Č eslovas Milošas

1. Česlovas Milošas

2. Darbo tikslai ir uždaviniai: Susipažinti su Č. Milošo biografija. Susipažinti su autoriaus kūryba ir jos temomis. Česlovas Milošas – lietuvybės skleidėjas. Išsiaiškinti Č. Milošo santykius su Lenkija ir Amerika. Poeto grįžimas į Lietuvą. Susipažinti su Č. Milošo gimtine. Jo atsiminimai.

3. Česlovo Milošo biografija Gimė 1911m. Šetenių dvare prie Nevėžio, netoli Kėdainių. 1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje. Milošui teko pereiti daugybę XX a. vidurio išbandymų, ideologinių pinklių, emigracijos sunkumų, patirti nepritapimą ir vienišumą. „Aš pats save laikau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogumi; mielai apibūdinčiau save taip, kaip mano profesorius Sukiennickis, kuris sakosi esąs lenkiškai kalbantis lietuvis“ 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė Teisės ir socialinių mokslų fakultetą, kur įgijo teisės magistro laipsnį. Įsitraukė į universitete veikusią jaunų literatų bendriją „Originaliosios kūrybos sekcija“, taip pat į Akademinį klajūnų klubą – demokratišką studentų sambūrį, kuris snobiškoms nacionalistinėms studentų korporacijoms priešino laisvūnišką „valkatavimo“ – vagabundiškų kelionių po Vilniją, Lenkiją ir Europą – praktiką. Česlovas Milošas buvo vienas iš studentų literatūrinės grupės „Žagary“ įkūrėjų.

4. Grįžęs iš studijų Paryžiuje, iki 1936 m. pabaigos Milošas dirbo Vilniaus radijuje, rengė kultūros laidas. Karo metais dirbo Varšuvos universiteto bibliotekoje nešiku. Pasibaigus karui, dar 1945 m. pabaigoje Milošas tapo Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatu. 1960 m. Milošas buvo pakviestas dėstyti į Kalifornijos universitetą Berklyje, po metų apsisprendė su šeima pasilikti Amerikoje. Čia prasidėjo naujas kūrybos etapas – vienas po kito išėjo poezijos rinkiniai. 1950 metais Č. Milošas tapo pirmuoju Lenkijos ambasados Paryžiuje sekretoriumi, tačiau jau po metų, 1951 m., Č. Milošas nutraukė visus ryšius su sovietų okupuotos Lenkijos liaudies respublikos vyriausybe ir pasiprašė politinio prieglobsčio Prancūzijoje. 1953 m. apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“. 1961 m. tapo Berklio, Kalifornijos universiteto slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi.  1970 m. tapo natūralizuotu JAV piliečiu.  1978 m. išėjo į pensiją, bet ir toliau dėstė universitete. 2004 m. rugpjūčio 14 d., 93-iuosius gyvenimo metus, Česlovas Milošas mirė savo namuose Krokuvoje, Lenkijoje.

5. Č. Milošo tėvai: mama Veronika ir tėvas Aleksandras Č. Milošas su mama Šetenių parke

6. Česlovo Milošo nuopelnai Lietuvai 1980 metų gruodį Švedijos mokslų akademijoje Stokholme Č. Milošui suteikta Nobelio literatūros premija. 1992 m. gegužę po 52 dvejų tremties metų Č. Milošas sugrįžo į Lietuvą, Kaune poetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas.   2001 m. Č. Milošui taip pat suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas,  poeto vardu Vilniuje pavadinti laiptai. 2011 metais minint poeto gimimo šimtmetį Lietuvoje ir Lenkijoje 2011-ieji paskelbti Česlovo Milošo metais. Česlovui Milošui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

7. Č. Milošo Nobelio premija 1975 m. buvo parengtas ir išsiųstas Milošo teikimas Nobelio premijai. 1980m. gavo Nobelio premiją. Nobelio kalboje, kurią pasakė 1980-aisiais atsiimdamas premiją Švedijos mokslų akademijoje, Milošas kalbėjo apie nelengvą poeto ištikimybę tikrovės ieškojimo principui, kuris tolygus tiesos ieškojimui dramatiškuose XX a. istorijos išbandymuose. Ištarė „laiminimo žodžius“ savo gimtajam kraštui už jame gautas likimo dovanas. Milošo kalba gavus Nobelio premiją: Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur per šimtmečius drauge gyveno įvairios kalbos ir religijos. Aš kalbu apie Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą. Mano šeima jau šešioliktame amžiuje kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalbėjo švediškai, o Airijoje – angliškai; todėl aš esu lenkų, ne lietuvių poetas. Bet Lietuvos gamtovaizdžiai, o gal ir jos dvasios niekados manęs neapleido. Gera nuo vaikystės girdėti lotyniškos liturgijos žodžius, versti mokykloje Ovidijų, mokytis katalikų dogmatikos ir apologetikos. Tikra palaima, jeigu likimas kam nors lėmė mokytis ir studijuoti tokiame mieste, koks buvo Vilnius, – keisčiausias baroko ir italų architektūros, perkeltos į šiaurės miškus, miestas; istorijos, įspaustos kiekviename akmenyje, keturiasdešimties katalikiškų bažnyčių ir gausių sinagogų miestas, anais laikas vadintas Šiaurės Jeruzale.

