Projekto “Šiuolaikinis vandens valdymas” (MOMENT projektas) pagrindiniai tikslai

1. Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programaProgramos teritorija Lietuvoje: Klaipėdos apskritis; Gretutiniai regionai: Tauragės ir Telšių apskritys, kur bus galima išleisti iki 20 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų (ERPF);

2. parengti metodus dėl gero, efektyvaus ir skaidraus vandens valdymo, įtraukiant suinteresuotus vietinius ir regioninius asmenis/institucijas ir tuo tikslu įkuriant Vandens naudotojų bendriją (partnerystės tinklą) iš privataus, viešojo, akademinio sektorių ir savanorius; požeminio, paviršinio vandens telkinių eutrofikacijos problemos. Priemonių programos biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų medžiagų išmetimų sumažinimui parengimas. Tarša iš koncentruotų bei išsklaidytos taršos šaltinių (ūkiai, gyvenvietės, individualūs namai, lietaus nuotekos, kt.): geriausios praktikos, technologijų, demonstracinių valymo būdų paieška, taikymas ir skleidimas. Projekto įgyvendinimas padėtų sukurti regioninį bendradarbiavimo tinklą Pietinėje Baltijos dalyje, geriau suprasti upių baseinų valdymo principus, naudojamus metodus, modelius, technologijas ir jas taikyti praktikoje. Projekto “Šiuolaikinis vandens valdymas” (MOMENT projektas) pagrindiniai tikslai

3. Projekto partneriai Projektą vykdo 16 partnerių ir 6 asocijuoti nariai: Partneriai Švedijoje: Regioninė taryba Kalmaro apskrityje – projekto pagrindinio partnerio teisėmis; Blekingės regionas; Pietų Smalando regionas; Kalmaro savivaldybė; Torsås savivaldybė; Mönsterås savivaldybė; Nybro savivaldybė; Ronneby savivaldybė; Švedijos miškų agentūros rytų regionas; Blekingės apskrities administracijos taryba; Kalmaro vandenys. Partneriai Lenkijoje: Varmijos – Mozūrijos vaivadijos maršalkos administracija; Regioninė vandens valdymo taryba Gdanske; Meteorologijos ir vandens valdymo institutas. Partneriai Lietuvoje Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Klaipėdos rajono savivaldybė Asocijuotos organizacijos Lietuvoje MOMENT-UP projekte: Kretingos rajono savivaldybė UAB “Kretingos vandenys” Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Asocijuoti nariai: Pomeranijos regionas; Švedijos fermerių asocijacija; Kaliningrado srities dūma. MOMENT IR MOMENT-UP partneriai

4. Akmenos-Danės upės baseino Vandens naudotojų bendrija (VNB) • 2009-12-04 įkurta Akmenos-Danės upės baseino VNB; • (iš viso pasitarime dalyvavo 38 asmenys, iš jų deleguoti 27 VNB nariai) • pritarta darbo plano gairėms; • Daliai Žukienei pavesti koordinuoti Vandens naudotojų bendrijos veiklą; • Pasitarimo dalyvių paprašyta teikti pasiūlymus dėl priemonių vandens telkinių Akmenos-Danės upės baseine taršos mažinimui bei geros ekologinės būklės atstatymui.

5. Projekto MOMENT įgyvendinimo schema Reikiamos informacijos surinkimas Parengta Akmenos-Danės upės Baseino charakteristika Esamos situacijos analizė-upių būklė GIS žemėlapiai Planuojamos vandensaugos priemonės/planai Parengta priemonių programa Priemonių programos įgyvendinimo pradžia

6. Akmenos-Danės upės baseino charakteristika

7. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPALYGINIMAS SU KITAIS BASEINAIS, TERITORIJOMIS

8. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaŽEMĖS NAUDOJIMAS

9. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

10. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaGYVENTOJAI

11. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaADMINISTRACINIS PASISKIRSTYMAS • Baseino plotas – 578,9 km2 • Klaipėdos m. – 5,5% • Klaipėdos r. – 27,0% • (patenka 3 seniūnijos) • Kretingos r. – 67,5% • (patenka 7 seniūnijos)

12. Administracinių teritorijų plotai Akmenos-Danės upės baseine

13. Kai kurių miestelių, gyvenviečių, individualių namų nevalomos arba nepakankamai išvalytos nuotekos; Nepakankamai ar visai nevalytos paviršinės nuotekos iš urbanizuotų ir pramoninių teritorijų Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI

14. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaPAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI

15. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaHIDROGRAFINIAI DUOMENYS • Į Akmenos-Danės upę įteka: • - 22 pirmos eilės intakai (16 kairiųjų, 6 dešinieji), • 30 antros eilės, • 6 trečios eilės ir 1 ketvirtos eilės intakai Bendras visų – 60’ies vandentakių ilgis – 463 km. Iš jų • natūralių vagų ilgis siekia 116 km arba 25% • sureguliuotų bei patvenktų – 347 km arba 75 - priskirti prie LPVT • Mažiausiai sureguliuota upė – Akmena-Danė. Natūrali jos tėkmė siekia 83 viso jos ilgio. • Visų likusių intakų sureguliuotumas gana didelis, bendras natūralios vagos ilgis siekia tik 16 % nuo viso jų ilgio

