1 / 32

SVARBIAUSI 2009-2011 METŲ DARBAI IR REZULTATAI

SVARBIAUSI 2009-2011 METŲ DARBAI IR REZULTATAI. 2012 m. gegužė. Kokią padėtį radome. Prad ėję darb ą 2008 m. gruodį, radome smarkiai lėtėjantį ūkį . Įsisiūbavo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, kuriai buvusi V yriausybė visiškai nesiruošė.

hank
Download Presentation

SVARBIAUSI 2009-2011 METŲ DARBAI IR REZULTATAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SVARBIAUSI 2009-2011 METŲ DARBAI IR REZULTATAI 2012 m. gegužė

  2. Kokią padėtį radome Pradėję darbą 2008 m. gruodį, radome smarkiai lėtėjantį ūkį. Įsisiūbavo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, kuriai buvusi Vyriausybė visiškai nesiruošė. • 2008 m. pabaigoje BVP smuko pirmą kartą nuo 1999 m. • Itin didelė vidutinė metinė infliacija -2008 m. 10,9 proc. (plg. 2011 m.4,2 proc.) !

  3. Atsakas į krizę Vyriausybė ir valdanti koalicija ėmėsi priemonių sulaikyti ekonomikos griūtį bei pakloti pamatus kiek galima greitesniam ekonomikos atsigavimui: • pagalba įmonėms ir rinkai, įliejant lėšas į rinką, • tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, • eksporto skatinimui, turizmo skatinimui. Taip pat imtasi struktūrinių reformų, kurios turi sukurti pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui ir gebėjimui konkuruoti pasaulyje: • viešųjų pirkimų sistemos reforma, • orientacija į aukštąją pridėtinę vertę, inovacijų sistemos kūrimas, • verslo sąlygų gerinimas, • valstybės valdomų įmonių pertvarka.

  4. Rezultatas: Lietuva pradėjo kristi vėliau irpradėjo kilti anksčiausiai iš Baltijos valstybių

  5. Pagalba ekonomikai krizės metu 2008 metų pabaigoje konstatavome, kad sparčiai traukiantis ekonomikai bankai nustojo skolinti verslui ir gyventojams. Sprendimas: sukonsoliduoti turimas lėšas ir pateikus jas rinkai palengvinti krizės pasekmes ekonomikai: • viešųjų pastatų renovacijai paskirta ir įlieta į rinką apie 1 mlrd. Lt., už kuriuos renovuotos 541 mokyklų ir ligoninių bei kiti viešosios paskirties pastatai; • 3500 mokestinių kreditų įmonėms; • pagal priemonę „Mikrokreditai“ suteikėme 279 mikrokreditus už 19,3 mln. Lt; • pagal priemones „Mažų kreditų teikimas (I, II etapai)“ suteikėme 999 paskolas už 181,7 mln. Lt; • pagal priemonę „Atviras kreditų fondas“ suteikėme 190 paskolų už 107 mln. Lt; • pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ 2 276 SVV subjektams kompensavome palūkanų už 30,9 mln. Lt; • pagal priemonę „Garantijų fondas“ suteikėme 1 635 garantijas už 464 mln. Lt (garantijų suma); • pagal priemonę „Pasidalintos rizikos paskolos (FRSP)“ suteikėme 330 paskolų už 257 mln. Lt (kartu su bankų lėšomis);

  6. Investicijų skatinimas 2008 metų pabaigoje konstatavome, kad: • ankstesnės Vyriausybės investicijų skatinimo priemonės buvo orientuotos į ekonomikos bumo aplinkybes ir neišskyrė šalies prioritetų; • susiklosčiusi praktika greičiau lėmė užsienio investicijų atgrasymą, o ne pritraukimą, todėl nesisekė pritraukti netgi tokių kompanijų kaip „Google”, „Continental”, „Elkem”, kurios pačios buvo išreiškusios norą investuoti. 2009-2011 metais: • inicijavome ir sėkmingai baigėme derybas su „Barclays Bank”, „Western Union”, „Moog Medical Devices Inc.”, „Systemair” ir kt. • VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, kurių bendra vertė – 1,587 mlrd. litų, sukurtos 6798 darbo vietos. • įsteigėme 5 naujas laisvosios ekonominės zonas Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje  ir Šiauliuose (iki šiol veikė dvi – Kaune ir Klaipėdoje).

  7. Pasiekėme didžiausią tiesioginių užsienio investicijų augimą nuo 2007 metų Siekiame, kad tiesioginės užsienio investicijos 1 gyventojui atitiktų ES vidurkį.