8. Kūryba 1933 m. gavęs stipendiją Č. Milošas Vilniuje išleido savo pirmąjį poezijos rinkinį „Poema apie sustingusį laiką“. Bene žinomiausia Č. Milošo knyga – 1953 m. Prancūzijoje išleistas „Pavergtas protas“ – iki šiol laikomas viena įtakingiausių Stalinizmo studijų, kritikų knyga. Daug knygų parašė lenkų kalba, kurios vėliau buvo išverstos i lietuvių. 2011 metais minint Česlovo Milošo gimimo šimtmetį pasirodė Lietuvos kultūros ministerijos remiama, keturių leidyklų pakaitomis leidžiama knygų serija „Milosz 100” sudaro pataisyti knygų „Isos slėnis“, „Tėvynės ieškojimas“, „Pavergtas protas“, „Gimtoji Europa“ leidimai bei „Eilėraščių rinktinė“.

9. Kūrybos temos Dvasinis ir intelektinis santykio su pasauliu ieškojimas Abejingumas Moralės apmąstymai Proto laisvė Skausminga istorinė atmintis

10. ,,Mano tėvynėje” Mano tėvynėj, kurion nesugrįšiu, Ežeras girioj be galo platus tyvuliuoja, Viską regiu stebuklingai, sakytum, sapnuoju, Debesys grėsliai nuostabūs sklaidosi dryžiais. Ir vandenų tamsusis šnabždesys atmintyje išliko, Ir erškėčiuotos dugno žolės susiviję, Juodų žuvėdrų klyksmas, speiguoto vakaro degimas, Menu padangėn šaunančius paukščius, tą sprangią garso giją. Danguj manajam tas erškėčiuotas ežeras užmigęs. Pasilenku ir jo dugne su atšvaitais matau Gyvenimo paveikslą. Ten ir mano baimė. Jau supratau, Jog ten ji bus, pakol mirtis ateis ir tars: jau viską tu įvykdei.

11. ,,Sodyba” Nėra namų, tik parkas, nors senieji medžiai iškirsti Ir tankumynas gožia kadainykščio tako žymę. Nugriautas svirnas, baltas, su spynom, Su sklepais, arba rūsiais, kur stūksojo lentynos žieminiams obuoliams. Tokios pat, kaip anuomet, kelio vėžės žemyn: Prisiminiau, kur posūkis, bet upės neatpažinau; Spalva ir rūdijančio sunkvežimių tepalo, Ir nei meldų, nei vandens lelijų. Neberasi liepų alėjos, kur bitės siaudė kadaise, Ir sodai, saldybe girtų širšinų bei vapsvų tėvynė, Sudūlėjo ir prasmego į dagius ir dilgėles. Tas kraštas ir aš, nors buvom toli kits nuo kito, Nukrėsdavom lapus daug metų tuo pačiu laiku, Užpustydavo mudu, ir mudviejų vis mažėjo. Ir štai mudu drauge, vienoj senatvėj.

12. Įdomu, kas čia per dūmai, ne iš kamino, iš vamzdžio Virš mažo negrabaus barako, suręsto iš plytų ir lentų, Piktžolių ir krūmų žalumoj – atpažinau sambucus nigra. Garbė gyvenimui už tai, kad tebetrunka, vargingai, vos nevos, Jie valgė savo kukulius ir bulves Ir bent turėjo malkų prakuroms, kai spaudė ilgos mūsų žiemos.

