“Aš –pasaulio šviesa Jn 8, 12. XX a. antros pusės lietuviai katalikai misionieriai pasaulyje ”

1. Diana Grapskytė Kairių pagrindinė mokykla “Aš –pasaulio šviesa Jn 8, 12. XX a. antros pusės lietuviai katalikai misionieriai pasaulyje”

2. ĮVADAS: Temos „Aš – pasaulio šviesa Jn 8, 12. XX a. antros pusės lietuviai katalikai misionieriai pasaulyje „ pasirinkimą sąlygojo tai, jog „Dievo – šviesos“ įvaizdis labiausiai pasireiškia per žmones – asmenybes, atsiliepusias į Jo kvietimą, pašaukimą, gyvenančias Jo šviesoje ir tokiu būdu tapačias šviesa kitiems. Beje akivaizdus darbe aprašomų asmenybių indėlis į Katalikų bažnyčios statybą šiandien yra per menkai įvertintas, o misionieriškas gyvenimas, idėjiniai misijų tikslai šiandien gana retai pasirenkami pavyzdžiu ir gyvenimo tikrove šių dienų Bažnyčiai ugdyti ir plėsti.

3. Uždavinys: Remiantis katalikų vienuolių bei kunigų (saleziečių kunigų Petro Urbaičio, Antano Perkumo, Kazio Brėkštos, Hermano Šulco, jėzuitų kunigų Jono Bružiko, Antano Saulaičio, Donato Slapšio, Švenčiausios Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos tarnaitės sesers Ksaveros – Emilijos Šakėnaitės, kunigo daktaro Aleksandro Bendoraičio ) XX a. antros pusės veikla pasaulyje aptarti po Vatikano II Susirinkimo išplėstos misijos sampratos įgyvendinimo galimybes (Vatikano II Susirinkimas pabrėžia, jog misija susijusi su Krikštu, kuris kiekvieną krikščionį įgalina ir siunčia dalytis Gerąja Naujiena savo aplinkoje).

4. Misijos tikslas • H. VorgrimlerioNaujajame teologijos žodyne “misija [Mission] (lot.pasiuntinybė), krikščioniškoji sąvoka, aprėpianti krikščionybę išpažįstančio žmogaus įsitikinimą, kad Evangelija galioja visuotinai ir kad jis įpareigotas visur pasaulyje liudyti Jėzų Kristų ir šio liudijimo praktikavimą”. • Siauresne prasme tas pats žodynas pažymi, jog sąvoka ‘misija’ “gali žymėti naujų Bažnyčių steigimą ir gerokai apmirusių Bažnyčių atgaivinimą (Naujoji evangelizacija)”.

5. Šventųjų ir palaimintųjų mintys apie misionierišką gyvenimą ŠV. PAULIUS: Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! (1 Kor 9, 16) ŠV. PRANCIŠKUS KSAVERAS, SJ: Jei norime savo pašaukimą šiame gyvenime tinkamai įvykdyti, turime būti piligrimai, pasiruošę bet kurią akimirką iškeliauti ten, kur galėtume Dievui, mūsų Viešpačiui, labiau pasitarnauti.

6. Šventųjų ir palaimintųjų mintys apie misionierišką gyvenimą PALAIMINTOJI MOTINA TERESĖ: Mes krikščionys, kitiems turėtume būti šviesa. Jei esame krikščionys, turime būti panašūs į Kristų. Aš tuo esu labai įsitikinusi. Kartą Gandis pasakė: “Jei krikščionys gyventų tikrai krikščioniškai, Indijoje nebeliktų induistų”.

7. Misionieriškas gyvenimas sekuliarioje visuomenėje “Sekuliarizmo reiškinys šiandien yra tikrai rimtas reikalas. Jis liečia ne tik individus, bet tam tikra prasme ir ištisas bendruomenes. Jau Susirinkimas atkreipė dėmesį į tai, kad vis gausesni būriai praktiškai atsitraukia nuo religijos. Ne kartą ir pats esu priminęs apie nukrikščionėjimo reiškinį, kuris pasirodo senų krikščioniškų tradicijų tautose ir reikalauja neatidėliotinos naujosios evangelizacijos”– pastebi palaimintasis Jonas Paulius II.