  8. Eksporto skatinimas 2008 metų pabaigoje konstatavome, kad: • eksporto skatinimas buvo pagrįstas epizodinėmis subsidijomis ir stambiausiems eksportuotojams palankiais teisės aktais, • eksporto skatinimo politika nebuvo orientuota į tikslų pasiekimą. 2009-2011 metais: • įsteigėme viešąją įstaigą „Versli Lietuva”, kuri padeda Lietuvos įmonėms įgyti ir sustiprinti eksporto įgūdžius ir teikia paramą įmonių įsitvirtinimui užsienio rinkose: • VšĮ „ Versli Lietuva“ įgyvendintame projekte „Eksporto akademija“ eksporto įgūdžius tobulino daugiau kaip 7800 Lietuvos įmonių atstovų; • suorganizuoti renginiai - seminarai, verslo misijos, kontaktų mugės, dalyvavimas parodose - vien per 2011 m. padėjo Lietuvos įmonėms surasti 919 naujų užsienio partnerių. • pertvarkėme atstovų užsienyje tinklą – dabar jis efektyviai padeda Lietuvos įmonėms įeiti į užsienio rinkas. • pradėjome taikyti specialiųjų eksporto kredito draudimo garantijų schemą. • pagal ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą eksporto skatinimo priemonę ,,Naujos galimybės“ su įmonėmis sudarėme 458 sutartis už 80,18 mln. Lt sumą ir išmokėjome 46,3 mln. Lt, už kuriuos: • atlikta daugiau kaip 530 užsienio rinkų tyrimų, • parengta per 540 įmonių įvaizdžio gerinimo priemonių, • parengta 160 produkcijos eksporto plėtros strategijų.

  9. Rezultatas: • pagal prekių eksporto augimo tempus 2011 m. Lietuva užėmė penktą vietą visoje Europos Sąjungoje. • per krizinį laikotarpį Lietuva demonstravo geriausią eksporto augimo rezultatą – 61,3 proc. (Latvija – 56,0 proc., o Estija – 49,9 proc.). • Lietuvos eksportas 2011m. sudarė 48 proc. viso Pabaltijo eksporto.

  10. Turizmas • Rezultatas: • pajamos iš turizmo augo nuo 2,9 mlrd. Lt 2008 m. iki 3,4 mlrd. 2011 m. (+13 proc.). • 2011 m. užsienio turistų skaičius siekė 1 mln. ir +10 proc. viršijo 2008 m. • 2011 m. bendras turistų pasiekė 1,8 mln. ir grįžo į prieškrizinį lygį 2008 m.

  11. Struktūrinės reformos

  12. Viešieji pirkimai 2008 metų pabaigoje konstatavome, kad: • didelis visuomenės ir verslo nepasitikėjimas viešaisiais pirkimais bei išlaidavimas. Blogėjantis „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas (nuo 4,8 2007 m. iki 4,6 – 2008 m.). • Lietuva pirmavo ES pagal neskelbiamų derybų naudojimą, nors šis pirkimo būdas turėtų būti naudojamas tik išskirtiniais atvejais, kadangi apriboja konkurenciją. • apie 40 proc. atvirų konkursų buvo pateikiamas tik vienas kvalifikuotas pasiūlymas, o tai parodo labai apribotą konkurenciją. • sustingusi Viešųjų pirkimų tarnyba – uždara, nedidinanti viešumo ir skaidrumo, lėtai kurianti praktikos apibendrinimus, selektyviai kontroliuojanti, ignoruojanti etikos problemas.

  13. Dėl 2009-10 reformų Lietuvoje atskleidžiama daugiau informacijos, nei reikalauja ES viešųjų pirkimų direktyvos ar bet kurios ES šalies įstatymai - visa informacija apie kiekvieną viešojo pirkimo konkursą be apribojimų pasiekiama internete.

  14. Viešieji pirkimai - rezultatai Viešųjų pirkimų reformos rezultatai: • neskelbiamų derybų skaičius sumažėjo nuo 39 proc. 2008 m. iki 23 proc. 2011 m. • išaugo centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų apimtis - nuo 2008 m. 448,4 mln. Lt iki 2011 m. 1.359,8 mln. Lt. (bendra centralizuotų pirkimų vertės dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės išaugo nuo 4,7 proc. 2008 m. iki 12,5 proc. 2011 m.) • nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. Lietuvoje pradėtų vykdyti elektroninių pirkimų skaičius auga itin sparčiai — per dvejus metus jis išaugo nuo 23 proc. iki 75 proc., lyginant su visais skelbiamais viešaisiais pirkimais. Lietuva pirmauja ES elektroninių pirkimų skaičiumi. • 2009 m. įsigaliojusiais Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais sugriežtintas komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų reglamentavimas – apie 2 mlrd. Lt buvusių supaprastintų neskelbiamų pirkimų po pataisos privalomai skelbiami. • gerėjantis „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas (nuo 4,6 – 2008 m. iki 4,9 2011 m.). • išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija įtakojo efektyvesnę viešųjų pirkimų kontrolę.

