Henrikas Radauskas

1. Henrikas Radauskas Parengė Gabija Pugžlytė ir Akvilė Zieniūtė 4G

2. Biografija • Henrikas Radauskas – vienas didžiausių XX amžiaus lietuvių poetų, augęs ir brendęs Lietuvoje, kūrybos viršūnių pasiekęs išeivijoje. • Poetas, vertėjas Henrikas Radauskas, kaip ir brolis dvynys Brunas, gimė 1910m. Krokuvoje (Lenkijoje). • Augo Gikonių kaime, Panevėžio apskrityje.

3. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje, Sibire lankė pradžios mokyklą. • 1921m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Studijų metais pradėjo rašyti poeziją. • 1929m. baigęsseminariją, vieneriusmetusmokytojavoKazokiškiopradžiosmokykloje.

4. 1930 m. Henrikas Radauskas ryžosi atsisakyti mokytojo profesijos, persikėlė į Kauną ir iki 1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras. • 1936m. buvo Klaipėdos radiofono pranešėjas lietuvių ir vokiečių kalbomis.

5. 1937-1941m. dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje redaktoriumi. • 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Berlyną, 1949 m. persikėlė į JAV. • Gyveno Baltimorėje, Čikagoje, kur dirbo fizinį darbą, 1959 – 1969 m. – Kongreso bibliotekos Vašingtone tarnautojas. • Mirė ir buvo palaidotas 1970m. Vašingtone.

6. Asmenybė • Radauskas buvo gana uždaras, nemėgęs viešumos žmogus, atvirai bendravęs tik su nedideliu būreliu draugų. • Alfonsas Nyka – Niliūnas Radauską apibūdino kaip „menų alkoholiką”, pripažinusį tik vieną domėjimosi vertą gyvenimo sritį – meno kūrybą. Jis nemėgo meno nesuprantančių žmonių. • Aistringai žavėjosi impresionistų tapyba, baroko muzika, sekė teatrą, modernųjį kino meną.

7. Mėgstama jo pramoga, per darbo pertraukas su Nyka – Niliūnu vaikštinėjant po Vašingtono parką, buvo diskutuoti gramatikos, žodyno, klausimais arba įvairiomis kalbomis deklamuoti mėgstamų poetų eiles. • Svarbi poeto gyvenimo atrama ir mūza buvo jo žmona Vera Sotnikovaitė, aristokratiškos kilmės moteris, Peterburgo imperatoriškojo baleto mokyklos auklėtinė.

8. „Radausko religija buvo menas, jis buvo nuoširdus, gal net fanatiškas tos religijos ir išpažinėjas, ir žynys, ir šitoje plotmėje jis negalėjo negirdomis praleisti profanacijos. Jis kaip Don Kichotas puola ginti šią neliečiamą sritį net tada, kai grėsmė jai iš tikrųjų tik tariama.“ (J. Blekaitis) • Radauskas nemėgo, kai kas nors paviršutiniškai skverbdavosi į šventą jam sritį – poeziją, ir tokius žmones yra ne kartą viešai išjuokęs. Tačiau su kitų profesijų žmonėmis gebėjo būti draugiškas, atidus, linksmas ir paslaugus.

9. Kūryba

10. Eilėraščiųrinkiniai: • 1935m. – „Fontanas“ • 1950 m. – „Strėlė danguje“ • 1955 m. – „Žiemos daina“ • 1965 m. – „Eilėraščiai“ • Išvertė Tomo Mano ,Stefano Cveigoprozos,Gėtės,AnosAchmatovos, Boriso Pasternako eilėraščių.

11. HenrikasRadauskas - benevienintelisvyresnėskartosrašytojas, kuriokūrybiniopajėgumoemigracijanėkieknepaveikė.Tematikos, pasaulėžiūros, poetikosirpoezijoskokybėspožiūriupoetoprieškarioirpokariokūrybabeveiknesiskiria.

12. Kūrybostemos • Gamta • Grožis • Meilė • Kūryba • Gyvenimoprasmė

13. HenrikasRadauskas, atitrūkęsnuotradicinėslietuviškosaplinkos, griaunatautinėsliteratūrostradiciją- tuojisartimasprozininkuiJurgiuiSavickiui. • Minimi literatūros personažai (Adomas, Kainas, velnias), daug teatro, mitologinių dalykų. • Eilėraščiuose daug Europoskultūros ženklų. Kalbama apie žmogaus prigimtį, santykį su aplinka, miestą ir visiškai nėra įprastinių lietuviškų motyvų.

14. H.Radauskas - modernistas • H.Radauskopoezijojenėratautinioidealizmo, Lietuvos, lietuviųlikimoapmąstymo, įprastoišeivijospoetams, neoromantiniolyrizmo. • Eilėraščiai nėra autobiografiniai (dažniausiai kalbama trečiuoju asmeniu). • HenrikasRadauskasišstūmėišeilėraščioemocingąišpažintį.Poetasrašėpasikliaudamas ne jausmu, o intelektu.