16. Monitoringas • Trijų tipų monitoringas: • priežiūros (bendros būklės nustatymas); • veiklos (taršos šaltinių poveikis); • tiriamasis (taršos šaltinis nežinomas) • 2005-2009 tirta 12 upių ir 2 tvenkiniai

17. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

18. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaEKOLOGINĖ BŪKLĖ • Vandens telkiniai reikšmingą ekologinį poveikį patiria (geros būklės vertės yra viršijamos) dėl taršos organinėmis (BDS) ir biogeninėmis (N, P) medžiagomis. • Identifikuoti šaltiniai - Kretingos nuotekų valykla, UAB "Kretingos žvėrininkystės ūkis”

19. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaCHEMINĖ BŪKLĖ • Nustatyti šių pavojingų medžiagų leistinų koncentracijų viršijimai: di-2-etilheksilftalatas, chromas (VI), endrinas Pavojingų medžiagų taršos šaltiniai neidentifikuoti

20. Akmenos-Danės upės baseino charakteristikaRIZIKOS VANDENS TELKINIAI • Rizikos vandens telkiniais vadinami tokie telkiniai, kuriems kyla grėsmė dėl neigiamo žmogaus veiklos poveikio iki 2015 m. nepasiekti geros būklės • Tenžė ir Eketės atkarpa dėl upių ištiesinimo • Tenžės žemupys ir Danė žemiau Tenžės įtekėjimo dėl sutelktosios taršos

21. Koncentruotos taršos šaltiniai – buitinių, gamybinių, paviršinių nuotekų išleistuvai, nuotekų kiekiai ir charakteristika; Valstybės projektai Akmenos-Danės baseine 2007-2013 metais„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ Nemuno upių baseinų rajono būklės gerinimo priemonių programa, įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą; Nacionalinės programa pagal HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą; Taršos nitratais mažinimo iš žemės ūkio šaltinių programa įgyvendinantNitratų direktyvos reikalavimus (mėšlo tvarkymas ūkininkų ūkiuose); Savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai Priemonių programa biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų medžiagų išmetimų mažinimui Akmenos-Danės upės baseine

22. Vandensaugos priemonės, numatytos kitose programose

23. Apibendrinta informacija apie mėšlo/srutų laikymo sąlygas Akmenos-Danės upės baseino ūkiuose

24. Mėšlo/srutų laikymo vietos Akmenos Danės baseine

25. Išleidžiamų teršalų kiekiai Akmenos-Danės upės baseine, 2010

26. 2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros Valstybės projektai Akmenos-Danės upės baseine

27. Informacija apie savivaldybių infrastruktūros plėtros planų sprendinius bei investicijų poreikį 2014-2020 metams Akmenos-Danės upės baseino gyvenvietėse

28. Papildomi uždaviniai: Kretingos miestas paviršinių (lietaus) nuotekų specialiojo plano parengimas. pasirinkto paviršinių nuotekų baseino infrastruktūros plėtros techninės dokumentacijos parengimas ir įgyvendinimas (statyba) taikant inovatyvius nuotekų tvarkymo techninius/technologinius sprendimus; Visuomenės informavimo programos dėl skalbimo priemonėse ir plovikliuose esančių fosfatų neigiamos įtakos vandens telkiniams įgyvendinimas; Papildomų visuomenės informavimo priemonių apie MOMENT projektą įgyvendinimas. MOMENT-UP

29. Konkrečios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti taršą pastatant/renovuojant nuotekų valyklas, kaip antai Dupulčių gyvenvietėje (Kretingos r.), ar Kalnuvėnuose (Klaipėdos r.), lietaus valyklas Klaipėdos mieste ar įrengiant šlapžemes-natūralias valymo priemones Tenžės upelyje ir kt. Šios ir kitos priemonės pasiūlytos įvertinus upių, upelių nepatenkinamą vandens aplinkos būklę bei nustačius pagrindinius teršėjus. Priemonės, skirtos papildomiems tyrimams, stebėjimams, kai vandens telkinių ekologinė būklė yra prasta, tačiau taršos poveikio šaltiniai nėra tiksliai įvardinti, kaip antai Tūbausių tvenkinys, Jauryklos, Dūmešio upeliai. Taip pat iki šiol nežinome iš kur į Danės upės žemupį patenka pavojingos medžiagos. Priemonių programa