8. Kunigas Petras Urbaitis, SDB Didžioji dalis gyvenimo – misija Kinijos Liaudies Respublikoje siaučiant komunistiniam rėžimui bei persekiojimams. 1928 m. jis atvyko pas saleziečius į Italiją. Kodėl misionierius? Todėl, “… kad misionierius yra ideališkiausias savanoris, karingiausias karys”.

9. Kunigas Petras Urbaitis, SDB Nuostabiausia šio misionieriaus patirtyje tai, kad jis sugebėjo nejausti neapykantos jį persekiojusiems ir žeminusiems komunistams. “ Gal vienas kitas galvos, kad mano širdis yra komunistų neapykanta verdąs katilas. Visai priešingai: aš komunistus myliu! Ir esu labai dėkingas Kinijos komunistams už visą tą gerą, kurį jie man padarė. Jų mokykloj aš per porą metų išmokau, ko kitur gal niekuomet nebūčiau išmokęs! Komunizmas, kaip visi žinome, turi smerktinų ir pasmerktų klaidų. Jis kovoja prieš Dievą ir Jo įsteigtą Bažnyčią ir tuo pats sau duobe kasa. Tačiau komunistai, kaip Dievo leistoji rykštė, mums pasako labai svarbią ir reikalingą tiesą. Mes turime grįžti į tikrąją Dievo ir artimo meilę, nes nuo jos gana toli nuklydome. Dievo meilė gali pasidaryti apgauli ir veidmaininga, jei ji nesiremia artimo meilės darbais”.

10. Antanas Perkumas, SDB – Rover skautų grupės kapelionas Honkonge 1936 metais, baigęs filosofijos, kinų ir anglų kalbos kursus, A. Perkumas buvo išsiųstas į pietinės Azijos gilumą, Yun-Nano provinciją, Kven-Mino miestą, arti Tibeto klanų. Čia pagrindinės jo kaip misionieriaus pareigos buvo vaikų auklėjimas.

11. Antanas Perkumas • Už ištikimybę savo pareigai kunigas A. Perkumas buvo apdovanotas garbės diplomu kaip išgelbėjęs nuo karo ir bado 170 vaikų. Misionieriškos dvasios kunigas neužmigo ant ‘laurų vainiko’, bet toliau stengėsi vaikų labui – kreipėsi į anglų valdžią dėl pagalbos mokyklos pastatymui neturtingiems vaikams. Į šį prašymą atsiliepė ne vien anglų valdžia, bet ir protestantai, pagonys ir žydai. Mokykla buvo pastatyta ir pavadinta ‘Salesian school’. Joje apie 1 500 berniukų galėjo gauti rimtą kultūrinį ir religinį išsilavinimą.

12. Tėvas Jonas Bružikas, SJ Baigęs jėzuitų naujokyną Olandijoj, nuo 1926 metų iki 1931-jų jis misionieriavo Lietuvoje. Dirbo jėzuitų kolegijoj Kaune, redagavo “Žvaigždę”, buvo uolus pamokslininkas ir nuodėmklausys. 1931 metais t. Bružikas išvyko į Ameriką, kur taip pat dirbdamas, dažnai be poilsio, gyveno misionierišką gyvenimą.

13. Tėvas Jonas Bružikas, SJ • 1950 m. t. J. Bružikas įkūrė lietuvių parapiją Montevidėjuje, Urugvajuje. Vienuolika metų gyvenęs Urugvajaus sostinėje, lankėsi Argentinoje ir Brazilijoje, pravesdamas įvairiose lietuviškose kolonijose apie 50 misijų. • Vėliau, pablogėjus sveikatai, dėl geresnio klimato persikėlė į Braziliją, kur turbūt buvo dar labiau reikalingas nei Urugvajuj: “Brazilijoj yra daugiau darbo negu Urugvajuj, kadangi čia yra daugiau lietuvių, kurių vien San Paulo mieste priskaitoma apie 40 tūkstančių”. • 1955-1978 - San Paulo įsteigiama Brazilijos lietuvių misija, 1968 tapusi šv. Kazimiero parapija su klebonu t. J. Bružiku.

