1 / 61

Kompiuteriu architektura ir operacines sistemos

2007. ?S.Maciulevicius. 2. A?tuntosios paskaitos santrauka. Duomenu perdavimo operacijosMagistralesMagistrales arbitra?asMagnetiniu disku sasajosPertrauktys, ju apdorojimasPertraukciu konrtoleris. 2007. ?S.Maciulevicius. 3. Devintosios paskaitos turinys. Ivesties ir i?vesties problemosPrograma

damia
Download Presentation

Kompiuteriu architektura ir operacines sistemos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. Kompiuteriu architektura ir operacines sistemos Doc. Stasys Maciulevicius Kompiuteriu katedra stasys@ecdl.lt stama@ifko.ktu.lt

    2. 2007 ?S.Maciulevicius 2 Atuntosios paskaitos santrauka Duomenu perdavimo operacijos Magistrales Magistrales arbitraas Magnetiniu disku sasajos Pertrauktys, ju apdorojimas Pertraukciu konrtoleris

    3. 2007 ?S.Maciulevicius 3 Devintosios paskaitos turinys Ivesties ir ivesties problemos Programa valdomi duomenu mainai Tiesioginiai duomenu mainai Neiojami kompiuteriai Neiojamu kompiuteriu klases Neiojamo kompiuterio maitinimas

    4. 2007 ?S.Maciulevicius 4 Ivesties ir ivesties problemos Galimybe prijungti ivairius PI Lygiagretus ivesties ir ivesties sistemos darbas su procesoriumi Maksimaliai supaprastintas ivesties ir ivesties procesu programavimas Reakcija i ivairias kritines situacijas bei ikilusias problemas

    5. 2007 ?S.Maciulevicius 5 Problemu sprendimo keliai PI modulikumas (konstruktyvus ibaigtumas, paprastas prijungimas) Unifikuoti duomenu formatai Unifikuota sasaja (interfeisas) Unifikuoti komandu formatai ir tipai

    6. 2007 ?S.Maciulevicius 6 Periferiniu itaisu darbo sparta

    7. 2007 ?S.Maciulevicius 7 Kompiuteris ir jo I/O itaisai

    8. 2007 ?S.Maciulevicius 8 Periferinio itaiso kontrolerio funkcijos valdymas ir sinchronizavimas ryis su CPU ryis su periferiniu itaisu adreso atpainimas komandu dekodavimas informacijos apie busena pateikimas duomenu perdavimas duomenu buferizavimas klaidu kontrole

    9. 2007 ?S.Maciulevicius 9 Periferiniu itaisu adresavimas ir I/O komandos a) atskiros adresu sritys (PDP) b) persidengiancios adresu sritys Komandos: a) move - universali (ir kreipiantis i atminti, ir i PI) b) load/store - kreipiantis i atminti, in/out - kreipiantis i PI

    10. 2007 ?S.Maciulevicius 10 Programa valdomi duomenu mainai a) besalyginiai mainai b) salyginiai mainai

    11. 2007 ?S.Maciulevicius 11 Programa valdomi duomenu mainai c) mainai pagal pertraukties signala

    12. 2007 ?S.Maciulevicius 12 Prievadai (portai) Ivesties prievadas bet koks duomenu altinis, kuris gali buti irinktas vykdant ivesties komanda. Ivesties prievadas bet koks duomenu imtuvas, kuris gali buti irinktas vykdant ivesties komanda. Prievadai adresuojami per adreso magistrale (ar jos dali).