13. Santykiai su užsienio šalimis 1937 m. persikėlęs į Varšuvą, poetas dirbo Lenkų radijuje tai pat bibliotekoje nešiku. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Č. Milošas pasitraukė į Rumuniją. Vilniaus kraštą prijungus prie Lietuvos, jis atvyko į Lietuvą ir čia gyveno iki pat šios šalies okupacijos 1940 m. birželį, kada vėl išvyko į Varšuvą. Pralaimėjus Varšuvos sukilimui, 1944 m. rudenį Č. Milošas su žmona apsigyveno Krokuvoje. 1951 m. vasario 1 d. Č. Milošas nutraukė ryšius su komunistine Lenkija ir tapo politiniu pabėgėliu. Emigravęs į Vakarus, Lenkijoje Milošo knygos buvo neprieinamos net bibliotekoje. Ir po 30 metų pertraukos Lenkijoje pradedamos skelbti jo knygos. 1961 m. tapo Berklio, Kalifornijos universiteto slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi. 1970 m. tapo natūralizuotu JAV piliečiu. Amerikoje Milošas nuosekliai ėmėsi vertimų, su pagalbininkais vertė lenkų poeziją į anglų kalba, o anglų į lenkų. 1973 m. pasirodė pirmasis jo paties poezijos vertimų i anglų kalbą rinkinys ‚, Selected Poemus ‘‘. Ėmėsi sunkaus Dantę priminančio darbo - iš naujo išversti Bibliją i lenkų kalbą.( 1979 m. pasirodė išversta Psalmių knyga, 1989 m. Evangelija pagal Matą).

14. Česlovo Milošo grįžimas į Lietuvą 1992 m. gegužę po 52 dvejų tremties metų Č. Milošas sugrįžo į Lietuvą. Išlipęs iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, Milošas lietuviškai ištarė: „Aš esu laimingas“, ir ėmė atmintinai deklamuoti Kristijoną Donelaitį. Poetas apsilankė jaunystės mieste Vilniuje, Kaune ir gimtinėje Šeteniuose. Sugrįžimas į gimtuosius Šetenius, neabejotina, buvo giliausių Milošo išgyvenimų dalis, ir jis užsiminė, kad grįžta susitikti su laiko klodais savo sąmonėje, gal su pačia laiko esme. Važiuodamas per laukus į savo gimtinę, Č. Milošas žavėjosi kiekvieno lapo šlamėjimu, per kelią perbėgusiu zuikiu. Spindėjo Poeto akys žvelgiant į vaikystės žemuogių pieveles. Kokiuose kraštuose beapsistotų, visada ir visur Poetas prisimindavo gimtinę: „Lietuvos kraštovaizdis ir jos dvasios niekada manęs neapleido.“ Atvykęs aplankyti tėvynę, sugrįžęs į gimtosios upės brastos šalį, Č. Milošas pirmiausia nusilenkė senelio Milošo kapui. Jis aplankė  Apytalaukio bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas. Poetas, po 52 metų grįžęs į gimtinę,  tarsi sapne vaikščiojo išvaikščiotais vaikystės takeliais. Pasak Poeto, Kalifornijos kraštovaizdis neprimena Nevėžio slėnių, o Amerikos miškai atrodo lyg krūmais  apaugusi dykuma. Č. Milošas su Jonu Babenskiu Šeteniuose

15. Po 52 metų sugrįžęs į Lietuvą, Č. Milošas sakė: „Noriu nusilenkti universitetui, kuris mane išlavino, jo gerai, pozityviai aurai, kuri nulėmė mano karjerą, ir  palinkėti viso ko geriausio naujoms šio universiteto kartoms. Studijavau „nuotakų  fakultete“, kur mokėsi daug merginų. Ilgai gyvendamas užsienyje naudojausi VU žiniomis. Brangus man  Vilnius su daugybe bažnyčių, cerkvių, net mečete. Tokiame mieste gautos pamokos mane labai praturtino,“ - sakė Č. Milošas. Lietuvoje Milošas lankėsi dar tris kartus. 1999 m. su jauduliu atidarė Šeteniuose įkurtą jo vardu pavadintą kultūros centrą – rekonstruotą vieną iš buvusių gimtinės pastatų jau sutvarkytame dvaro parke. Paskutinį kartą, 2000-ųjų spalį, būdamas Vilniuje ir sakydamas kalbą Rotušėje, perdavė priesaką jauniems lietuviams rūpintis šio miesto tradicija ir jo daugiataučiu palikimu. Č. Milošas Nevėžio slėnyje 1992 m.