14. Tėvas Jonas Bružikas, SJ • Jo kaip misionieriaus uždavinys – “nesėdėti vienoje vietoje, bet keliauti”. Keliauti ne pramogai, poilsiui, bet kad savo gyvenimu galėtų kuo pilniau išpildyti savo jėzuitišką pašaukimą, kuris gali būti išsakytas vieninteliu Šv. Ignaco Lojolos raginimu – magis (daugiau). Juk nėra nė vieno laikmečio, kuris iš mūsų nereikalautų magis: būti daugiau žmonėmis, daugiau krikščionimis, daugiau tarnais nei tais, kuriems tarnaujama.

15. Kun. Aleksandras Bendoraitis – Amazonės misionierius 1961 metais į misiją ‘kanibalų’ apgyvendintoje srityje – Vakarų Amazonės Rondonijos teritorijoje – iš Prancūzijos atvyko kunigas FerdinandasAleksandras Bendoraitis

16. Kun. Aleksandras Bendoraitis • Įrengta plaukiojanti poliklinika-laivas “Lithuania” . Vėliau tokių poliklinikų buvo įrengta net keturios. • Nuo 1964 metų Guajara-Mirim mieste veikia radijo stotis “Radio Educadora”, įsteigta F. Bendoraičio. • 1973 m. baigė įkurti 136 lovų modernią ligoninę, aptarnaujančią visų visuomenės sluoksnių ir tautybių žmones, miesto plytinė. • Žmonių sveikatai gerinti įsteigtas ir F. Bendoraičio “Gerojo Ganytojo”’ ūkis, kelių kvadratinių kilometrų miškas, kurio nemaža dalis iškirsta gyvulių ganykloms, žuvų veisimo užtvankai, kukurūzų, maniokos ir vaismedžių sodams. • Misionieriaus pastangomis 1966 metais įsteigta ir indėnų kolonija “‘Sagarana”. Joje pastatytas pirmasis vaikų darželis Amazonėje.

17. Kun. Aleksandras Bendoraitis • F. A. Bendoraičio pagrindinis principas – didžios pagarbos gyvybei principas. Krikščionybėje, anot A. Bendoraičio, visuomet dominuoja dorovinis pagrindas (savęs išsižadėjimas, aukojimasis), išreiškiamas paprastomis priemonėmis, suvokiant ir atjaučiant žmogų jo nelaimėje. • Pats misionierius savo gyvenimu tai paantrina: “Aš neieškau Dievo aukštybėse, bet ieškau Jo kitame – senuke, raupsuotame, drugio krečiamame, vargše, invalide… Mūsų meilė Dievui ir pasireiškia meile kitiems. Aš čia ieškau Jo ir čia Jį randu”.

18. Sesuo Ksavera – Emilija ŠakėnaitėSU PIRMAISIAISPAKRIKŠTYTAIS INDĖNAIS, 1965 M.BRAZILIJOJE Sesuo Ksavera – Emilija Šakėnaitė – Švenčiausios Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos tarnaitė, medicinos sesuo.

19. Sesuo Ksavera – Emilija Šakėnaitė • Į Amazonės džiungles sesuo Ksavera atvyko 1962m. • Sesuo Ksavera taip pat dalyvavo visuose F. A. Bendoraičio misijų žygiuose: darbavosi laive-ambulatorijoje Lithuania, padėjo rengti bei puoselėti Gerojo Ganytojo ligoninę, tvarkė jos aplinką. • Spėjo pasidarbuoti ir Bolivijoje: Centro materno infantil ligoninės teritorijoje pati pasodino palmių alėją, įveisė vaismedžių sodą. • Jos credo: visas gyvenimas turi būti kaip malda. Jos pačios žodžiais – “Krikščionių misija […] – yra gerų darbų suma. Kristus mokė: eikite, parodykite meilę, būkite atlaidūs… Jei žmonija laikytųsi Evangelijos mokymo, žemėje būtų rojus”.

20. Kun. Kazys Brėkšta, SDB 1990 m. Manaus, Brazilija Jo misionieriškas darbas už Lietuvos ribų prasidėjo tuo po karo Šiaurės Vokietijoje, kur, būdamas skautų vadovas, subūrė Liubeke atsiradusius lietuvių karo pabėgėlių vaikus. Iš Europos Brazilijon kun. Kazys Brėkšta atvyko 1950 metais ir apsigyveno Rio Negro upės aukštupyje tarp “Tukano” genties indėnų.

