu) • Nuo 2014 m. Europos Ministrų taryboje sprendimai bus priimami jei juos parems 55 proc. valstybių narių, kurios atstovaus bent 65 proc. ES gyventojų • Kai kurioms svarbioms politikos sritims, tokioms kaip mokesčiai ir krašto apsauga, toliau bus taikomas slaptas balsavimas

  16. Lisabonos sutartis: daugiau demokratijos, daugiau atvirumo • Daugiau demokratijos, daugiau atvirumo: gyventojų iniciatyvos teisė. • 1 milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių gali teikti peticiją Europos Komisijai dėl naujų politinių pasiūlymų • Daugiau galių Europos Parlamentui (EP). • EP dalyvaus svarstant ir leidžiant beveik visų sričių teisės aktus • Padidėjo nacionalinių parlamentų teisės ir pareigos • Valstybės narės savanoriškai įstoja ir gali išstoti iš ES

  17. Lisabonos sutartis: ES - juridinis asmuo • Europos Sąjunga tapo juridiniu asmeniu, • Tai reiškia, kad ES gali sudaryti sutartis, atstovauti tarptautinėse konvencijose, tapti tarptautinių organizacijų nare • Europos Sąjungai pasaulyje atstovauja Europos išorės veiksmų tarnyba • Svarstoma ES valstybių narių kompetencija santykiuose su trečiosiomis šalimis

  18. Lisabonos sutartis: nauji pareigūnai • Nuolatinis ES Vadovų tarybos Pirmininkas renkamas 2,5 metų laikotarpiui • Pirmasis ES Vadovų tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy (Belgija) • ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai • Pirmoji vyriausioji įgaliotinė Catherina Ashton (Jungtinė Karalystė)

  19. ES antrinės teisės aktai • ES institucijos priima įvairius teisės aktus, sudarančius antrinę teisę, išvestinę sutarčių atžvilgiu: • reglamentus, • direktyvas, • sprendimus, • rekomendacijas, • nuomones.

  20. ES teisės aktai. Reglamentas • Reglamentas taikomas visuotinai, • jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomasvisose valstybėse narėse.

  21. ES teisės aktai. Direktyva • Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu, • bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

  22. Kiti ES teisės aktai • Sprendimas yra privalomas tik tam konkrečiam adresatui. Gali būti įpareigojantys, draudžiantys, leidžiantys sprendimai • Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

  23. 2012 m. Nobelio taikos premija • 2012 m. Europos Sąjungai paskirta Nobelio taikos premija už ilgalaikį taikos išsaugojimą Europos žemyne • Nobelio taikos premiją Osle (Norvegija) atsiims trys ES pareigūnai: • Europos Komijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso • Europos Vadovų tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy • Europarlamento vadovas Martinas Schulzas

  24. Svarbiausios ES institucijos: Europos Parlamentas • Europos Parlamentas (EP) yra tiesiogiai renkama institucija, kuri atstovauja valstybių narių piliečius. • EP aptaria ir priima teisės aktus. • Daugeliu atveju tam, kad būtų priimtas tam tikras ES reglamentas ar direktyva reikia, kad Parlamentas ir Taryba sutartų dėl jo turinio: tai vadinama bendro sprendimo procedūra (angl. co –decision). • Prieš pradedant bet kokį ES teisės aktą taikyti visose ES valstybėse narėse, jį turi pasirašyti EP pirmininkas ir Europos Vadovų tarybos pirmininkas.

  25. Svarbiausios ES institucijos: Europos Parlamentas (2) • Šiuo metu EP sudaro 736 nariai iš 27 valstybių. • Lietuvos gyventojus atstovauja 12 EP narių. • EP buveinė yra Strasbūre, kitos darbo vietos – Briuselyje ir Liuksemburge. • EP nariai posėdžiauja frakcijomis, į kurias jie renkasi ne pagal tautybę, bet pagal savo politines pažiūras. Frakciją sudaro ne mažiau kaip 25 nariai, kuriuos išrinko bent ketvirtis ES šalių. • Šiuo metu yra septynios frakcijos, iš kurių didžiausia Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, jungianti 265 EP narius.