  15. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarka 2008 metų pabaigoje konstatavome : • valstybei nežinomas VVĮ skaičius ir vertė, • nėra VVĮ valdymo strategijos, • žemas VVĮ efektyvumas, • neefektyvus VVĮ valdybų darbas, • nekokybiškai rengiama VVĮ finansinė atskaitomybė. 2009-2011 metais mes: • parengėme konsoliduotą ataskaitą apie VVĮ. Įvertinome VVĮ ir nekilnojamojo turto dydį (2009 m. jis siekė 18 mlrd. Lt). • parengėme 4 apibendrintas ataskaitas apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir veiklos rezultatus. Taigi, valstybės valdomos įmonės visuomenei atsiskaito viešai. • parengėme, o Vyriausybė patvirtino VVĮ efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendindami pasiekėme, kad VVĮ strateginiai planai būtų kokybiškesni. Taip pat į dalį VVĮ valdybų pritraukėme nepriklausomus valdybos narius. Įgyvendindami programą pasiekėme, kad VVĮ pervedami dividendai į šalies biudžetą didėtų. 42 mln – 86 mln – 580 mln

  16. Lietuvoje valstybės lėšų pagalbapradėta vystyti kapitalo rinka – labai svarbi ekonomikos plėtrai • 2010 m. įsteigti 2 ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojami rizikos kapitalo fondai: KŪB „Lithuania SME Fund“ („BaltCap“) ir KŪB „LitCapital I“, investuojantys į dideliu augimo potencialu pasižyminčias smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, kartu pritraukiant ne mažiau kaip 30 proc. privačių investuotojų lėšų. Iš jų, kartu su privačių investuotojų lėšomis) iki 2012 m. investuota į 6 įmonių kapitalą už 24,5 mln. Lt . • 2010 m. įsteigtas ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas „Verslo angelų fondas I“ (Bendrai investuojantis fondas), iš kurio kartu su „verslo angelais“ (individualiais investuotojais) iki 2012 m. investuota į 7 įmonių kapitalą už 5,8 mln. Lt.

  17. Inovacijų skatinimas 2008 metų pabaigoje konstatavome, kad: • žemas verslo sektoriaus investicijų į mokslo technologijų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijas lygis (verslo sektoriaus išlaidos MTEP 2009 m. sudaro tik – 0,20 % nuo BVP, ES vidurkis – 1,25 % BVP). • didelis atotrūkis tarp verslo ir mokslo: įmonės nesinaudojo naujausiais moksliniais tyrimais, o mokslo įstaigos neorientavo savo veiklos į verslo poreikius ir mokslinių tyrimų komercializavimą. • pagal europinių patentų skaičių vienam gyventojui Lietuva net 100 kartų atsilieka nuo ES vidurkio, o parama intelektinės nuosavybės teisių apsaugai buvo neefektyvi. • Lietuva neturėjo įrankių ir bendro ilgalaikės trukmės strateginio planavimo dokumento inovacijų srityje.

  18. Inovacijas – kas padaryta 2009-2011 metais : • nuo 2010 m. skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą Lietuvoje pradėta įgyvendinti nauja inovacinių čekių schemą – įmonė gauna čekį, už kurį gali įsigyti jiems rūpimus tyrimus. Iki 2012 m. apie 171 įmonė atliko joms aktualius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. • 2009-2011 m. paremti 98 tarptautinių patentų projektai. Europos patentinių paraiškų skaičius nuo 2008 m. iki 2011 m. išaugo 27 proc., patentinių paraiškų paduotų pagal Patentinės kooperacijos sutartį skaičius nuo 2008 m. iki 2011 m. išaugo 39 proc. • aktyviai skatinome klasterizaciją. 2011 m. susikūrė 8 nauji klasteriai, iš kurių 5 – tarptautiniai (pvz. Tarptautinis Protingo namo („Smart house“) kūrimo klasteris, skirtas sukurti intelektualiomis technologijomis paremto namo prototipą). • Santaros slėnyje įkurtas Aukštųjų technologijų tyrimų klasteris, kuriame steigiami medicinos, biofarmacijos ir saulės energijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centrai. • patvirtinta Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija, identifikuotos Lietuvos ūkio proveržio kryptys bei sukurta inovacijų politikos įgyvendinimo agentūra – Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra. • skatindami įmonių inovacinę veiklą 2009-2011 m. MTEP ir inovacijų plėtrai iš ES struktūrinių fondų skyrėme 410 mln. Lt finansinę paramą beveik 300 Lietuvos įmonių (pvz., UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ sukūrė naujos kartos kėbulo, priekabos ir puspriekabės linijos produktų prototipus).

