1 / 20

Šventės ir atmintinos dienos

Šventės ir atmintinos dienos. Pareng ė: Neringa Kavaliauskaitė Technologijų pedagogika I k.

hayden-poole
Download Presentation

Šventės ir atmintinos dienos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Šventės ir atmintinos dienos Parengė: Neringa Kavaliauskaitė Technologijų pedagogika I k.

  2. Lietuvoje kalendorinės šventės nyksta. O kartu su jomis susiję švenčių papročiai ir tradicijos. Jau dabar daugelis lietuvių pamiršo švenčių papročius ir tradicijas. Tad labai svarbu saugoti švenčių tradicijas, kad turėtume ką perduoti ateities kartoms.

  3. Kasmet, tuo pačiu metu pasikartojančios šventės sudaro kalendorinių švenčių grupę. Lietuvių tautos kalendorinės šventė – žemdirbių gyvenimo ir veiklos gairės. Kalendorinės šventės išsidėsto pagal metų laikus arba atitinka sezoninius žemdirbių veiklos ciklus. Kalendorinių švenčių papročiai siejami su keturiais metų laikais: žiema; pavasariu; vasara; rudeniu.

  4. Žiemos šventės Adventas. Su gruodžio mėnesiu prasideda Advento metas, keturios savaitės iki Kalėdų. Savitą atspalvį Advento pabaigai suteikdavo kalėdiniai turgūs. Seniau žmonės per Adventą, laukdami saulės grįžimo, atlikdavo įvairias apeigas. Vakarais susirinkę, bendrai vakarodami, dainuodavo, dirbdavo, šokdavo ratelius. Senovėje tai buvęs rimties, saulės geismo ir ūkinių metų pabaiga.

  5. Kūčios Gruodžio 24-oji – Kūčios. Tai išvakarių vakarienė, pasirengimas Kalėdoms. Kūčių diena – visapusiško dvasinio ir fizinio apsivalymo metas, santarvės diena, per kurią visi susipykę būtinai susitaikydavo. Dieną suknių darbų nedirbdavo. Moterys tvarkydavo namus, ruošdavo valgius. Tikėta kad Kūčių vakarienėje dalyvaudavo ir mirusieji, todėl prie stalo palikdavo tuščią vietą.

  6. Senovėje ant Kūčių stalo būdavo 9 patiekalai. Vėliau stengėsi patiekti 12 patiekalų tapatinant su 12 mėnesių. Valgiai buvo pasninkiniai ir turėjo savo simboliką. Per būrimus norėta sužinoti būsimus įvykius: koks bus derlius, apie vedybas, mirtį. Tikėjo, kad šią naktį prakalba gyvuliai, o šulinyje vanduo trumpam virsta vynu.

  7. Kalėdos Liaudies kalendoriuje ši šventė išryškina kalendorinių metų pabaigos ir rūpesčio kitais metais bruožus. Ryte einama i bažnyčią. Kalėdoms skersdavo kiaules. Pirmą dieną linksmybių nekeldavo. Antrą dieną prasidėdavo kalėdojimas po kaimą, su dingstimi pasveikinti šeimininkus.

  8. Užgavėnės Žiemos išlydėjimas. Per Užgavėnes valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų. Tradicinis valgis – blynai. Užgavėnėms būdinga kaukėtų persirengėlių vaikštynės po kaimą. Lašininio ir kanapinio grumtybės vaizdavo žiemos ir pavasario kovą. Šventės pabaigoje simbolizuojanti morė, yra sudeginama.

  9. Pavasario šventės Velykos. Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio. Iš vakaro, prieš šventę dažydavo margučius, ruošdavo valgius. Po sekmadienio mišių, visi skubėdavo namo, tikėta kad greičiau grįžę pirmi laukų darbus nudirbs. Pusryčiai susidėdavo iš šaltų patiekalų: margučiai, šaltiena, kumpis... Seniau Velykas švęsdavo 3-4 dienas.

  10. Sekminės Krikščionims, 7 savaitės po Velykų, o liaudyje – šventė susijusi su sėjos pabaigtuvėm ir vasaros darbų pradžia. Dėmesys skirtas jauniems berželiams, kurie senovės baltų tikėjime laikyti žmogaus ir gyvūnijos protėviu. Berželiais buvo puošiamos trobos ir karvių ragai.

  11. Vasaros šventės Joninės Tai trumpiausia naktis ir ilgiausia diena. Tikėta kad naktį augalai ir vanduo turi stebuklingą galią. Rinko vaistažoles, pynė vainiku, šokinėjo per ugnį, paparčio žiedo ieškojimas. Suradęs žiedą žmogus tampa turtingas, sužino visas pasaulio paslaptis.

  12. Rudens šventės Vėlinės Senovėje Vėlinių metas dar vadintas Ilgėmis. Buvo puotaujama dėkojant žemės derliaus dievybėm už derlių. Keliamos giminės vaišės su maldomis už mirusiuosius. Likusį maistą išdalindavo elgetoms. Lietuviams kapinės šventa, ramybės vieta.

  13. Kalendorinėse šventėse žmogus įsitraukdavo į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Tik gaila kad šiais laikais šventės ir jų papročiai nyksta, nors turėtumėme tai saugoti ir perduodi kitoms kartoms.

More Related