1 / 19

FOSFAT Ų TYRIMAI NUOTEKOSE, PAVIR ŠINI AME IR J ŪROS VANDENYJE

FOSFAT Ų TYRIMAI NUOTEKOSE, PAVIR ŠINI AME IR J ŪROS VANDENYJE. EUTROFIKACIJA - ekosistemos kitimas , sukeltas chemini ų maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padidėjimui.

clarke
Download Presentation

FOSFAT Ų TYRIMAI NUOTEKOSE, PAVIR ŠINI AME IR J ŪROS VANDENYJE

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. FOSFATŲ TYRIMAI NUOTEKOSE, PAVIRŠINIAME IR JŪROS VANDENYJE

  2. EUTROFIKACIJA -ekosistemoskitimas, sukeltascheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padidėjimui Pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Paskaičiuota, kad vienas kilogramas fosforo, patekęs į vandenį, paskatina apie 500 kg dumblių augimą. Žmogaus ūkinė veikla tiek išsiplėtė ir suaktyvėjo, jog tenka imtis priemonių saugant ne tik gamtą, bet ir patį žmogų joje.

  3. Pagrindiniai fosfatų šaltiniai • Žemės ūkis • Buitiniai nutekamieji vandenys (20 % Baltijos jūroje esančio fosforo pateko iš skalbiklių)

  4. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vienas mūsų šalies gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg. Lietuvos gamtos fondo duomenimis

  5. APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS JŪRINIŲ TYRIMŲ DEPARTAMENTAS • Mėginių ėmimo ir tyrimų metodai • Nuotekų valstybinė laboratorinė kontrolė • Valstybinis paviršinio vandens monitoringas • Fosfatai Klaipėdos regiono upėse, ežeruose Kuršių mariose, Baltijos jūroje Taikos pr.26, Klaipėda Tel.410450; Fak.410460

  6. Jūrinių tyrimų departamento laboratorijos atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir turi Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro išduotą AKREDITAVIMO PAŽYMĖJIMĄ Nr.LA.01.101 atlikti jūros, paviršinio vandens, nuotekų mėginių ėmimą bei cheminius ir biocheminius tyrimus

  7. NUOTEKŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS LST ISO 5667-10:2011 Vandens kokybė. 10 dalis. Nurodymai, kaip imti nuotekų mėginius

  8. VALSTYBINIS PAVIRŠINIO VANDENS MONITORINGAS Upių monitoringas Ežerų (tvenkinių) monitoringas

  9. PAVIRŠINIO VANDENS (UPIŲ, EŽERŲ) MĖGINIŲ ĖMIMAS ISO 5667-4:1987 ISO 5667-6:2005 Nurodymai, kaip imti mėginius iš ežerų ir vandens saugyklų Nurodymai, kaip imti mėginius iš upių ir upelių

  10. MĖGINIŲ ĖMIMAS JŪROJE IR KURŠIŲ MARIOSE LST ISO 5667-9:2009 Nurodymai, kaip imti jūros vandens mėginius

  11. MĖGINIŲ ĖMIMAS JŪROJE IR KURŠIŲ MARIOSE Mokslinių tyrimų laivas “Vėjūnas” Ekspedicinis kateris “Marinis”

  12. Laivas “Vėjūnas”

  13. FOSFATŲ TYRIMAI PAVIRŠINIAME VANDENYJE LST EN ISO 15681-1:2005 Purškiamo srauto analizatorius

  14. FOSFATŲ TYRIMAI NUOTEKOSE LST EN ISO 6878:2004 Spektrofotometras GENESYS

  15. FOSFATAI KURŠIŲ MARIOSE IR BALTIJOS JŪROJE

  16. FOSFATAI UPĖSE

  17. TYRIMŲ DUOMENŲ KAUPIMAS, SAUGOJIMAS, SKELBIMAS www.gamta.lt www.gamta.lt

  18. AČIŪ UŽ DĖMESĮ Aida Garšvienė Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja a.garsviene@aaa.am.lt

More Related