21. Kun. Kazys Brėkšta, SDB • Palei Rio Negro upę yra išsibarstęs visas tinklas saleziečių globojamų misijų, kuriose kun. K. Brėkšta išmoko ketverias indėnų kalbas ir sugebėjo visiškai įsilieti į indėnų kultūrą. Į indėnų (Tukano genties) kalbą kun. K. Brėkšta yra išvertęs Evangeliją pagal Matą ir nemažai kitų raštų. 1976 m. Amazonės valstijos išleido K. Brėkštos surinktą indėnų legendų knygą. • Misionierius K. Brėkštos nuomone, yrasudabartintas Kristus, kuris būdams Dievas, tuo pačiu metu buvo ir tų laikų žmogus, ir žydas, tačiau neprisirišęs prie savo, bet žvelgęs į viso pasaulio kultūras, nešantis joms Gerąją Naujieną.

22. Kun. Kazys Brėkšta, SDB • Kun. K. Brėkšta, tuo metu dar gerai nepažinojęs indėnų papročių, pagal saleziečių mokyklos paprotį, įteikė jaunam indėnui gėlių puokštę. Po šio įvykio indėnas į mokyklą nebegrįžo. O po dešimties metų kun. K. Brėkšta, sutikęs tą patį jaunuolį, pasiteiravo, kodėl jis nusprendė netęsti taip sėkmingai pradėto mokslo. Šis atsakė, jog todėl, kad buvo išskirtas iš kitų… Gaila, bet tūlam lietuviui, gyvenančiam “čempionų” visuomenėje, individualizmo epochoje, kurios aukščiausia vertybė – bet kokia kaina padaryti karjerą, tapti turtingu (kad galėtum žmogiškumo spragas pinigais užkaišioti, nors kartais ir tai jau nebėra svarbu), šitoks poelgis būtų nelabai suprantamas.

23. Tėvas Antanas Saulaitis, SJ • Antanas Saulaitis gimė 1939 metais Kaune, kartu su šeima nuo sovietų taikomų represijų pasitraukė į Vokietiją (A. Saulaičio tėvai dirbo švietėjiškoje, lietuvybę skatinančioje veikloje). • 1949 metais jis emigravo į JAV, kur ir užaugo. Mokydamasis seminarijoje (Pensilvanijoje ir Bostone), stengdamasis išlaikyti lietuvybę, pats pradėjo mokytojauti lituanistinėje mokykloje. 1977 metais Čikagoje, Jaunimo Centre, irgi mokytojavo lituanistinėje mokykloje: mokė istorijos, visuomeninio ugdymo, tikybos. 7 metus misionieriavo Brazilijoje, 20 metų – Čikagoje, vėliau Lietuvoje, o dabar vėl Čikagoje.

24. Tėvas Antanas Saulaitis, SJ • Nors tiesioginis A. Saulaičio kaip misionieriaus darbas Brazilijoje truko tik septynerius metus, tačiau jo ankstesnė ir vėlesnė veikla tiek JAV, tiek Lietuvoje buvo taip pat misionieriška. • Kunigo A. Saulaičio kaip misionieriaus tikslas – “Tas pats kaip ir visų krikščionių: liudyti Evangeliją nebūnant svetimu tiems žmonėms, tarp kurių esi”, prileidžiant, kad bet koks žmogus gali būti artimas.

25. Tėvas Antanas Saulaitis, SJ • Brazilijoje A. Saulaitis darbavosi ir su lietuviais, ir su brazilais bei indėnais. A.Saulaitis gyveno lietuvių parapijoje, tad su lietuvių kilmės šeimomis teko dirbti skautų ir ateitininkų stovyklose, šeštadieninėje mokykloje ir šokių grupėse. Ten tebėra tautinių šokių grupė “Nemunas”, kuri 1970 m. įsteigta paties kunigo ir pirmojo šokių vadovo. Turėdamas misionierių teises, išvažinėjo apie 80 miestų, surasdamas laiko ir savišvietai, geresniam kitos kultūros pažinimui. “Misijose ištisai mokaisi iš kitų žmonių, kad galėtum geriau juos išgirsti, o kai esi iš kitos kultūros, tai giliniesi skaitydamas. Aš skaitydavau apie tautosaką, papročius, meną, gamtą, visokiausią istoriją – nuo Brazilijos iki, pavyzdžiui, cukrinių nendrių fabrikų, kavos, kaip kava auginama. Kadangi tą žmonės darė. Tai nuolatinis mokymasis. Paskui kitas mokymasis yra teologinis ir kultūrinis.