16. Šetenių dvaras Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, po 52 m. pertraukos1992 m. gegužį Č. Milošas sugrįžo į gimtuosius Šetenius. Išsodybos pastatų buvo likęs vienintelis apgriuvęs 1856 m.statytas baltasis dvaro svirnas, tačiaupoetas viską tiksliai prisiminė apie savo vaikystės namus: namas buvo statytas XVIII amžiuje. Priebutyje visada būdavo šilta, ant palangių dygdavo sėklos, o vaškuotos salono parketo grindys nuolat braškėdavo ir atrodė, jog ten kažkas vaikšto.Č. Milošui Šetenių dvaras buvo tarsi gyvassenovės laikų paveikslas: Šateiniai – gryniausia olandų tapyba. Jeigu atkreipsime dėmesį į kambarių šviesą ir išvaizdą, dar kažkokius natiurmortus – visa tai juk Olandija, septyniolikto amžiaus Olandija. <...> vaistinėlė – magiškiausia Šateinių vieta. Magiškiausias kambarys. Dieve švenčiausias! Man dabar atrodo, kad visa mano poezija atsirado iš vaistinėlės... <...> Tai kambarys, kurio sienas sudarė stalčiukai.

17. Šetenių dvare vyravo paprastumas, laisvi ir nuoširdūssantykiai. Šetenių potyrius poetas visuomet nešiojosi savoatmintyje, prisiminė 1999 m. viešėdamas Lietuvoje: Ši vietaman visada esanti, visada su manimi. Net tada, kai būdavautoli nuo čia, ji visada – mano mintyse. Todėl labai sunku tąjauseną nusakyti keliais žodžiais. Tai labai komplikuotasjausmas... (Tą akimirką poetas susigraudinęs pritilo.)Kiekvienąsyk labai išgyvenu susitikimą su Šateiniais ir kaskartvis kitaip. Ir, žinoma, labai... Iš senelio Z. Kunato ir motinos Veronikos Č. Milošas išmokoLietuvosDidžiosios Kunigaikštystės laikų patriotizmo,tolerancijos kitos kalbos ir kultūros žmonėms, gebėjimobendradarbiauti savojo krašto labui. Šeteniuose Č. Milošui didelį įspūdį darė lietuviškasisfolkloras. Poetas rašė, kad lenkiškojo folkloro iš visonepažinojo. Č. Milošas iš Šetenių į platųjį pasaulį išsivežėlietuviškus papročius, tokius kaip kūčiukų ir aguonpienio valgymas per Kūčias, kiaušinių dažymas ir ridenimas Velykų metu.Lietuviškos dainos rado vietą Č. Milošo poezijoje. Atklysta beprasmės strofos apie Anusią ir „żalia rutele“, žalią rūtą, kuri visada, regis, buvo gyvenimo ir laimės simbolis: Ir kodėl gi Anusia rūtą augino, Amžinai žalią rūtą Šateinių daržely? Kodėl „żalia rutele“ vakarais dainavo, O aidas plaukė toli už jūrelių? Šetenių dvaras 1913 m.

18. Lietuvos ir Lenkijos Seimams 2011-sius paskelbus Č. Milošo metais, Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai tapo Č. Milošo metų paminėjimo globėjais. Č. Milošo šimtųjų gimimo metinių minėjimas įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą. „Č. Milošo kelias – bendras  Lietuvos ir Lenkijos projektas, nes Č. Milošas buvo žmogus, viename asmenyje  suderinęs lenko ir lietuvio dvasią,“ - atidengiant paminklinę lentą kalbėjo Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, - „Kiekvienas šio Poeto eilėraštis  buvo  šventė, netikėtumas. Tačiau Č. Milošas, net ir tapęs Nobelio  literatūrinės premijos laureatu, laukdavo ne pagyrų, bet objektyvios nuomonės apie savo kūrybą.“ Siekiant geriau suvokti Č. Milošo santykį su gimtaisiaisŠeteniais ir Lietuva, poeto šimtojo gimtadienioproga parengta informacinė mokslinė studija. Jostikslas – susintetinti ir aktualizuoti žinias apie garsųjįpoetą, daugiausia dėmesio skiriant jo gimtųjųapylinkių istorijai ir protėviams, pristatyti skaitytojamspagrindinius Č. Milošo kūrinius ir esmines idėjas.Norėdami geriau perteikti poeto pažiūras, pasitelkiameį pagalbą ištraukas iš kūrėjo veikalų. Č. Milošo poezijair proza yra nemažai tyrinėta, tačiau jo gimtinės istorijair giminės tyrimai dar laukia dėmesio.

19. Filmografija Lietuviški filmai apie Česlovą Milošą: Česlovo Milošo sugrįžimas (rež. Juozas Javaitis, 1993, LTV) Czeslawo Miloszo Vilnius (rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis, 2007) Česlovo Milošo amžius (rež. Juozas Javaitis, 2011, LTV)

21. Ačiū už dėmesį. Darbą atliko: Gabrielė Palubeckaitė, Greta Pronckutė, Laura Milvertaitė 12c