    13. 2007 ?S.Maciulevicius 13 Tiesioginiu mainu su atmintimi kanalas (8237A)

    14. 2007 ?S.Maciulevicius 14 Registrai ir darbo reimai Registrai: CR Command Register CAR Current Address Register SR Status Register BAR Basic Address Register SR Request Register CWR Current WordCount Reg. MASK Mask Register WCR Basic WordCount Reg. Darbo reimai: laukimo ciklai (Idle Cycle) pavienio perdavimo reimas (Single Tansfer Mode) bloku perdavimo reimas (Block Tansfer Mode) perdavimo pagal pareikalavima reimas (Demand Tansfer Mode) kaskadinio jungimo reimas (Cascade Mode)

    15. 2007 ?S.Maciulevicius 15 Tiesioginiai duomenu mainai

    16. 2007 ?S.Maciulevicius 16 Pradia The First Laptop Computer - Osborne 1 The computer considered by most historians to be the first true portable computer was the Osborne 1. Adam Osborne, an ex-book publisher founded Osborne Computer and produced the Osborne 1 in 1981, a portable computer that weighed 24 pounds and cost $1795. The Osborne 1 came with a five-inch screen, modem port, two 5 1/4 floppy drives, a large collection of bundled software programs, and a battery pack.

    17. 2007 ?S.Maciulevicius 17 Pradia - Osborne 1

    18. 2007 ?S.Maciulevicius 18 Pradia 1995 metais mobiliems kompiuteriams tinkamas Intel procesorius dirbo 75 MHz daniu (1996 m. pasieke 150 MHz). is procesorius turejo korpusa, sukrta ilumos isklaidymui palengvinti. Procesoriuje panaudota itampos mainimo technologija (Voltage Reduction Technology), kai branduolys dirbo 2,9V itampa, o ioreje esntys komponentai 3,3 V, prailginanti baterijos darba.

    19. 2007 ?S.Maciulevicius 19 www.toshiba.lt apie tai Dar visai neseniai neiojamus kompiuterius naudojo tik klestintys verslininkai. Neiojamu kompiuteriu privalumai ir nauda versle yra aikus ir negincytini. Taciau dabar vis daugiau namu vartotoju vietoj tradicinio stalinio kompiuterio rytasi isigyti neiojama kompiuteri. Pateiksime argumentus u ir prie neiojama kompiuteri namu vartotojui.

    20. 2007 ?S.Maciulevicius 20 ++ Galimybe dirbti bet kur ir bet kada Kompiuterio mobilumas reikalingas ne tik danai keliaujantiems vartotojams. Netgi dirbant namu salygomis, tai yra labai patogu. Toli grau ne kiekvienas i musu turi savo atskira darbini kambari, tad kompiuterio mobilumas labai pravercia net neieinant i namu. Vasara neiojamas kompiuteris leis Jums neatsisakyti ivykos su eima i soda ar sodyba net jei turite daug darbo.Neiojamas kompiuterisatostogu ir kelioniu metu pades palaikyti ryi su artimaisiais; kelioneje automobiliu naudodami kompiuterini emelapi galesite be klaidu orientuotis bet kurioje Europos ar Amerikos vietoveje.

    21. 2007 ?S.Maciulevicius 21 ++ Vietos taupymas Stalinis kompiuteris, priklausomai nuo darbo vietos organizavimo, uima 1-2 kv. metrus. Tuo tarpuneiojamas kompiuteris beveik visai neuima vietos. Kai su juo nedirbate, paprasciausiai padedate ji i lentyna, kur jis uims vietos ne daugiau nei enciklopedija. O kiek kainuoja 2 kv. metrai gyvenamojo ploto dideliame mieste? ko gero ne pigiau, negu pats neiojamas kompiuteris

    22. 2007 ?S.Maciulevicius 22 ++ Funkcionalumas Savo funkcionalumu iuolaikiniai neiojami kompiuteriaineatsilieka nuo staliniu kompiuteriu. Daugumoje neiojamu kompiuteriu yra visi reikalingi irenginiai: modemas, tinklo plokte, CD-ROM ar DVD-ROM irenginys, garso plokte ir koloneles. 14 arba 15 ekrano istriaine yra visikai pakankama daugumai darbu nuveikti. Dar visai neseniai visi mes dirbome su stacionariais 14-15 istriaines monitoriais ir tai buvo visikai normalu.

    23. 2007 ?S.Maciulevicius 23 ++ Prestias moniu samone atsilieka nuo rinkos realiju. Nors neiojamo kompiuteriokaina palyginti nedaug skiriasi nuo stacionaraus kompiuterio, taciau neiojamas kompiuterislaikomas profesines ir finansines sekmes simboliu.