26. t. A.Saulaičio paties susikurti gyvenimo tikslai: • “Stengtis mylėti kiekvieną žmogų, nors ir atrodytų, kad neverta, ir apie kiekvieną gražiai galvoti bei atsiliepti. Visada stengtis atsiminti, kad tu, Viešpatie Kristau, myli mane ir aš – tave. Savo gyvenimu dėkoti už asmenines, bendruomenines ir daiktines dovanas. Surinkti po Sibirą ir visą pasaulį išsklaidytus mūsų tautos narius. Dirbti su lietuviais, kad ir kur jie būtų, ir kad ir kokie būtų. Su Jėzaus draugija ir joje, ištiesiant tavo, Kunigo rankas. Mokslo žinias panaudoti artimo naudai, priartinti modernų mokslo ir technikos pasaulį prie Tavęs, suprasti modernų gyvenimą, viską vertinti teigiamai, su džiaugsmu, taika ir meile. Kristus vakar, šiandien, per amžius visados”.

27. Tėvas Donatas Slapšys, SJ. D. Slapšio statytos koplyčios Indijoje “Mūsų tėvynė visur. Ji ten, kur yra Kristus. Ten – mūsų namai”

28. Tėvas Donatas Slapšys, SJ • 1941 metais kunigas išvyko iš Lietuvos studijuoti į Vokietiją. 1947 m. liepos 27 d. Miunchene kardinolas Fauhaber suteikė jam kunigystės šventimus. Tapęs kunigu D. Slapšys dvejiems metams išvyko studijuoti į Niujorką – Fordhamo jėzuitų universitetą. Po studijų paskiriamas į Indiją, Maharaštros valstiją, kur dirbo įvairiose vietose bei išmoko vietinę maratų (marathi) kalbą. Paskutinius gyvenimo metus kunigas D. Slapšys gyveno Pune provincijoje, kas mėnesį aplankydamas kiekvieną iš 60 misijų vietų.

29. Kunigas Hermanas Šulcas Afrikoje Lietuvis, saleziečių misionierius, kun. Hermanas Šulcas nuo 1978 m. dirba Afrikoje , misijoje 60 kilometrų į rytus nuo Ruandos sostinės Kigalio. Du metus buvo Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje kapelionas, vėliau trejus metus darbavosi Brazilijoje. Apie kunigo saleziečio misijas galima daugiausia sužinoti iš jo paties laiškų leidiniams “Saleziečių balsui”, vėliau – “Saleziečių žinioms”.

30. Hermanas Šulcas • Kaip suderinti alinantį kasdienį patarnavimo darbą kasdienybėje su kunigo pašaukimu skelbti Dievo Žodį, ilgamečiam misionieriui leido suprasti aiškus kaip ir jo misijos tikslas: “… Gyvojo Dievo Sūnus tapo žmogumi, kad būtų artimas kiekvienam žmogui, visam žmogui. Jis pereidavo Palestiną, skelbdamas Dievo karalystę, ir ją skelbė pamokymais, ligonių gydymu, suteikdamas maisto alkaniems, guosdamas esančius mirties liūdesyje. Aš čia Ruandoje nedrįsčiau pasakyti žmonėms, kad Dievas juos myli, juos visus atpirko Jėzuje Kristuje, nieko nedarydamas, kad jų juodas vargas būtų šiek tiek palengvintas. Tikiu, kad Dievo meilės skelbimas turi būti visapusiškas, – pamokymais ir konkrečiais artimo meilės darbais […]”. Kun. H. Šulco credo: Dovanok save su tikra meile ir surasi save meilėje – Dievo ir žmonių.

31. Išvados: • Tai trumpa apžvalga, kaip Bažnyčioje išpildoma (ar gali būti išpildyta) dieviškoji misija ir kam ji skirta: • Kelias į šventumą parodomas kaip misijinės Bažnyčios tikslas, kurį įgyvendina šventųjų ir palaimintųjų gyvenimas bei veikla. • Misionieriškas gyvenimas gali būti atsvara visų laikų visuomenės diktuojamiems iššūkiams. • Aprašytųjų misionierių veikla atskleidžia ypatingą misijos paskirtį kiekvienam krikščioniui – liudyti Evangeliją savo gyvenimu, nepaisant gyvenimo aplinkybių bei sąlygų.

