110 likes | 893 Views
Gražios mintys iš Umberto Eko romano „Rožės vardas“. Parengė: Gintarė Petrauskaitė G2a Ylakių gimnazija. Niekas nekinta taip greit kaip išorė, kuri vysta ir mainosi tarsi laukų gėlė artėjant rudeniui. U. Eko ,,Rožės vardas”.
E N D
Gražios mintys iš Umberto Eko romano „Rožės vardas“ Parengė: Gintarė Petrauskaitė G2a Ylakių gimnazija
Niekas nekinta taip greit kaip išorė, kuri vysta ir mainosi tarsi laukų gėlė artėjant rudeniui.
U. Eko ,,Rožės vardas” Visatos grožis slypi ne tik įvairovių vienovėje, bet ir vienovės įvairovėje.
Mašinos – tai gamtą mėgdžiojantys meno kūriniai, atkuriantys ne jos formas, bet veiklą.
Architektūra – tai menas, drąsiausiai iš visų menų siekiantis savo ritmu pakartoti visatos tvarką, <...> ji – tarsi milžiniškas sutvėrimas, kurio visos kūno dalys spindi tobulybe ir darna.
Nėra nieko kito, kas taip pripildytų ir supančiotų širdį, kaip meilė.
Dievas pažįstamas kaip šviesa: saulės spinduliuose, veidrodžių atspindžiuose, spalvų jūroje, užplūdusioje sutvarkytos materijos dalis, dienos atšvaituose ant lietaus sudrėkintų lapų...
Kad egzistuotų pasaulio veidrodis, pasaulis turi turėti formą.
Gamta yra gera, nes ji – Dievo dukra.