  26. Svarbiausios ES institucijos: Europos Vadovų taryba • Europos Vadovų taryba (angl. European Council) – ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas • Vadovų taryba kartu su Europos Parlamentu ir Komisija vykdo teisėkūros ir biudžeto valdymo funkcijas • Vadovų taryba yra pagrindinė institucija, priimanti sprendimus dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir koordinuojanti ekonomikos politiką

  27. Svarbiausios ES institucijos: Europos Vadovų taryba (2) • Lisabonos sutartimi Europos Vadovų tarybai suteiktas ES institucijos statusas • Valstybių narių ir (arba) vyriausybių vadovai susirenka keturis kartus per metus • Vaidmuo – suteikti ES vystymuisi postūmį ir nustatyti bendrąsias politikos gaires

  28. Svarbiausios ES institucijos: ES Taryba • ES Taryba yra ES valstybių vyriausybių atstovybė • Taryba būna skirtingų sudėčių, nes joje posėdžiauja valstybių narių ministrai, atsakingi už atitinkamas sritis. Iš viso - 9 sritys • Teisės aktų svarstymai Taryboje skelbiami viešai

  29. ES Taryba • Tarybos posėdžiuose šalims narėms atstovauja jų vyriausybių ministrai • Jie keičiasi pagal tai, kokie klausimai įtraukti į posėdžio darbotvarkę • Pagal  sudėtį galima išskirti 9 Tarybos „veidus“ • Sveikatos apsaugos ministras dalyvauja Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje

  30. ES Taryba (2) • Bendrųjų reikalų ir išorės santykių • Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) • Teisingumo ir vidaus reikalų • Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų • Konkurencijos (vidaus rinkos, pramonės ir mokslo tyrimų) • Transporto, telekomunikacijų ir energetikos • Žemės ūkio ir žuvininkystės • Aplinkos • Švietimo, jaunimo ir kultūros

  31. ES Taryba (3) • ES Tarybai paeiliui po šešis mėnesius pirmininkauja trys šalys, taip užtikrinamas rotacijos principu pagrįstas ES pirmininkavimas per 18 mėn. ir veiksmų tęstinumas • Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2013 metais nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. • TRIO: Airija – Lietuva - Graikija

  32. Svarbiausios ES institucijos: EuroposKomisija • Europos Komisija įkūnija ir ginaES bendrąjį interesą • Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui • Komisija rengia ir įgyvendina Tarybos ir Europos Parlamento priimtus teisės aktus ES politikos srityse

  33. Svarbiausios ES institucijos: EuroposKomisija (2) • Komisija susideda iš 27 narių, t.y. po vieną iš kiekvienos valstybės narės • Komisijos pirmininką bendru sutarimu skiria ES valstybių vyriausybės. Dabar pirmininkas yra Jose Manuelis Barosso (Portugalija) • Lietuvos atstovas komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. • Komisaras John Dalli (Malta) atsakingas už sveikatos ir vartotojų reikalų politiką. Atsistatydino 2012 m. spalio mėn.

  34. Svarbiausios ES institucijos: EuroposKomisija (3) • Vykdomosios valdžios srityje Komisija yra pagrindinė institucija, prižiūrinti, kaip laikomasi steigimo sutarčių • Komisija atsako už jau priimtų sprendimų bei nutarimų vykdymą • Komisijos personalas dirba 36 direktoratuose ir specifinėse tarnybose (tokiose kaip teisės ir vertimo)

  35. Svarbiausios ES institucijos:Teisingumo Teismas • ES Teisingumo Teismas (TT) (angl. Court of Justice) - užtikrina steigiamųjų sutarčių aiškinimą ir taikymą • Valstybių narių teismų prašymu TT priima sprendimus dėl ES teisės išaiškinimo arba galiojimo • TT sudaro tiek teisėjų, kiek yra valstybių narių. Teisėjams padeda aštuoni generaliniai advokatai, VN bendru sutarimu skiriami šešerių metų laikotarpiui

  36. Svarbiausios ES institucijos:Teisingumo Teismas (2) • Pagrindiniai ES TT praktika įtvirtinti principai: • Tiesioginis veikimas • Bendrijos teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu • Valstybės narės atsakomybė asmenų atžvilgiu dėl žalos, kuri jiems padaryta šiai valstybei pažeidus Bendrijos teisę

  37. Kitos svarbios ES institucijos • Audito Rūmai (angl. Court of Auditors) – viena iš pagrindinių ES institucijų. • Audito Rūmai prižiūri ES lėšų naudojimą, atsako už teisingą bendro ES biudžeto ir visų institucijų lėšų naudojimą bei sąskaitybą. Iš kiekvienos valstybės narės po vieną auditorių šešeriems metams skiria Taryba, gavusi EP pritarimą.