32. Išvados: • Nėra tokios vietos pasaulyje, kurioje misionieriai nebūtų reikalingi. Jų reikia ir Lietuvai. “Visur reikia misionierių. Ir čia kalbam ne tik apie kunigus ar vienuoles, bet ir visus žmones. Man atrodo, ir Lietuvoj yra tokių sričių, kaip pav., kaimas, kur reikia žmonių, kurie sugebėtų dabartinio nusigyvenusio kaimo aplinkoj žmonėm padėtų atrasti viltį. Arba kalėjimai (16 000 žmonių) Paskui tokie žmonės, kurie neturi jokio religinio pažinimo ar, iš šalies žiūrint, polėkio, kuriuos augino tėvai be tikėjimo. Paskui yra kita sritis yra visi tie žmonės, kurie sovietmečiu kitus žmones skriaudė ar trėmė, ar buvo stribai, ar civiliai pilietiniai kalbant, nusikalto. Nebūtinai juos reikia sodint į kalėjimą, bet stengtis sudaryt sąlygas, kad jie galėtų susitaikyt su savim, su kitais, su Dievu, kad jų širdis būtų rami, kad jie galėtų atrast vidinę ramybę”.

33. Išvados: • Po Vatikano II Susirinkimo misija yra susijusi su Krikštu, kuris kiekvieną krikščionį įgalina ir siunčia dalytis Gerąja Naujiena savo aplinkoje. Misijų kraštais tapo mūsų pačių namai, klasės, darbovietės, turgavietės, visuomenė ir šalis, kurioje gyvename. O misionieriai bei misionierės šiandien vyksta vieni į kitų kraštus, skatinami vidinio pašaukimo bei atsižvelgdami į tai, kam Bažnyčia teikia pirmenybę. • Praėjusio amžiaus antros pusės lietuviai misionieriai, kaip, beje, ir visų laikų Bažnyčios šventieji, nėra tik istorinės asmenybės, kurios gali spindėti tik savame laikmetyje. Šios asmenybės kuria veiklios Bažnyčios modelį, kur konkretaus žmogaus gyvenimas tampa Bažnyčia.

34. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI • Guobys A., Saulaitis A. LietuviųmisijosAmazonėje. Vilnius. 2003. • Jonas Paulius II. Posinodinisapaštališkasparaginimas. Christifideleslaici. Aidai. Vilnius. 1994. • Krištanaitis B. Tėvas Jonas Bružikas, SJ // Žvaigždė. 1952. Nr. 8. • MotinaTeresė. Beribėmeilė. Katalikųpasaulis. Vilnius. 1997. • POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II Posinodinisapaštališkasisparaginimaschristifideleslaici // http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_paraginimai/christifideles_laici.html#4sk. 2004-12-05. • Prunskis J.LietuvaitėAmazonėsdžiunglėse // Šv. Pranciškausvarpelis. 1990. Nr. 3-4. • Saulaitis A. PiktasDievasyramiręs. Aidai. Vilnius. 2003. • Slapšys D. MisionieriaustėvoSlapšiolaiškas// Žvaigždė. 1966. Nr. 7

35. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI • SvečiaiišRuandos // Bažnyčiosžinios. 2001. Nr. 17; http://www.lcn.lt/bzinios/bz0117/117bl11.html. 2004-12-20. • ŠakotatėvoSaulaičioveikla // Mūsųžinios. 1981. Nr. 1. • Šulcas H. MūsųmisionieriauslaiškasišAfrikosmisijų// Saleziečių balsas. 1984. Nr. 96. • Urbaitis P. Irtugalipakeistipasaulį // Saleziečių balsas. 1965. Nr. 1-2. • Urbaitis P.Kinijosmisionieriuspasakoja… //Saleziečių balsas. 1951 Nr. 2. • Urbaitis P. Kinija – Azijosmilžinas. Roma. 1974. • II Vatikanosusirinkimonutarimai. Fortūna. Kaunas. 1994. • Vorgrimler H.Naujasisteologijosžodynas. Kaunas. 2003. • Grapskytė D. Interviusu t. A. Saulaičiu SJ.