30. Pasiūlymai tikslinti normatyvinius dokumentus siekiant objektyvesnės informacija apie paviršinių nuotekų kiekius ir kokybę, normatyviniuose dokumentuose aiškiau reglamentuoti paviršinio vandens mėginių ėmimo procedūras (vienkartiniai ar sudėtiniai, debito matavimai) bei išplėsti nustatomų medžiagų spektrą (biogeninės medžiagos, metalai ir kt.) – spec. planai Dėl papildomų priemonių taikymo taršos sumažinimui upės baseine: - iš UAB „Navaba/Rasa“ (Kretingos rajonas, skalbykla) iš neoficialių išleidėjų - gyvenamųjų namų, neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų šiuose Klaipėdos m. gyvenamuosiuose kvartaluose: Paupio; Tauralaukio; Sodų bendrijos esančios Mažajame kaimelyje, kt.; Visuomenės informavimo bei mokymo priemones Priemonių programa

31. Tvenkiniai priskiriami ežerams arba LPVT – būtų naudinga priskirti vienam tipui; Upių ir ežerų 2011-2017 m. monitoringas vykdomas pagal 2011-03-02 Vyriausybės nutarimą Nr. 315; Patikslinti į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose normuojamus/ kontroliuojamus parametrus pagal AM 2009-09-16 įsakymą; Žemės ūkio taršos mažinimo priemones patikslinti pagal AM ir ŽŪM 2012-06-08 patvirtintą vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programą; Pagal AM 2007-04-02 įsakymą paviršinėse nuotekose tiriamos ne tik SM, naftos produktai ir BDS, bet reglamentuotas ir kitų medžiagų tyrimas; Konkretizuoti sutelktosios ir pasklidosios žemės ūkio veiklos šaltinius nurodant kokia veikla sukelia taršą; Patikslinti reikalavimus dėl mėšlo tvarkymo Programoje pateikta informacija apie dirvožemio tipus ir potvynius, tačiau priemonės nenumatytos. Pasiūlyti teisės aktų pakeitimus ar papildymus. Programą reikėtų labiau konkretizuoti (tikslas, uždaviniai), numatyti finansines sąnaudas, atsakingas institucijas ir įvykdymo terminus; AM palaiko visuomenės dalyvavimą bei siūlo aktyviai dalyvauti rengiant bei įjungti A-D priemones į numatytą rengti Nemuno UBR priemonių programą. Aplinkos ministerijos komentarai priemonių programai

32. Parenkant priemones gerai vandens būklei siekti remtis/pagrįsti jas naujausiais fizikiniais-cheminiais, biologiniais monitoringo rezultatais bei planuojamu efektu; Analizuojant pavojingas medžiagas atsižvelgti į „BaltActHaz“ ir „COHIBA“ projektų rezultatus; Šlapžemių įrengimas bei upių vagos kreivinimus netikslinga taikyti plačiau, kol nebus iki 2015 m. gauti šių priemonių tiriamieji rezultatai; 2013 m. trečiame ketvirtyje prasideda naujas UBR valdymo planų rengimo etapas, kartu bus vertinamos visos (visuomenės) siūlomos priemonės, tinkamiausios bus įtraukiamos į priemonių programą ir numatyti finansavimo šaltiniai. Aplinkos apsaugos agentūros komentarai priemonių programai

33. Į priemonių programą siūloma įrašyti šias ES lėšoms gauti pateiktas/rengiamas paraiškas: ES lėšoms gauti pateikta paraiška „ Danės upės ir pakrančių valymas“ – 2013-2014 m. bus atliekamas Danės upės išvalymas nuo atliekų, pakrančių tvarkymas nuo Pilies g. iki Palangos plento už 0.5 mln. Lt. ES lėšoms gauti pateikta paraiška „Pavojingų cheminių medžiagų valdymas savivaldos lygiu“ – 2013-2017 m. atlikti pavojingų cheminių medžiagų miesto upėse ir nuotekose tyrimus, parengti pasiūlymus jų mažinimui/pakeitimui savivaldybės bei įmonių lygiu. Regioninės politikos krypčių 2014-2020 m. įgyvendinimui pasirinktoje miesto teritorijoje tarp Taikos pr., Bangų g., Šilutės pl. ir Kauno g. ruošia siūlomų įgyvendinti priemonių planą, į kurį įtrauktas projektas - Trinyčių parko su tvenkiniu sutvarkymas bei naftos gaudyklės pastatymas. Preliminari projekto vertė apie 3 mln. Lt. Klaipėdos m. savivaldybės komentarai priemonių programai

34. Siūlo patikslinti siūlomas priemones Kalnuvėnų gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai yra prastos būklės, tačiau mechaniškai nuotekos yra išvalomos iki DLK reikšmių, todėl šios gyvenvietės NVĮ rekonstrukcija būtų naudinga, bet neišspręstų Dūmešio upelio taršos BDS, azoto, bendrojo fosforo junginiais. Siūlo Kalnuvėnų gyvenvietės NVĮ rekonstrukciją nesieti su Dūmešio upelio taršos mažinimo priemone, o atlikti papildomus tyrimus, stebėjimus siekiant identifikuoti taršos šaltinius. Klaipėdos r. savivaldybės komentarai priemonių programai

35. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (Klaipėdos universitetas) tinklapis: http://www.akmena-dane.lt/ MOMENT projekto tinklapis: http://www.momentproject.eu/ Papildoma informacija