  38. Sprendimų priėmimas ES • Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, o juos priima Taryba ir Parlamentas pagal taisykles ir procedūras, numatytas sutartyse • Kiekvienas ES teisės aktas grindžiamas konkrečiu sutarties straipsniu, vadinamu teisės akto ,,teisiniu pagrindu“ • Europos Komisija, siūlydama naują teisės aktą turi pasirinkti, kuri procedūra bus taikoma. Pasirinkimas priklauso nuo teisinio pagrindo

  39. Pagrindinės ESteisės aktųpriėmimoprocedūros • Yra trys pagrindinės ES teisės aktų priėmimo procedūros: • Konsultavimasis • Pritarimas • Bendras sprendimas • Teisės aktų priėmimo procedūrų skirtumai priklauso nuo Parlamento sąveikos su Taryba

  40. Pavyzdys: bendro sprendimo procedūra • Sritys, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra: • Darbuotojų migrantų socialinė (ir sveikatos) apsauga, kova su socialine atskirtimi, sveikata, vartotojų sauga, švietimas ir kt. • Laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba kartu naudojasi teisės aktų leidybos galia. • Komisija savo pasiūlymą siunčia Parlamentui ir Tarybai, jos jį gali svarstyti du kartus. • Jei negali sutarti dėl pasiūlymo, šis perduodamas nagrinėti taikinimo komitetui, kurį sudaro po lygiai Tarybos ir Parlamento atstovų. Komiteto posėdžiuose lankosi ir diskusijoje dalyvauja Komisijos atstovai. • Komitetui parengus susitarimą sutartas tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai svarstyti 3 kartą, kad pagaliau galėtų priimti kaip teisės aktą

  41. Sprendimų priėmimo principai • Subsidiarumo principas • Proporcingumo principas

  42. Subsidiarumo principas • Subsidiarumas (angl. Subsidiarity) – sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimti tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi • Pavyzdžiai: • Vietos (savivaldybės) lygmuo • Regioninis • Nacionalinis lygmuo • ES lygmuo

  43. Subsidiarumo principas (2) • Pagal subsidiarumo principą ES išimtinei kompetencijai nepriklausančiose srityse veiksmų imasi tik tuomet, kai norimą tikslą taip galima pasiekti geriau negu valstybėms narėms veikiant atskirai • Kiekvienos valstybės narės parlamentas gali argumentuoti, kodėl, jo nuomone, siūlomas veiksmas neatitinka minėto principo

  44. Subsidiarumovertinimas • Jeigu trečdalio valstybių narių parlamentai mano, kad siūlomas veiksmas neatitinka subsidiarumo principo, Europos Komisija turės persvarstyti savo siūlymą ir nuspręsti, ar jo nekeisti, jį keisti arba atšaukti • Jeigu daugumo valstybių narių parlamentai pareiškia, kad siūlomas veiksmas neatitinka subsidiarumo principo, ir jeigu Europos Komisija vis tiek nusprendžia savo pasiūlymo neatsisakyti ir nekeisti, pradedama speciali procedūra. Komisija turės pagrįsti savo veiksmus, o Europos Parlamentas ir Taryba nuspręsti, ar toliau tęsti teisės akto rengimo procedūrą.

  45. Proporcingumo principas • Subsidiarumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį, siekiant Sutarties tikslų, visi Europos Sąjungos veiksmai neturėtų peržengti būtinumo ribų. • Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nuo pat teisėkūros proceso pradžios valstybių narių parlamentai turi tikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

  46. Kompetencijos pasiskirstymas • ES ir valstybių narių kompetencija skirstoma į tris kategorijas: • išimtinė ES kompetencija • bendroji (pasidalomoji) ES ir VN kompetencija • rėmimo, koordinavimo ar papildomieji veiksmai

  47. Kompetencijos pasiskirstymas: išimtinė ES kompetencija • Išimtinė ES kompetencija: • šių sričių teisės aktus gali leisti tik ES, t.y.valstybės narėsyra neatšaukiamai atsisakiusios bet kokių veiklos galimybių. • Pavyzdžiai: • muitų sąjungos, • konkurencijos taisyklių, • euro zonos pinigų politikos ir • bendrosios politikos srityse

  48. Kompetencijos pasiskirstymas: bendroji kompetencija (2) • Bendroji (pasidalomoji) ES ir valstybių narių kompetencijaipriklauso sritys, kuriose ES ir valstybės narėsturi bendras teisės aktų leidimo galias, bet turi vadovautis subsidiarumo principu • Pvz.: aplinkos, transporto, vartotojų apsaugos, visuomenės sveikatos srityse

  49. Kompetencijos pasiskirstymas: rėmimo, koordinavimo ar papildomieji veiksmai (3) • Rėmimo, koordinavimo ar papildomieji veiksmai reiškia, kad ES gali tik remti, papildyti ar skatinti valstybių narių veiksmus, pvz. finansinių intervencijų priemonėmis • Pvz.:sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, pramonės srityse

  50. Europos Komisijos Generalinių direktoratų vaidmuo su sveikata susijusiais klausimais

More Related