1 / 31

INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTRA LIETUVOJE

INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTRA LIETUVOJE. Arvydas Skorupskas 2013-10-28 Vilnius. Sveikatos priežiūros sistemų sunkumai Europoje. Sudėtingų sveikatos priežiūros sistemų problemos: 1. Kas atsakingas už paciento problemą? 2. Menkas pacientų dalyvavimas gydymo procese.

chung
Download Presentation

INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTRA LIETUVOJE

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTRA LIETUVOJE Arvydas Skorupskas 2013-10-28 Vilnius

  2. Sveikatos priežiūros sistemų sunkumai Europoje Sudėtingų sveikatos priežiūros sistemų problemos: 1. Kas atsakingas už paciento problemą? 2. Menkas pacientų dalyvavimas gydymo procese. 3. Blogi ryšiai tarp gydymo partnerių. 4. Gydymo proceso dubliavimas ir trūkumas vienu kartu. 5. Gydoma viena liga, o ne visuma. 6. Blogi rezultatai pacientui, medikui ir sistemai. Dr. Nick Goodwin, 2013 TalLinn, WHO

  3. Kaip spręsti problemas (Europos patirtis)? Integruotos sveikatos priežiūros Europinė praktika. Gerosios praktikos sklaida. Nėra vieno teisingo atsakymo. Gerosios praktikos pavyzdžiai turi bendrų komponentų. Geroji Europos praktika: Olandija - koordinuotas aptarnavimas ir bendras apmokėjimas už tam tikras patologijas; Barselonos onkologinis klasteris; Šveicarija - ASPĮ ir gydytojų tinklai; Danija ir Norvegija - koordinavimo reforma.

  4. INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PATIRTIS • Efektyvesni metodai: • Visuomenės interesų viršenybė; • Kompleksinis požiūris; • Rizikos faktorių valdymas; • Integruotos socialinės paslaugos; • Tinkamas vaistų paskirstymas. • Nauda: • Geresnis koordinavimas taupo pinigus, laiką ir gerina paslaugų kokybę; “ Nuo koordinavimo trūkumo labiausiai kenčia vargšai, silpni, senyvi žmonės, tautinės mažumos, o jų sveikatos būklės blogėjimas, kurio galima išvengti, didina sveikatos priežiūros išlaidas” Dr. NickGoodwin (2013, Tallinn)

  5. Ar turime kuo pasigirti Lietuvoje Akušerinės pagalbos ir neonatologijos koordinavimas; Rytų Lietuvos kardiologijos programa.

  6. LIETUVOS PROBLEMOS • Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai; • ASP paslaugų prieinamumo netolygumai; • LNSS žmogiškųjų išteklių netolygumai; • Riboti finansiniai ištekliai.

  7. Prielaidos (standartizuoto mirtingumo netolygumai)

  8. Prielaidos (aprūpinimo gydytojais specialistais netolygumai)

  9. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS VEIKLOS EFEKTYVUMO GERINIMO TIKSLAS • INTEGRUOTA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA – TVARIAI SVEIKATOS SISTEMAI UŽTIKRINTI

  10. INTEGRUOTA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA • Kaip užtikrint harmoningą plėtrą? Efektyvus ribotų finansinių resursų paskirstymas Efektyvus šalies resursų panaudojimas Didesnis šalies institucijų bendradarbiavimas Didesnis visuomenės įtraukimas Inovacijų panaudojimas Didesnis gyventojų pasitenkinimas Netolygumų mažinimas Neformali ES šalių sveikatos ministrų Taryba, Vilnius 2013 m. liepos 8-9 d.d., Vilnius

  11. INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DĖMESIO CENTRE

  12. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS VEIKLOS EFEKTYVUMO GERINIMO KRYPTYS • SPP netolygumų mažinimas; • SPP prieinamumo gerinimas; • Patologijos ir pacientų srautų valdymas; • Gydytojų specialistų poreikio rajonuose užtikrinimas.

  13. KELIAS Į SĖKMĘ Sistemos lygmuo: - Apimti kuo didesnę visuomenės dalį; - Pertvarką pradėti nuo pirminės grandies; - Ypatingas dėmesys lėtinėms ligoms ir ilgalaikei jų priežiūrai; - Integruotos sveikatos priežiūros teisinės bazės įtvirtinimas; - Lanksti integruotos sveikatos priežiūros finansavimo sistema; - Personalo bendradarbiavimo ir koordinavimo mokymai. Organizacijos lygmuo: - Stipri vadyba; - Bendros vertybės ir misija; - Valdymo ir finansavimo struktūrų atitikimas; - Integruoti elektroniniai registrai; - Atsakomybė už tam tikrą visuomenės dalį ir paslaugą; - Paslaugų kokybės nuolatinė stebėsena ir gerinimas.

  14. KELIAS Į SĖKMĘ Klinikinis (profesinis) lygmuo: - Patologijos ir ligonių srautų valdymas; - Standartizuoti diagnostikos kriterijai; - Kompleksinis vertinimas; - Sisteminis pagalbos planavimas; - Bendri gydymo protokolai; - Nuotolinio gydymo ir stebėsenos galimybės. Paslaugos lygmuo: - Pagalba ir slauga namuose; - Vieno langelio principai; - Pagalbos koordinavimas ir koordinatoriai; - Į pacientą orientuota atvejo vadyba; - Pagalbos komandos; -Profesionalų bendradarbiavimas; - Bendra atsakomybė už gydymą; - Paciento “perdavimas”.