    24. 2007 ?S.Maciulevicius 24 ++ Kaina Jei planuojate isigyti stacionaru kompiuteri su LCD monitoriumi, toks komplektas geriausiu atveju Jums kainuos apie 3500 Lt. Tuo tarpu neiojamu kompiuteriu(visu ju ekranai yra LCD tipo) kainos prasideda nuo 4500 Lt. Skirtumas ne toks jau ir didelis.

    25. 2007 ?S.Maciulevicius 25 -- Ekranas Nors dar visai neseniai 14-15 istriaines monitoriai dominavo rinkoje, taciau dabar daugelis kompiuteriu vartotoju priprato dirbti su 17 monitoriais ir daliai ju griimas prie maesnio monitoriaus gali buti gana nemalonus. Dizainerio, architekto ar ukietejusio aidejo ne u ka nepasodinsi prie maesnes nei 17 istriaines monitoriaus. O neiojamo kompiuterioekrano istriaine nebuna didesne nei 15 coliu.

    26. 2007 ?S.Maciulevicius 26 -- Kaina Neiojamo kompiuteriokaina priarteja prie stacionaraus kompiuterio kainos tik tuo atveju, kai kalbama apie galinga stalini kompiuteri su LCD monitoriumi. Kukliausia stalini kompiuteri su monitoriumi galima isigyti madaug u 1500 Lt. ir tai bus 2-3 kartus pigiau, negu pigiausias neiojamas kompiuteris. Neiojamo kompiuteriomodernizavimas taip pat bus gerokai brangesnis. Pvz., neiojamo kompiuterio RAM ipletimas papildomais 128 MB kainuos madaug 4 kartus brangiau, negu stalinio (apie 100 ir 400 Lt.).

    27. 2007 ?S.Maciulevicius 27 -- Remontas Jei apipilsite stalinio kompiuterio klaviatura kava ar Coca Cola, Jums pakaks nusipirkti nauja klaviatura u 30-40 lt. Jei panai beda atsitiks su neiojamu kompiuteriu, skystis gali sugadinti vidinius kompiuterio komponentus, ir remontas gali buti i tiesu brangus. Neiojamam kompiuteriui sugedus po garantinio laikotarpio, remonto kaina kai kuriais atvejais gali siekti iki puses kompiuterio kainos.

    28. 2007 ?S.Maciulevicius 28 -- Garantija Neiojamu kompiuteriugarantines prieiuros laikotarpis yra 1 arba 3 metai. Pigesniuju modeliu garantija tradicikai yra 1 metai. Jei norite ivengti nemaloniu netiketumu, rekomenduojame isigyti garantijos pratesima iki 3 metu. Neiojamo kompiuteriokaina del to iaugs dar 500-700 litu, priklausomai nuo to, kokio gamintojo preke pasirinksite.

    29. 2007 ?S.Maciulevicius 29 -- Vagystes Neiojamo kompiuteriomobilumas turi ir blogaja savo puse nusikalteliui ji kur kas lengviau pavogti ar atimti, negu stacionaru kompiuteri.

    30. 2007 ?S.Maciulevicius 30 Neiojamu kompiuteriu klases All-In-One (viskas viename). Tai tokie neiojami kompiuteriai, kuriu korpuse yra visos priemones, reikalingos visaverciam darbui, iskaitant standuji diska, CD-ROM (DVD), diskeli. Toks kompiuteris paprastai pasiymi pagerintomis multimedijos galimybemis. Sveria apie 3 kg. Ekrano istriaine 12-15 coliu. + Visi itaisai po ranka, atskirai neiotis nieko nereikia. - Papildomi ar naujesni itaisai gali buti tik ioriniai.

    31. 2007 ?S.Maciulevicius 31 Neiojamu kompiuteriu klases Ploni ir lengvi (ultraportatyvus). Sveria apie 1-2 kg. Ekrano istriaine 8-13 coliu. Storis - 2,5-3 cm. + Mai gabaritai ir svoris, esant neblogam naumui. - Nepakankamai galingas procesorius. - Kai kurie neturi CD-ROM (DVD).