  19. Kryptinga inovacijų politika duoda rezultatus – biotechnologijos įmonių apyvarta išaugo virš 1 mlrd. Lt Šaltinis: Lietuvos biotechnologų asociacija

  20. Verslo sąlygų gerinimas 2009-2011 m. : • sudarėme galimybes elektroniniu būdu steigti pačią populiariausią verslui teisinę formą – uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kai ją steigia du ar daugiau steigėjų, be dokumentų notarinio tvirtinimo procedūros, taip sutrumpinant registravimo trukmę ir kainą. • parengėme ir Seimas patvirtino Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą, kuriame nustatyta, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. dividendus bus galima mokėti keletą kartų per metus. • parengėme Mažųjų bendrijų įstatymo projektą ir su juo susijusių 16 įstatymų pakeitimų projektus, kurie pateikti Seimui. Pasiūlėme naują teisinę formą verslui - steigiant Mažąją bendriją bus numatyta ribota civilinė atsakomybė ir nereikės turėti įstatinio kapitalo. • parengėme Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo projektui ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektams, kurie pateikti Seimui. Šiais pakeitimais sukursime verslui palankią konkurencingesnę teisinę aplinką ūkinių bendrijų teisinio reguliavimo srityje, padarant ją palankesnę investicinei veiklai. • parengėme Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. • parengėme ir Seimas patvirtino Įmonių restruktūrizavimo įstatymą – palengvintas teismų darbas restruktūrizavimo bylose. • pradėta taikyti Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika.

  21. Verslo priežiūros institucijų pertvarka 2009 m. pradėtos pertvarkos tikslas - priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Didžiausią dėmesį skiriame: • verslo rizikos vertinimo sistemų, planuojant priežiūros veiksmus, naudojimui; • verslui „draugiškų“ klausimynų parengimui ir taikymui patikrinimų metu; • vienodam konsultavimui telefonu, įrašant pokalbius ir institucijai prisiimant atsakomybę; • „dviejų datų“ taisyklės verslui įgyvendinimui; Šiandien: • priežiūros institucijų 2011 m. spalio mėn. pateiktais duomenimis, 37 institucijos yra įsidiegusios rizikos vertinimo sistemas, kurios įgalina didesnį dėmesį skirti ,,pavojingiems” ūkio subjektams. • nuo 2012 m. balandžio mėn. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pradėjo teikti konsultacijas telefonu, įrašant pokalbį. Tai leis verslo atstovams remtis gauta konsultacija ginče su institucija. • 43 verslo priežiūros institucijos pasirašė deklaraciją „Dėl pirmųjų verslo metų“. Ja įsipareigojama kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų, o identifikavus pažeidimus, pirmiausia nustatyti terminą jiems ištaisyti. • jau daugiau nei metus veikia ,,dviejų datų” taisyklė verslui, reiškianti, kad verslo sąlygas reguliuojantys teisės aktai įsigalioja tik du kartus per metus – gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d.

  22. Kas yra kontrolinis klausimynas? Tai dokumentas, sudarytas iš aiškių klausimų, atspindinčių svarbiausius teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos inspektorius atlieka patikrinimą Patikrinimą atliekantis inspektorius Verslo savininkė • Verslininkas gali atsisiųsti klausimyną iš interneto svetainės verslovartai.lt • Verslininkas gali būti ramus, kad nebus nubaustas, jei klausimyne esantys reikalavimai yra patenkinti • Skaidresni patikrinimai

  23. 76 % (115 tūkst.) patikrinimų atliko9 didžiosios institucijos 115 tūkst. (76%) VMVT, VMI, VNMPI, PAGD, VVSPT, VDI, AAA, VKTI, VSTPI

  24. 26 tūkst. patikrinimų (23%) šiandien naudojami kontroliniai klausimynai 23% (26 tūkst.)

  25. Tikslas: spalio 1 d. 50 % patikrinimų bus atliekama naudojant klausimynus 50% ikispalio 1 d.

  26. Dabartinėsituacija 9-iose didžiosiose institucijose Skritulio plotas atitinka institucijos atliekamų patikrinimų skaičių per metus. Raudona spalva pažymėta pagal klausimynus atliekama patikrinimų dalis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 100% patikrinimų atliekama pagal klausimynus 35% klausimynų – atnaujinta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Valstybinė mokesčių inspekcija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Valstybinė darbo inspekcija Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai Valstybinė kelių transporto inspekcija Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija Tikrinamų objektų skaičius

  27. Nuosekliai reformavo savo institucijas: sėkmės istorija 5 kartus efektyvesnis Garantinis fondas – tarp sėkmingiausių projektų pasaulyje

  28. Produktyvumas išaugo 5 kartus ŪKIO MINISTERIJA

  29. Daugiau žmonių gavo išmokas ŪKIO MINISTERIJA

  30. Neliko eilių ŪKIO MINISTERIJA

  31. („Džordžas keičia sistemą IŠ VIDAUS“)

More Related