15. Tomas Venclova: „Lietuviškaaplika - ypačparapinėaplinka - Radauskuisvetima. Jo eilėraščiuoseitinsunkuįžvelgtikokįnorsįprastinįlietuviškąmotyvąarmitą, nusistovėjusiąpoetinėjekūrybojepeizažodalelę. Netgiartojas, kurįišmeta Į „karštądangųvyturiogiesmė “yralygiaitiek pat itališkasarolandiškas, kiekirlietuviškas. Radauskasyrastačiaiapsvaigęs Europa. Tradicine, amžina Europa, jospastataisirmuziejais, josviduramžiais, Renesansu - ypačRenesansu- irdabartimi“

16. H. Radauskoeilėraščiuoseatsiskleidžiasavitaspoetopožiūris į kūrybą –koncepcija„menasmenui“. • Skelbiamas meno apolitiškumas. H. Radausko nuomone, menas yra ne tautos suvienijimo priemonė, o individolaisvės išraiška.

17. Radauskuisvarbiausia - žmogaus gyvenimo apmąstymas, dažnai teatrališkas ir ironiškas, paremtas paradoksais. Jokūryboje pabrėžiama nuostata, kad poezija neturi spręsti politinio gyvenimo problemų, kad ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams.

18. Ašnestataunamų,ašnevedutautos, Ašsėdžiupošakomakacijosbaltos H.Radauskas Šaukiuaštautą, GPU užguitą irblaškomą it rudeniolapus, į naująvieškelį, į naująbuitį, kurniekadšiaurūsvėjaineužpūs • B.Brazdžionis

19. Dominuoja ne realusis, bet pasakiškas pasaulis.Nusivylimastikroveirtikėjimasvaizduotės, pasakosgalia - dažnaseilėraščiųmotyvas. H. Radausko pasaka-siurrealistinė, kurioje klaidžioja keisti personažai, sapnai, neįprasčiausios vizijos. „Pasaulisjuokiasi, paspendęssavotinklą Ant žemėsvieškelių, takeliųirtakų. Klausau, kaPasakaman giedakaiplakštingala, Pasauliunetikiu, o Pasakatikiu“. „Pasaka“

20. Estetizmas „Jis ne tiekširdimikalba, kiekdailinaeilėraščiusplunksna“. - A.Miškinis

21. Į kasdienybės chaose besiblaškantį žmogų poetas žvelgia ironišku, bet kartu ir užjaučiančiu žvilgsniu. Nors pasaulyje viešpatauja likimas, tačiau už jį aukštesnis ir galingesnis yra grožis.

22. Pirmenybė teikiama grožiui. Estetinis įspūdis – stipriausias H. Radausko kūrybos impulsas • Daug meno detalių. • Labai taisyklinga, skaidri H.Radausko eilėraščio struktūra: strofų sandara, eilėdara, intonacija. • Pasaulis matomas ne tiesiogiai, bet ironiškai ir paradoksaliai (prieštarauja sveikam protui). • Visi eilėraščiai labai ekspresyvūs (daug judėjimo).

23. H. Radausko poetinis pasaulis – paradokalus ir kontrastingas, fragmentiškas ir barokiškai puošnus. • Jame dera viskas, ką realiajame pasaulyje pavadintume anomalija ar beprotybe. • Vaizdųryšiai, išpirmožvilgsnionelogiški, pagrįstispalvos, garsoasociacijomis.

24. KATĖS Čia gyvena persiškos katės,Nesirūpinančios vaikais.Kambarys, jų kūnus pamatęs,Ėmė klotis lėtais šilkais. Jos nuėjo per kilimo takąIr ištirpo šilko klane.O nuo sienų muzika teka,Susikaupus ąsočio dugne. Natiurmorte, sklaidydamas tamsą,Tyliai liejasi žemas do.O vandentieky tragišką BrahmsąRepetuoja pamišęs vanduo. Pergamentu apvilktas tomasZaratustrą cituoja sapne,Ir praeina katės fantomas,Atsimušęs šilko klane.

25. Eilėraščiožmogus • Klausa, regėjimas ir sąmonė yra svarbiausios žmogiškosios galios. • Lyrinis subjektas gali būti bet kokios tautybės, nes jam nerūpi tautos bruožai, o tik grožio paieška pasaulyje. • Gyvenimas – žaidimas, spektaklis, kuriame tik dalyvaujama; kasdienybė – mirtis.

26. Žmogus yra dvilypis: vienišas, apimtas liūdesio ir linksmas, ironiškas, ciniškas. Jismėgaujasipilnatve („Vakaras. Nereikianieko,/ tiksėdėtiržiūrėt, / kaip ta saulėmuspalieka./ irlygvakarasžėrėt. “ - „Vakaras“) Yraapimtasliūdesio(„O žemėjžydibaltosvyšnios/Irbegalinisliūdesys“ - „Begalinisliūdesys“)

27. Ačiūuždėmesį