100 likes | 441 Views
ISACA Lietuvos skyriaus (180) 2011 m. vasario mėnesio susitikimas Atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo Lietuvoje aspektai. Gintautas Balčiūnaitis, CRISC gintautas.balciunaitis @ gmail.com 201 1-02-23. Atvirojo kodo programinė įranga (bendrai) Atvirasis kodas
E N D
ISACA Lietuvos skyriaus (180) 2011 m. vasario mėnesio susitikimas Atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo Lietuvoje aspektai. Gintautas Balčiūnaitis, CRISCgintautas.balciunaitis@gmail.com2011-02-23
Atvirojo kodo programinė įranga (bendrai) • Atvirasis kodas • Licencinė programinė įranga • Nemokama programinė įranga • Svarbiausi subjektai • ir kt. … ir žinoma, “kai kurios žinios”… P.S. ISACA Code of Professional Etics
Programinės įrangos kodo “atvirumo etapai” (atsižvelgiant į šalis, bendrijas,…) • Iki kompiuterizacijos - nelabai kas žino, kada buvo pradžia - sunku apibrėžti, kas buvo kompiuterizacijos pradžia • 1970 m. viskas “atvira” • 1975 m. atsiranda OS (kodas visada pridedamas) • 1985 m. įsivyrauja licencinė PĮ (kodas – uždaras) • 2000 m. stiprėja atvirojo kodo PĮ iniciatyvos • 2007 m. EUPL – EU Public Licence
Kai kurios sąvokos • Atvirasis standartas – Standartas, kuriuo gali naudotis visi ir nemokamai • Atviroji programa – Laisvai platinama programa, dažniausiai užrašyta programavimo kalba. Ja galima nemokamai naudotis. Ją galima modifikuoti laikantis prie jos pridėtų arba joje nurodytų licencijos sąlygų • Darbo lauko aplinkos(Linux, Windows,…) • GNU projektas • GNU GPL licencija • GNU LGPL licencija • GNU Linux • Internacionalizacija • Laisvoji programinė įranga • Linux • Lokalizacija • Nemokama programa
Atvirųjų programų istorijos apžvalga • 1969 – AT&T pradeda kurti “Unix” OS • 1984 – JAV pradėtas GNU projektas ir sukurta GPL licencija • 1985 – Ričardas Stallmanas įkuria “Free Software Foundation” • 1991 – sukuriama nauja atviroji operacinė sistema “Linux” (L.Torvalds) • 1997 – įkuriama “Open Source Iniciative” atvirųjų programų naudojimo skatinimui • 1998 – Europos Komisijos (EK) atvirojo kodo darbo grupė • 1998 – patvirtintas terminas “Open Source”. “Netscape Communications” paskelbia, kad “Netscape” paketo pradiniai tekstai tampa atviri. Pradedamas projektuoti paketas “Mozilla” • 2000 – UNESCO darbo grupė • 2000 – iš “StarOffice” pradinių tekstų pradėtas projektuoti atvirųjų raštinės programų paketas “OpenOffice.org” • 2001 – EK stebėjimų grupė IDA • 2007 – EUPL Europos sąjungos programų licencija
Atvirųjų programų judėjimas Lietuvoje (1) • 2001 – įsteigiamas judėjimas “Atviras kodas Lietuvai” • 2002 – IVPK žvalgomasis projektas “Lokalizuotos atvirosios programinės įrangos kūrimas ir tobulinimas” • 2003 – IVPK projektas “Atvirojo kodo diegimas valstybės institucijose” • 2003 – IVPK užsakymu: - parengtas pilnai lokalizuotų ir išverstų į lietuvių kalbą”OpenOffice.org” programų rinkinys - CD su programų rinkiniui ir dokumentacija (5 knygelės) viską galima atsisiųsti iš IVPK interneto svetainės - speciali telefono linija konsultvimui • 2003-2004 visos Lietuvos mokyklos ir gimnazijos gauna atvirųjų programų rinkinį kartu su parengta dokumentacija • 2003 atviroji priemonė – lietuvių kalbos rašybos tikrinimo programa “Ispell” su derinta su “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” 2000 m. leidimu
Atvirųjų programų judėjimas Lietuvoje (2) • 2003 – UAB “Iterija” parodoje DMS-2003 Essene (Vokietija) pristato elektroninio administravimo ir dokumentų valdymo sistemą “Kontora”, veikiančią “SuSe Linux”, “Apache server” ir “PostgreSQL) pagrindu • 2003 – IVPK planas pateikti EADVS sistemą “Kontora” kaip atvirojo kodo programą • 2004 – įsigyjami Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompiuteriai su “SuSe Linux” ir “OpenOffice.org” • 2004 – įsigyjami Aplinkos ministerijos 500 kompiuterių su “OpenOffice.org” • 2004 – ŠMM, ŠIC, MII tiriamasis darbas “Atvirasis kodas švietime” • 2006 – VGTU AKI atlikta projekto “Atvirojo kodo programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006-2009 metais programa”
Atvirojo kodo srityje veikiantys subjektai • Informacinės visuomenės plėtros komitetas • Švietimo informacinių technologijų centras • Visuomeninė organizacija “Atviras kodas Lietuvai” • Matematikos ir informatikos institutas • VGTU Atvirojo kodo institutas • Verslo įmonės • Leidiniai • … • EUPL ir konsorciumas OSOR.EU
Apibendrinimai ir klausimai • Atvirųjų programų plitimo tendencija (su išlygomis) • Viešojo ir privataus sektoriaus programinės įrangos legalumas • Naudingumo aspektas – pirkėjai vs. pardavėjai • Licencijuotos ir atvirosios programinės įrangos lobizmas • Valstybės institucijų atsakomybė • Precedentai