    32. 2007 ?S.Maciulevicius 32 Neiojamu kompiuteriu klases Moduliniai. Sveria apie 3 kg. Ekrano istriaine 13-15 coliu. Ju esminis bruoas turi universalu skyriu, i kuri galima istatyti norima iorini kaupikli (CD-ROM, DVD, FDD, CD-RW, ...) ar papildomas baterijas. + Nedidelis svoris, galima keisti konfiguracija, padidinti autonominio darbo trukme. - Minetus itaisus reikia neiotis atskirai.

    33. 2007 ?S.Maciulevicius 33 Neiojamo kompiuterio pasirinkimas Kompiuterio kaina Kompiuterio svoris Displejaus dydis ir tipas Naumas Bateriju darbo laikas Jungimasis prie tinklo

    34. 2007 ?S.Maciulevicius 34 Neiojamo kompiuterio kaina 2005 m. Sonex siule tokius neiojamus kompiuterius (http://www.sonex.lt/kainos/index.asp?group=36): ACER ne. komp. TravelMate 2353NLC CM1.5GHz, 15"XGA, 256MB, 40GB, DVD/CD-RW, 4-cell batery, LINUX - 2.499,00 Lt ASUS ne. komp. W1S00Na 15.4"WSXGA+ 745D 1.8Ghz, 512MB, 80GB, XPP, DLx8 DVD+/-RW, Gb-e LAN, WLAN 802.11g, ATI-M R9600 PRO 64MB, TV tuner, dist.vald - 7.373,82 Lt

    35. 2007 ?S.Maciulevicius 35 Neiojamo kompiuterio svoris Tai gana svarbus parametras renkantis neiojamaji kompiuteri. Maiausia svori turi ploni ir lengvi (ultraportatyvus) kompiuteriai - apie 1-2 kg. Atminkite, kad analogikos konfiguracijos paprasti neiojamieji kompiuteriai kainuoja apie 15-20% maiau.

    36. 2007 ?S.Maciulevicius 36 Neiojamo kompiuterio ekranas Aktyvios matricos pasiymi geresniu vaizdo kontrastu ir rykumu, maesne inercija. Vienok jos kainuoja apie 30% daugiau nei pasyviosios. Dabar rinkoje randame 8.4, 10.4, 11.3, 12.1, 13.3, 14.1 ir 15 coliu matricas. Jei dirbate su ratines programomis ar duomenu bazemis, Jums pakaks 12.1 ar 13.3 coliu matricos. Jei dirbate su grafikos programomis ar pateiktimis, iurite filmus -Jums reiketu 14.1 ir 15 coliu matricos.

    37. 2007 ?S.Maciulevicius 37 Procesorius ir atmintis Ivertine finansinius iteklius, rinkites galimai didesnio danio procesoriu. Taip yra todel, kad procesorius konservatyviausias kompiuterio komponentas. Atnaujinti kompiuteri keiciant procesoriu yra pernelyg brangu arba net neimanoma. Aiku, kad turetu buti galimai didesnes talpos atmintis. Taip yra todel, kad procesorius konservatyviausias kompiuterio komponentas.

    38. 2007 ?S.Maciulevicius 38 Neiojamo kompiuterio baterijos Beda, kad jos nera ilgaames. Teisingai eksploatuojant, NiMH/Li-ION bateriju amius - nuo 400/500 iki 500/600 pilno ikrovimo-ikrovimo ciklu. Tai atitinka 1-2 darbo metus. Pakeisti baterijas gana brangu. Savaiminis isikrovimas buna nuo 6 iki 20% per menesi.

