APKLAUSOS METODO SAMPRATA. ANKETA

1. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Bendrieji anketos reikalavimai: Anketos lydraštis, kuriame: kreipiamasi į respondentą; motyvuotai, logiškai paaiškinama, kokiu tikslu atliekamas tyrimas; pateikiama anketos pildymo instrukcija; nurodoma, kad anketa (ne-)anoniminė, o gauti duomenys bus apdoroti statistiškai; padėkojama už bendradarbiavimą; nurodoma anketos sudarytojo vardas, pavardė, kontaktai.

2. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Svarbi anketos apimtis: kuo ilgesnė anketa, tuo sunkiau respondentas sutinka ją pildyti, galimi paviršutiniški atsakymai. Svarbus apipavidalinimas, klausimų kompozicija – tai gali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas. Vengtina klausimų, kurie stumia link vieno atsakymo, sudėtingų, erzinančių klausimų.

3. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Klausimų turinys: Ar reikalingas klausimas? Kuo jis bus naudingas? Ar reikalingi keli, ar tik vienas klausimas? Ar klausimas turi būti konkretus, susijęs su respondento patirtimi? Ar respondentas turi reikiamą informaciją, kad galėtų atsakyti į klausimą?

4. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Klausimų formulavimas: Ar klausimas pataiko į tikslą, ar nereikės papildomų klausimų? Ar gausite tą informaciją, kurios klausiate? Ar nebus klausimas neteisingai suprastas? Ar dėl netinkamo formulavimo arba emocinės klausimo manieros atsakymas nebus primetamas? Ar beasmenis klausimas bus rezultatyvesnis?

5. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Klausimų vieta klausimyne: Ar ankstesnis klausimas neturės įtakos tolesnio klausimo atsakymui? Ar gera klausimų seka psichologiniu požiūriu? Neįdomius respondentui biografinius duomenis geriau pateiti anketos pabaigoje. Intymesnius klausimus taip pat reikėtų nukelti į pabaigą, o į seriją vienodų klausimų įterpti kitokių.

6. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Ar klausimas pateiktas per anksti, ar per vėlai (dėmesio bei intereso klausimui požiūriu)? Klausimai turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių. Todėl anketos pradžioje turėtų būti lengvesni klausimai. Jeigu apklausa trunka ilgai, tai pradinis silpnesnis dėmesys stiprėja, o gale vėl silpnėja, todėl svarbiausi ir sunkiausi klausimai turėtų būti anketos viduryje. Paprastesni ir neįdomūs klausimai – anketos pabaigoje, o paprastesni ir įdomūs – pradžioje.

7. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETA Apklausos lapui keliami reikalavimai: • būti anketinės išvaizdos; • klausimų ir atsakymų variantai turi būti skirtingų šriftų; • atsakymų variantai turi būti viename puslapyje; • turi tikti statistiniam apdorojimui.

8. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ PAVYZDŽIAI Nominalinė skalė: Grupes galima žymėti skaitmenimis, didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis. Pvz.. studentas atsakė į anketos klausimu apie mėgstamus mokomuosius dalykus. Visi dėstomi dalykai numeruojami, kai studentas pažymi mėgstamus, jam priskiriami tų dalykų kodai; jei nepažymėjo nė vieno -priskiriamas 0; jei pažymėjo kelis - priskiriami keli kodai.

9. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Anketos studentams klausimas 1. Kokie motyvai paskatino Jus pasirinkti šią studijų programą? A. Siekimas tobulėti, gerinti išsilavinimą B. Noras įsigyti naują specialybę, specializaciją C. Tikėjimasis susidaryti geresnes karjeros sąlygas D. Socialinio saugumo sumetimai, bedarbystės vengimas E. Noras turėti aukštojo mokslo diplomą F. Kita (įrašykite) .....................................................

10. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Stebėjimo rezultatai 1. Stebėtoje pamokoje buvo realizuojami šie bendrieji didaktiniai tikslai: a. Naujos mokomosios medžiagos perteikimas b. Perteiktos medžiagos apibendrinimas ir įtvirtinimas c. Ankstesnės medžiagos kartojimas d. Praktinių gebėjimų ugdymas e. Išmokimo tikrinimas ir vertinimas

11. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Probleminė situacija tėvams 1. Jūsų vaikas gavo dovaną, tačiau pamiršo padėkoti. Kaip Jūs pasielgsite? 1. Sugėdinsiu 2. Pabarsiu 3. Pamokysiu 4. Priminsiu 5. Nieko nesakysiu 6. Kita (nurodykite) ....................................................

12. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Ranginė skalė: Esmė ta, kad visi atsakymai griežtai eina didėjančia ar mažėjančia tvarka, o objektus galima sutvarkyti (suranguoti) pagal matuojamojo požymio intensyvumą. Šia skale fiksuojamas tik pats faktas, kad vienam iš vertinamų objektų teikiama pirmenybė, palyginus jį su kitu objektu. Paprastai gradacijos žymimos skaitmenimis, kurie parenkami taip, kad jų seka sutaptų su rangus nusakančiais žodžiais: taip, ne arba aukštas, vidutinis, žemas arba visiškai sutinku, sutinku, nežinau, nesutinku, visiškai nesutinku, kuriuos galima koduoti skaitmenimis 0, 1 (1, 2); (1, 2, 3); (1, 2, 3, 4, 5) arba 3, 2, 1 ar vartoti didž. ir maž. raides.

13. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Anketos studentams klausimas I. Ar Jus tenkina studijų rezultatų (išmokimo) vertinimo sistema? 1.Visiškai tenkina 2. Tenkina iš dalies 3. Netenkina Stebėjimo rezultatai 1. Moksleivis N. per pamoką buvo: A. Pasyvus B. Kartkartėmis aktyvus C. Visą laiką aktyvus

14. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Užduotis studentui per praktiką 1. Įvertinkite savo pasirengimą pamokai a.Pasirengiau visapusiškai, labai gerai. b.Pasirengiau gana gerai ir dalykiniu, ir metodiniu atžvilgiu. c.Rodos, pasirengiau, tačiau gali būti sunkumų ją vedant. d. Abejoju, ar seksis realizuoti numatytus pamokos tikslus.

15. APKLAUSOS METODOSAMPRATA. ANKETOS KLAUSIMŲ SKALĖS Intervalinė skalė (lygių intervalų): Ji padeda išmatuoti bei palyginti kai kuriuos požymius, turinčius skaitmeninę išraišką. Pvz., amžius, išsilavinimas ir pan. skalės gali būti su lyginiais ir nelyginiais intervalais. Darbo stažas: nuo 1 iki 3 metų, nuo 3 iki 5, nuo 5 iki 10, didesnis nei 10 metų (nelyg. interv.) nuo 1 iki 3 metų, nuo 3 iki 6, nuo 6 iki 9 ir t.t. (lyg. interv.). Jūsų amžius: • 18-21; • 22-25; • 26 ir daugiau,

16. PRAKTINĖ UŽDUOTIS • Grupėse (dalyvavusiems paskaitoje) arba individualiai (nedalyvavusiems paskaitoje)parengti anketą pasirinkta tema remiantis pateiktomis paskaitų medžiagoje rekomendacijomis. (17 skaidrė) • Individualiai apklausti po 30 respondentų. • Individualiai suvesti gautus duomenis į lentelę. (18 skaidrė) • Individualiai parengti gautų duomenų statistiką. (19 skaidrė) • Individualiai parengti tyrimo įvado aprašą. (20, 21, 22, 23 skaidrės) • Individualiai pateikti duomenų statistiką ir aprašyti diagramas. (24, 28, 29, 30 skaidrės) • Individualiai pateikti tyrimo išvadas. (31, 32, 33, 34 skaidrės)

17. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: anketos parengimas a) lydraštis atitinka reikalavimus b) visi klausimai atitinka tipus c) visi klausimai suformuluoti aiškiai d) visi klausimai pateikti nuosekliai e) visi klausimų ir atsakymų variantai skirtingų šriftų f) visų atsakymų variantai pateikti viename puslapyje

18. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: duomenų suvestinės 1 lentelė Bendra anketos duomenų suvestinė (n=30)

19. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: duomenų suvestinės 2 lentelė Skaitinė anketos duomenų suvestinė (n=30)

20. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: tyrimo įvadas a) tyrimo tikslas ir uždaviniai atitinka anketos tikslą ir klausimų grupių turinį, suformuoti tiksliai, aiškūs b) informacija apie anketos autorius, pateiktus klausimus, diagramas, lenteles, naudotą programą, duomenų skaitinę išraišką tiksli, išsami c) tyrimo imtis atskleista, pateiktų ir gautų užpildytų anketų skaičius nurodytas tiksliai

21. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: tyrimo įvadas • Pavyzdys: • Tikslas: atskleisti ir išanalizuoti vaikų su Dauno sindromu bendravimo ypatumus ugdymo įstaigoje bei šeimoje. (turi atitikti anketos tikslą) • Uždaviniai: (turi atitikti anketos klausimų grupių turinį, turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai) • Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikus su Dauno sindromu; • Aptarti pedagogų teikiamą prioritetą ugdant vaikus turinčius Dauno sindromą; • Apžvelgti vaikų su Dauno sindromu bendravimo įgūdžius; • Aptarti tėvų požiūrį į vaikus su Dauno sindromu; • Išsiaiškinti, kaip vaikai su Dauno sindromu jaučiasi ir bendrauja šeimoje.

22. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: tyrimo įvadas • Pavyzdys: • Informacija apie anketinių duomenų apdorojimą ir aprašus: • Anketą parengė VPU SKI III kurso studentų: NN, MM, KK, LL grupė. • Anketą sudarė ? klausimų. Kiek uždarų, atvirų, mišrių, filtruojamųjų, kontrolinių, biografinių? • Tyrimo duomenų apdorojimą vykdė VPU SKI III kurso studentas (-ė) NN. • Tyrimo apraše pateikta: ? diagramų, ? lentelių. • Tyrimo duomenys apdoroti taikant EXCEL programą. • Tyrimo duomenys aprašyti naudojant skaitinę atsakymų išraišką.

23. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: tyrimo įvadas • Pavyzdys: • Tyrimo imties charakteristikos: • Anketavimas atliktas ....... miesto pagrindinėse, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. • Respondentams buvo pateikta 30 anketų. Į anketos klausimus atsakė 28 respondentai.

24. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai a) visi anketos klausimai pavaizduoti diagramomis b) visos pateiktos diagramos išsamiai aprašytos c) visi duomenų aprašai tikslūs, konkretūs d) visi diagramų duomenys aprašyti, o kur įmanoma - palyginti e) visi paveikslai pateikti nuosekliai f) visi paveikslai įvardinti (pavadinimas siejamas su anketoje pateiktu klausimu) g) visi paveikslai vizualiai išvaizdūs, aiškūs ir suprantami

25. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai • Pavyzdys: 1 pav. Respondentų savijautos mokykloje apibūdinimas

26. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai • Pavyzdys: 2 pav. Saugumo mokykloje apibūdinimas pagal respondentų lytį

27. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai • Pavyzdys: 3 pav. Saugumo mokykloje apibūdinimas pagal respondentų savijautą mokykloje

28. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai • Pavyzdys: • Respondentai, apibūdinantys savo savijautą mokykloje (1 pav.), ją apibūdino taip: mokykloje kartais patinka 43,7 proc. respondentų; dažnai patinka 32,9 proc.; visada patinka 13,5 proc.; dažnai nepatinka ir nepatinka po 5 proc. respondentų. • 1 pav. Respondentų savijautos mokykloje apibūdinimas

29. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai • Pavyzdys: 2 pav. Saugumo mokykloje apibūdinimas pagal respondentų lytį Nagrinėjant bei lyginant saugumo mokykloje ir lyties santykį (2 pav.) pastebėta, kad berniukų ir mergaičių atsakymai labai panašūs: dažnai saugūs jaučiasi 33,8 proc. berniukų ir 34 proc.; mergaičių; kartais saugūs jaučiasi 29,6 proc. berniukų ir 34,4 proc. mergaičių; visada saugūs jaučiasi 27,6 proc. berniukų ir 26,5 proc. mergaičių; niekada saugiais nesijaučia 7,5 proc. berniukų ir tik 3,1 proc. mergaičių; jaučiasi kitaip 1 proc. berniukų ir 1,7 proc. mergaičių. Beveik 5 proc. daugiau mergaičių, lyginant su berniukais, kartais nesijaučia saugiai, o apie 4 proc. daugiau berniukų, lyginant su mergaitėmis, niekada mokykloje nesijaučia saugiai.

30. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: diagramos ir jų aprašai Nagrinėjant bei lygindami saugumo mokykloje apibūdinimą pagal respondentų savijautą mokykloje (3 pav.) pastebėta, kad 51,9 proc. mokinių, kuriems mokykloje visada patinka, visada jaučiasi saugūs; 23,5 proc. tokių mokinių dažnai jaučiasi saugūs; 19,8 proc. kartais jaučiasi saugūs; ir tik 3,7 proc. mokinių, kuriems mokykloje visada patinka, niekada nesijaučia saugiai. 45 proc. mokinių, kuriems mokykloje dažnai patinka, dažnai jaučiasi saugūs; 26,8 proc. tokių mokinių visada jaučiasi saugūs; 24,8 proc. kartais jaučiasi saugūs; ir tik 1,5 proc. mokinių, kuriems mokykloje dažnai patinka, niekada nesijaučia saugiai. 40,7 proc. mokinių, kuriems mokykloje kartais patinka, kartais jaučiasi saugūs; 31,2 proc. tokių mokinių dažnai jaučiasi saugūs; 22,8 proc. visada jaučiasi saugūs; ir tik 3,8 proc. mokinių, kuriems mokykloje kartais patinka, niekada nesijaučia saugiai. 36,7 proc. mokinių, kuriems mokykloje dažnai nepatinka, kartais jaučiasi saugūs; 23,3 proc. tokių mokinių dažnai jaučiasi saugūs; 20 proc. niekada nesijaučia saugūs; 13,3 proc. mokinių, kuriems mokykloje dažnai nepatinka, visada jaučiasi saugiai. 33,3 proc. mokinių, kuriems mokykloje nepatinka, niekada nesijaučia saugūs; 30 proc. tokių mokinių kartais jaučiasi saugūs; 23,3 proc. dažnai jaučiasi saugūs; 13,3 proc. mokinių, kuriems mokykloje nepatinka, visada jaučiasi saugiai. Šis santykis parodė, jog nuo mokinių savijautos tiesiogiai priklauso mokinių saugumas mokykloje: kuo mokiniui labiau patinka mokykloje, tuo jis saugiau jaučiasi; ir atvirkščiai, kuo labiau nepatinka mokykloje, tuo nesaugesniu jis jaučiasi. • Pavyzdys: 3 pav. Saugumo mokykloje apibūdinimas pagal respondentų savijautą mokykloje

31. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: išvados a) visos išvados atitinka keltus uždavinius b) visos išvadų formuluotės apibendrinamojo pobūdžio c) esminiai duomenys pabrėžiami ir akcentuojami d) nevartojami skaitmenys e) visos išvados sunumeruotos

32. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: išvados • Tyrimo išvados: • Išsiaiškinus pedagogų požiūrį į vaikus su Dauno sindromu paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai respondentų, vaikus, sergančius Dauno sindromu, apibūdina kaip žmones, kurie turi teisę būti tokiais, kokie jie yra. Pusė respondentų teigia, kad vaikams su Dauno sindromu patinka bendrauti su juos ugdančiais pedagogais. Vadinasi, pedagogų požiūris į vaikus su Dauno sindromu yra teigiamas. • Apie trys ketvirtadaliai pedagogų, ugdydami vaikus, turinčius Dauno sindromą; prioritetą teikia buitinių dalykų ir gebėjimo bendrauti su supančia aplinka lavinimui, t.y., lavina socialinius įgūdžius.

33. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: išvados • Tyrimo išvados: • Aptariant vaikų su Dauno sindromu bendravimo įgūdžių ypatumus, galime konstatuoti, kad bendraudami jie geba palaikyti akių kontaktą, išreikšti savo jausmus. Daugeliui vaikų, sergančių Dauno sindromu, pasireiškia antrinė negalė – tarties ir kalbos defektas, kuris dažnai esti pakankama kliūtimi integruojantis į visuomenę. Daugiau nei pusė respondentų pažymėjo, kad vaikai su Dauno sindromu yra komunikabilūs, bendravimas jiems labai svarbus, patys noriai bendrauja su savo bendraamžiais grupėje, tačiau mieliau renkasi suaugusiųjų draugiją.

34. PRAKTINĖ UŽDUOTIS: išvados • Tyrimo išvados: • Pusę tėvų sužinojo apie vaiko su Dauno sindromu gimimą jam gimus, kiti sužinojo po kelių dienų. Apibūdinant tėvų ir Dauno sindromu sergančių vaikų ryšius, daugiau nei pusė respondentų paminėjo, kad ryšį tarp savęs ir vaiko pajuto iškart jam gimus, mažiau nei pusė teigė, kad ryšys atsirado po kelių dienų. • Atskleidžiant vaiko su Dauno sindromu savijautą ir bendravimą šeimoje išryškėjo, jog daugiau nei pusė vaikai su Dauno sindromu yra pripratę prie individualaus dėmesio, pasižymi dideliu egocentrizmu, draugiški, geba išreikšti savo jausmus, nėra atstumiami, jais rūpinasi kiti šeimoje augantys vaikai.