1 / 16

SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 14 tema. Religija. KKU-4 2012 10 23 antradienis paskaita vyksta 412 auditorijoje. SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ ir http://www.sportofeja.com/ arba

bluma
Download Presentation

SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 14 tema. Religija. KKU-4 2012 10 23 antradienispaskaita vyksta 412 auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ir http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

  2. Religija - religija vadinama tokia tikėjimų ir ritualų sistema, kurios pagalba, grupės žmonių aiškina ir grindžia tai, ką įvardija antgamtišku ir šventu . (R. Johnstone, 1975) 14 tema. Religija Religijos apibrėžimas

  3. Literatūra • GLODENIS, Donatas; LAHAYNE, Holger. 1999. Religijos Lietuvoje. Šiauliai: Nova Vita. • JUKNEVIČIUS, Stanislovas. 1998. Religingumo raida posovietinėje Lietuvoje. In: Kultūros istorijos tyrinėjimai. Straipsnių rinkinys, 4 tomas. Vilnius: Gervelė, p. 289-299. • MASLAUSKAITĖ, Aušra; NAVICKAS, Andrius. 2000. Katalikai pokomunistinėje Lietuvoje. Prizmė. Nr. 1–2. p.79–83. • ŽILIUKAITĖ, Rūta. 2000. Religinių vertybių kaita Lietuvoje 1990-1999 metais. In. Kultūrologija. Straipsnių rinkinys, 6 tomas. Vilnius: Gervelė, p. 213–251.

  4. Požiūrio objektyvumo ir neutralumo išlaikymas arba įsijautimas į religiją (Wach požiūris) Religija analizuojama kaip socialinis reiškinys, kurias vienija apibrėžtas sąveikų tipas ir socialiniai vaidmenys. Sociologinis požiūris į religiją

  5. Grupė tikinčiųjų žmonių; Sąvokos išreiškiančios šventumą; Tikėjimų sistema, aiškinanti būtį ir nebūtį; Ritualai; Teisingo gyvenimo elgesio taisyklės. Penki pagrindiniai religijų elementai (pagal R. Johnstone)

  6. Pagal pavadinimus, kuriais save įvardija religijos (Islamas, krikščionybė, Judaizmas ir kt.); Pagal modernumą (Belacho sistema) Pagal požiūrį į sielos išganymą (M. Weberio) sistema Religijų klasifikacijos variantai

  7. Religijose analizuojami du svarbiausieji aspektai Ar sielos Išganymui reikia pasyvaus misticizmo ar aktyvaus savo valios valdymo?; Ar sielos išganymas vyksta šiame ar anapusiniame pasaulyje? Šitas pasaulis Anapusinis pasaulis Religijų klasifikacija pagal M. Weber Misticizmas Konfucianizmas Induizmas Asketizmas Judaizmas Katalikybė

  8. Sekuliarizacija (tai toks procesas, kurio metu žmonės pradeda abejoti antgamtinėmis jėgomis, nebeatlieka tų jėgų garbinimo ritualų, o religija kaip socialinė institucija praranda savo socialinę įtaką. Priežastys Mokslo plėtra; Valstybės įtakos plėtra; Kapitalizmo plėtra; Kompromisai svarbiausiais tikėjimo klausimais; Bendruomenės jausmo praradimas Kitų institucijų pokyčiai ir veikla Šiuolaikinės religijų plėtros tendencijos

  9. Ekiumenizmas tai toks procesas, kurio metu įvairios religinės konfesijos siekia vienytis ir bendradarbiauti.. (Londone , 1893 Pasaulinis religijų parlamentas, 1910 Laisvosios krikščionybės ir religinės pažangos pasaulinis kongresas) “Ekiumeninio sąjūdžio patiriami sunkumai aiškiai parodo, kad “paprasčiausias” religijų susikalbėjimas yra neparastai sudėtingas ir ištisų amžių pareikalausiantis procesas Šiuolaikinės religijų plėtros tendencijos

