Download
1 / 14
140 likes | 300 Views
Pasitikėjimą valstybės tarnautoju labiausiai lemia jo darbinė kompetencija, profesionalumas ir veiklos skaidrumas. Šių metų birželį vykusioje apklausoje, 8 iš 10 respondentų atsakė, jog yra patenkinti aptarnavimu valstybės ir savivaldybių įstaigose.
E N D
Pasitikėjimą valstybės tarnautoju labiausiai lemia jo darbinė kompetencija, profesionalumas ir veiklos skaidrumas. Šių metų birželį vykusioje apklausoje, 8 iš 10 respondentų atsakė, jog yra patenkinti aptarnavimu valstybės ir savivaldybių įstaigose. Pernai teigiamai apie aptarnavimą atsiliepė maždaug 7 iš 10 respondentų.
Valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis pasitiki kas antras Lietuvos gyventojas – š. m. birželį vykusios apklausos duomenys. Mūsų tikslas – šimtaprocentinis pasitikėjimas! To siekti padeda ES parama.
Valstybės tarnyba, kaip ir verslas, nuolat turi būti lanksti ir dinamiška, gebėti prisitaikyti prie naujų gyventojų ir verslo poreikių. Tam, kad kiekvienas tarnautojas sugebėtų įveikti naujus iššūkius, jam būtina nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo procesą kuruoja Vidaus reikalų ministerija. Ne tik kaip institucija, formuojanti valstybės tarnybos politiką, bet ir kaip Europos Sąjungos (ES) paramos administratorė. Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už Žmogiškųjų išteklių plėtros programos 4 prioritetą, kurio įgyvendinimo priemonės skirtos didinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų profesionalumą. Beje, ES finansuoja projektus, susijusius ne tik su tiesioginiu tarnautojų mokymu, bet ir su kokybės vadybos modelių ir sistemų diegimu ir sertifikavimu, piliečių aptarnavimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose gerinimu, vieno langelio principo įgyvendinimu.
! ES šias lėšas skiria konkrečiai mokymams, tad nei socialinėms išmokoms, nei pastatų renovacijai, nei daugiabučių namų kiemų remontui jų naudoti negalima.
Neabejotina, kad iki 2015 metų įgyvendinus Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemones, tiesioginę šių investicijų naudą pajus visi Lietuvos gyventojai – valstybės tarnyba taps profesionalesnė ir labiau atitinkanti visuomenės lūkesčius.
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto priemonės, skirtos valstybės tarnautojų kvalifikacijai tobulinti:
Priemonė „Kvalifikacijos tobulinimas Europos Sąjungos reikalų ir tarnybinės etikos srityse“ Priemonės tikslas – didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus dalyvauti priimant su ES reikalais susijusius sprendimus ir užtikrinant jų įgyvendinimą, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 metais bei plėsti jų žinias profesinės etikos ir korupcijos prevencijos srityje.
Priemonė „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ Priemonės tikslas – tobulinti gebėjimus, susijusius su valstybės institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu, stiprinti darbinių ES kalbų mokėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir kt.
Priemonė „Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ Priemonės tikslas – tobulinti gebėjimus, susijusius su savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu, ir stiprinti darbinių ES kalbų mokėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius.
Priemonė „Valstybės tarnybos sistemos stiprinimas“ Priemonės tikslas – tobulinti valstybės tarnybos sistemą, atsižvelgiant į kintančius visuomenės poreikius, sprendžiant praktinio įgyvendinimo problemas.
Priemonė „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, valstybės tarnautojų mobilumas“ Priemonės tikslas – pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiklos efektyvumą, siekiant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų ir geresnio viešojo administravimo paslaugų teikimo.
Priemonė „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė“ Priemonės tikslas – skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, sudarant atitinkamas teisines, institucines ir administracines sąlygas ir plečiant valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų žinias, gebėjimus ir įgūdžius šioje srityje.
Gerinama ne tik valstybės tarnautojų kvalifikacija, tačiau ir pats mokymosi procesas tampa skaidresnis. Visoms institucijoms, organizuojančioms valstybės tarnautojų mokymą, nurodyta griežtai kontroliuoti, kaip ir kam naudojamos mokymams skirtos lėšos. Pinigai negali būti skirti jokioms, tiesiogiai su žinių ir gebėjimų perteikimu nesusijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, pirčių nuomai ar pan.