  15. Pacientų srautų valdymo (klasterio) galimybės Bendradarbiavimas tarp skirtingo/vienodo lygmens ASPĮ: • Funkcinis (pagal bendradarbiavimo sutartis tarp ASPĮ). • Struktūrinis (ASPĮ struktūrinio padalinio: skyriaus, filialo ar asocijuotos struktūros): • Kaip ASPĮ padalinio su pilnu ar daliniu savarankiškumu; • Kelių steigėjų; • Asocijuota struktūra su bendru strateginiu valdymu.

  16. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS VEIKLOS EFEKTYVUMO GERINIMO BŪDAI • LR SAM vyriausiųjų specialistų institucija (vieningas metodologinis valdymas); • Patologijos valdymas remiantis funkciniais/struktūriniais klasteriais; • Rizikingiausių ligų grupių vieningi gydymo protokolai.

  17. Patologijos (klasterio) valdymo ir bendradarbiavimo principai • Pagal patologiją; • Pagal geografinį išsidėstymą; • Pagal mokslu ir mokymu paremtą bei tradicinę specializaciją; • Partnerystė. • Patologijos valdymas pagal laiką: • Skubi ir neatidėliotina pagalba; • Planinė pagalba.

  18. akušerijos-ginekologijos; chirurgijos; kardiologijos; medicininės reabilitacijos; neonatologijos; odontologijos; onkologijos; ortopedijos traumatologijos; psichiatrijos; radiologijos; slaugos; šeimos medicinos; vaikų ligų; vaikų ir paauglių psichiatrijos; vidaus ligų

  19. VEIKLOS SRIČIŲ GEOGRAFINIS PASISKIRSTYMAS Klaipėdos kraštas Šiaulių kraštas Panevėžio kraštas Kauno kraštas Vilniaus kraštas ASD, BMPS R. Biekšienė

  20. Subordinacija(patologijos valdymas) SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

  21. INTEGRUOTOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS TEISINIS PAGRINDAS Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 47/2009-131/2010 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“(Žin., 2013, Nr. 52-2604)

  22. VYR. SPECIALISTŲ VEIKLOS GAIRĖS Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 m. programa Tinkama, visiems prieinama sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, kaip modernios ir atsakingos valstybės požymis ir garbės reikalas.

  23. Funkciniai klasteriai Prioritetai: 1. Širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai. 2. Galvos smegenų kraujagyslių susirgimai. 3. Onkologija (ankstyva diagnostika ir prevencinės programos); 4. Išorinės mirties priežastys (traumatizmas, savižudybės, apsinuodijimai, paskendimai ir kt.); 5. Neonatologija ir vaikų ligos.

  24. Programos XI. dalisSveikatos tausojimo ir stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos politika • Pagrindiniai siektini rodikliai: • 4. Mirtingumo dėl išorinių priežasčių mažėjimas

  25. Programos XI. dalisSveikatos tausojimo ir stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos politika • Pagrindiniai siektini rodikliai: • 5. Standartizuoto mirtingumo rodiklio dėl kraujotakos ligų (mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą) mažėjimas

  26. Funkciniai klasteriai Organizacinis valdymas (koordinuoja LR SAM) Metodinis valdymas (koordinuoja LR SAM ASD) LR SAM vyriausias specialistas 5 kraštų vyriausieji specialistai LNSS II-nio lygio ASPĮ padalinių vadovai I- niolygio ASPĮ LNSS įstaigų specialistai

  27. Funkciniai klasteriai Funkcinių klasterių lygiai: 1. Tarp II ir I lygio (bendro profilio patologijos)ASPĮ įstaigų. 2. Tarp specializuotų ir bendro profilio ASPĮ. 2. Tarp Respublikinio (kraštų) ir savivaldybės ASP įstaigų (specializuotos patologijos). 3. Tarp III ir II lygio (siauriai specializuotos patologijos) įstaigų.

  28. Patologijos ir pacientų srautų valdymo programos (funkcinių klasterių) įgyvendinimo etapai 1.Regioninis onkologinių paslaugų pilotinis klasteris Kauno krašto pacientams (LSMU KK, pradžia 2013-11-04). 2. Prioritetinių patologijų (ŠKS (MI ir insulto), onkologijos, išorinių mirties priežasčių, neonatologijos ir vaikų ligų) klasterių įgyvendinimas Lietuvoje (2014 m.). 3. Visų patologijų ir ligonių srautų valdymas pagal vieningą sistemą (2016 m).

  29. Institucijos atsakingos už programos vykdymą - Orgmetodinis vadovavimas - LR SAM Asmens sveikatos departamentas kartu su LNSS įstaigų vadovais ir LR SAM vyriausieji specialistai; - Programos finansavimas ( VLK-PSDF programinės lėšos); - Investicijos ( ES 2014-2020 m.m. ir VIP lėšos).

  30. Laukiama nauda • Geresnis ASPP prieinamumas; • Geresnė paslaugų kokybė; • Efektyvesnis LNSS tinklo panaudojimas; • Vieningas patologijos valdymas.

More Related