  10. Skiriamos trys religinių organizacijų kategorijos religinė bendrija – organizacija, vienijanti kitas organizacijas (bendruomenes) ir esanti atskiras juridinis vienetas; religinė bendruomenė, priklausanti religinei bendrijai – atskira tikinčiųjų grupė, turinti savo vadovybę, kurią kartu su kitomis panašiomis grupėmis vienija religinė bendrija; religinė bendruomenė, nepriklausanti religinei bendrijai – atskira tikinčiųjų grupė, turinti savo vadovybę, nepavaldi religinei bendrijai ar nedalyvaujanti religinėje bendrijoje. Religinių organizacijų tipai Lietuvoje D. Glodenis (2009)

  11. krikščioniškos bažnyčios bei krikščioniškos kilmės religinės bendruomenės; judėjų religinės bendruomenės; islamo ir islamiškos kilmės bendruomenės; iš hinduizmo kilusios religinės bendruomenės ir dvasinės grupės; budistų religinės bendruomenės ir dvasinės grupės; kitų religinių tradicijų religinės bendruomenės (religinės bendrijos, kurias sudėtinga priskirti vienai iš pagrindinių religinių tradicijų); kitų dvasinių tradicijų dvasinės grupės (dvasinės grupės, kurias sudėtinga susieti su kuria nors religine tradicija ar kurios nelinkusios prisiimti religinės tapatybės). Pagrindinės religinių organizacijų grupės pagal religines tradicijas D. Glodenis (2009)

  12. Kitas, kur kas objektyvesnis religinės situacijos vaizdas atsivėrė paskelbus 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis. Renkant duomenis buvo prašoma atsakyti į klausimą: „kokiai religinei bendruomenei save priskiriate“. Respondentų atsakymai atskleidė homogeniškos visuomenės vaizdą – net 79 nuošimčiai gyventojų save priskyrė Romos katalikų Bažnyčiai. Kita gana ryški bendruomenė – stačiatikiai, apie 8 proc.. Dar kitų gyventojų surašyme įvardytų bendruomenių narių skaičius nebuvo didesnis nei 1 procentas. Nemažai žmonių nepriskyrė savęs nei vienai religinei bendruomenei (9,5 proc.) ir nenurodė savo pasirinkimo (5,35 proc.). Lietuvos gyventojų skirstymas pagal religijos grupes 2001 metų gyventojų surašymo duomenys D. Glodenis (2009)

  13. Asmuo, religija, organizacija Vaidmenų rūšys • Interpretatorius; • Asistentas, mokinys, mokytojas; • Atsiskyrėlis; • Ekstatikas; • Vyro ir moters religingumas • Religinės bendruomenės • Profesinė Religinė bendruomenė • Mistinė bendruomenė; • Vienuolija; Monachos – žmogus gyvenantis vienas; • Erezija ir sekta; • Denominacija

  14. Tikinčiųjų skaičius pasaulyje pagal religijas (šaltinis: Britannika Book of the year, 1985)

  15. Daugiausia išpažinėjų turinčios 3 religijos : žr.http://lt.wikipedia.org/wiki/Religija#Istorin.C4.97s_religijos • Pavadinimas Krikščionybė • Išpažinėjų skaičius 2087 mln. (32,71 % nuo visų tikinčiųjų) • Atsiradimo laikas ir vieta I a. II pusėje Sirijoje • Kulto vieta - bažnyčia, cerkvė • Dievas - Viešpats Dievas • Pavadinimas Islamas • Išpažinėjų skaičius 1255 mln. (19,67 % nuo visų tikinčiųjų) • Atsiradimo laikas ir vieta - VII a. Arabijoje • Kulto vieta - Mečetė • Dievas - Alachas • Pavadinimas Induizmas • Išpažinėjų skaičius 847 mln. (13,28 % nuo visų tikinčiųjų) • Atsiradimo laikas ir vieta - III tūkstantmetis . pr. m. e. Indijoje • Kulto vieta - Šventykla • Dievas - daug dievų

  16. Klausimai apmąstymui • Pabandykite atsakyti kuo skiriasi krikščionybė kaip religija ir Krikščionių bendrija TIKĖJIMO ŽODIS. Pasiremkite subkultūros samprata ir (R. Johnstone, 1975) apibrėžimu. • Su kokiomis religijomis jums teko susidurti? Kokių religijų ritualai ar ceremonijos jus labiausiai stebina? • Ar sutinkate su teiginiu, kad religijų įtaka visuomenėje mažėja? • Kaip religijos raida veikia Jūsų būsimos profesijos pokyčius.

More Related