    39. 2007 ?S.Maciulevicius 39 Kompiuterio energijos sanaudos Reikalinga energija tiesiogiai priklauso nuo danio ir kvadratine priklausomybe nuo itampos: Energija = ? ? Bendra talpa ? Danis ? Itampa2 (? - aktyvumo daugiklis) Taigi, keiciant dani ir itampa, galima gauti kubine priklausomybe

    40. 2007 ?S.Maciulevicius 40 Neiojamo kompiuterio maitinimas Neretai dirbant kompiuteriu susidaro tokios situacijos, kai procesorius buna maai apkrautas, pavyzdiui: vartotojui kakas paskambino telefonu, kai jis redagavo dokumenta; vartotojas atidiai skaito kompiuterio ekrane dokumenta; Tokiu atveju kompiuteris galetu pailseti, ir visikai pakaktu, kad kompiuteris griebtusi darbo visu pajegumu, atgydamas per kelias milisekundes. Todel visi iuolaikiniu kompiuteriu ir procesoriu gamintoju idiegia ivairias priemones kompiuterio sunaudojamai energijai taupyti.

    41. 2007 ?S.Maciulevicius 41 Neiojamo kompiuterio maitinimas Dar Intel 486SL procesoriuje buvo idetos schemos, skirtos maitinimui valdyti (Power Management). Veliau ios schemos tapo butina visu Intel (ir kitu firmu) mobiliuju procesoriu dalimi. Maitinimo optimizavimo savybe vadinama System Management Mode (SMM) sistemos valdymo reimu. SMM scemos integruotos procesoriaus kristale ir valdo procesoriaus naudojama galia priklausomai nuo jo aktyvumo laipsnio. SMM nustato, kada turi buti sumaintas procesoriaus maitinimas, kaip jis ijungiamas.

    42. 2007 ?S.Maciulevicius 42 OS palaikymas

    43. 2007 ?S.Maciulevicius 43 Kas naudoja energija?

    44. 2007 ?S.Maciulevicius 44 SpeedStep technologija Intel SpeedStep (Geyserville) technologija skirta mobiliesiems kompiuteriams, kuriems svarbu taupiai naudoti baterijos energija. ios technologijos procesoriai gali dirbti dviem reimais ekonomiku (Battery Optimised mode), kai kompiuteris energija gauna i baterijos, ir iprastu (Maximum Performance mode), kai jis maitinamas i elektros tinklo. Pastaruoju atveju procesorius dirba maksimalia sparta, o dirbant ekonomiku reimu procesoriaus danis ir maitinimo itampa sumainami, siekiant taupiai naudoti baterijos energija.

    45. 2007 ?S.Maciulevicius 45 SpeedStep technologija Perjungimas i ekonomiko reimo prie iprasto vyksta automatikai, kai kompiuteris ijuniamas i elektros tinkla. Tai trunka 1/2000 s. Perjungimas i ekonomiko reimo prie iprasto gali buti atliktas (priverstinai) ir maitinant i baterijos. Pavyzdiui, nustatyta, kad maksimaliu daniu (650 MHz) dirbantis Pentium III mobilusis procesorius (maitinamas 1,6 V itampa) suvartoja 14,4 W, o sumainus dani iki 500 MHz ir itampa iki 1,35 V tik 7,9 W.

    46. 2007 ?S.Maciulevicius 46 SpeedStep technologija Kad SpeedStep technologija dirbtu, reikia: Tureti Mobile Pentium procesoriu su Intel SpeedStep technologija. Tureti valdymo schemu rinkini, BIOS, itampos reguliatoriu ir operacine sistema, kuri palaiko SpeedStep technologija. Tureti Intel SpeedStep technologijos tvarkykle.

    47. 2007 ?S.Maciulevicius 47 Enhanced SpeedStep technologija Enhanced SpeedStep technologija (Centrino) skiriasi nuo paprastos: Itampa dinamikai keiciama gana placiose ribose (pvz., nuo 0.9V iki 1.5V). Keitimo gaitis - apie 100s. Reakcijos laikas - apie 10-15s. Mechanizmas i valdymo schemu rinkinio perkeltas i procesoriu. Intel Enhanced SpeedStep technologijoje ypayingas demesys atkreiptas i ivykiu (pertraukciu, keo sekimo) fiksavima keitimo metu.

    48. 2007 ?S.Maciulevicius 48 AMD PowerNow! technologija i technologija taip pat optimaliai inaudoja akumuliatoriaus energija, dinamikai keisdama darbo dani ir maitinimo itampa. PowerNow! technologija remiasi tuo, kad skirtingos programos reikalauja i procesoriaus skirtingo naumo. Pavyzdiui, tekstu tvarkymui reikia maesnio naumo, nei paveikslu redagavimui ar kai kurioms kitoms multimedijos programoms. Papildoma nauda sistema dirba tyliau ir maiau kaista.

    49. 2007 ?S.Maciulevicius 49 PowerNow!

    50. 2007 ?S.Maciulevicius 50 PowerNow! Danio keitimas

    51. 2007 ?S.Maciulevicius 51 Reimas ir sparta

    52. 2007 ?S.Maciulevicius 52 Programos ir baterijos darbo laikas

    53. 2007 ?S.Maciulevicius 53 LongRun technologija Dar viena technologija, optimaliai inaudojanti akumuliatoriaus energija, Transmetos LongRun technologija. ios technologijos procesoriai gali dinamikai keisti maitinimo itampa ir dani. Technologija ivertina procesoriaus naumo poreikius, vykdant turimas uduotis.

    54. 2007 ?S.Maciulevicius 54 LongRun technologija

    55. 2007 ?S.Maciulevicius 55 LongRun2 technologija 2003 metais Transmeta pristate pagerinta technologija, optimaliai inaudojancia akumuliatoriaus energija, LongRun2. ios technologijos procesoriai gali ne tik dinamikai keisti maitinimo itampa ir dani, bet ir programinemis priemonemis valdyti tranzistoriu nuotekio srove. Tai ypac aktualu tuomet, kai smarkiai sumaejo technplogijos norma. LongRun2 panaudota Efficeon procesoriuje, ja ketina naudoti NEC, Sony (Cell procesoriuje).

    56. 2007 ?S.Maciulevicius 56 Ka laimime (baterijos darbo laikas)

    57. 2007 ?S.Maciulevicius 57 Intel Centrino Taip pavadinta Intel mobiliuju kompiuteriu technologija, kuria sudaro trys komponentai: Pentium-M procesorius, Intel 855 valdymo schemu rinkinys (chipset) Intel Pro/Wireless LAN adapteris.

    58. 2007 ?S.Maciulevicius 58 Intel Sonoma Taip pavadinta antroji Intel mobiliuju kompiuteriu Centrino technologijos karta, pristatyta 2005 m. sausio men., kuria sudaro trys komponentai: Pentium-M procesorius, Intel Mobile 915 Express valdymo schemu rinkinys (chipset) Alviso, Intel belaidiu tinklu Wi-Fi adapteris. Papildomai gali buti (bet nebutinai): Intel PROSet/Wireless Software v9.0, atsakinga u nauju belaidiu tinklu palaikyma, ir Antrasis skystuju kristalu ekranas Extended Mobile Access (EMA) tarnybinei informacijai rodyti

    59. 2007 ?S.Maciulevicius 59 Intel Centrino palyginimas

    60. 2007 ?S.Maciulevicius 60 Intel Centrino ateitis Manoma, kad i Intel mobiliuju kompiuteriu technologija kuri laika sekmingai gyvuos, nes i ja ideta gana daug leu. Matyt, po antrosios kartos bus ir trecia. Jau yra informacija, kad 2006 m. pirmojoje puseje pasirode informacija apie nauja mobilia platforma Napa, kuria sudaro: pirmasis mobilus dvieju branduoliu Intel procesorius Yonah, gaminamas naudojant 65 nm technologija, Intel valdymo schemu rinkinys Calistoga, Intel belaidiu tinklu Wi-Fi adapteris Golan. Napa ada padidinti nauma apie 70%, o energijos sanaudas sumainti apie 28%

    61. 2007 ?S.Maciulevicius 61 Intel Centrino ateitis Intel 2007 metais ada pristatyti mobilia platforma Santa Rosa. Jau yra informacija, kad 2008 m. pasirodys nauja mobili platforma Montevina kaip platformos Santa Rosa modernizacija

More Related