Aldona Žiliukienė 2014-07-09, Dusetos

1. NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas: problemos ir perspektyvos Aldona Žiliukienė 2014-07-09, Dusetos

2. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Viena iš svarbiausių NVO atsiradimo visuomenėje priežasčių – tam tikrų piliečių grupių interesai ir poreikiai. Jie gali būti labai įvairūs: socialiniai (pvz.: žmonių su negalia globa ir kt.), biogeniniai (pvz.: gyvybės išsaugojimas, jos pratęsimas), biosocialiniai (sąmoningai ir kryptingai ugdomi, pvz.: kultūriniai, ekonominiai), sociologiniai (pvz.: bendravimo).

3. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Valstybės socialiniame ir politiniame gyvenime NVO turi įvairią paskirtį: jų dėka išryškėja bendri atskirų piliečių grupių interesai, kurie orientuoja administracinius organus ir politikus į jų tenkinimą, vykdant valstybinę politiką; jos formuoja visuomenės nuomonę įvairiais visuomeninio bei valstybinio gyvenimo klausimais.

4. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Dažnai valstybinės institucijos nepajėgia vienos tenkinti Visų piliečių poreikių, todėl jos priskiria nevyriausybinėms organizacijoms dalį savo vykdomų funkcijų. NVO dažnai yra arčiausiai visuomenės, jos gali jautriau reaguoti į pokyčius, geriau išmanyti visuomenės narių poreikius.Jos tampa nuolatiniais partneriais teikiant socialines paslaugas, organizuojant laisvalaikį, sprendžiant kitas, su jų veiklos sfera susijusias, problemas.

5. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Nevyriausybinės organizacijos įgyja vis didesnę reikšmę pilietinėje visuomenėje ir valstybės gyvenime. Jos tampa veiksminga priemone kovoje už socialinius ir ekonominius pokyčius, yra tarpininkės tarp piliečių ir valdymo struktūrų. Kartais nevyriausybinės organizacijos geriau nei valstybinės struktūros gali atstovauti visuomenės interesams. Joms priklausantys žmonės gerai išmano savo srities problemas, todėl joms spręsti prireikia mažiau laiko.

6. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas NVO veikla kai kuriais atvejais gali pakeisti ir pertvarkyti socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Daugeliu atvejų jos daro poveikį valdžios institucijoms. Be to, tokia sistema, kuri yra sudaryta iš NVO, privačių įstaigų , kurios teikia paslaugas ir iš valdžios institucijų, kurios planuoja ir kontroliuoja pirmiau minėtų įstaigų veiklą, sukuria veiksmingą paslaugų pasidalijimą.

7. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Be to, NVO didina visuomenės sąmoningumą ir neabejingumą socialinėms problemoms, suteikia žmonėms atsakomybės jausmą ir skatina jų aktyvumą.Kaip jau buvo minėta pirmiau, NVO dirba įvairiose srityse. Pagaltarptautinę ne pelno organizacijų klasifikaciją (ICNPO), nevyriausybinės organizacijos pagal veiklos kryptis skirstomos į 12 grupių: kultūra ir poilsis, švietimas ir tyrimai, sveikata, socialinės paslaugos, aplinkosauga, plėtra ir būstas, teisė, interesų atstovavimas ir politika, filantropijos ir savanoriškos veiklos plėtra, tarptautinė veikla, religija, verslas ir profesinės organizacijos.

8. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Pagrindiniai tikslai, kurių siekia NVO, yra: 1) išreikšti piliečių poreikius, ginti ir atstovauti visuomenėsinteresams;2) skatinti nuomonių įvairovę;3) veikti kaip politikai įtaką turinti jėga;4) veikti kaip politinės socializacijos struktūra;5) greičiausiai pastebėti visuomenėje kylančias įtampas;6) būti tarpininku tarp žmonių ir rinkos bei valstybės;7) skatinti visuomenę telktis.

9. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Pagal šią tarptautinę ne pelno organizacijų klasifikaciją, NVO,teikiančių socialines paslaugas, veikla suklasifikuota taip:1. Socialinės paslaugos:1. vaikų socialinė rūpyba, vaikų tarnybos, dienos centrai;2. jaunimo tarnybos ir jaunimo socialinė rūpyba;3. paslaugos šeimai;4. paslaugos neįgaliesiems;5. paslaugos pagyvenusiems žmonėms;6. savitarpio pagalba ir kitiems asmenims teikiamos socialinėspaslaugos;7. įvairialypės socialinės paslaugos, nepaminėtos kitur.

10. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas NVO ir vietos savivaldybių bendradarbiavimas turėtų apimti visas galimas bendruomenės veiklos sritis.NVO ir savivaldybės bendradarbiauja šiose srityse:— socialinės paslaugos;— sveikatos apsauga;— socialinių problemų sprendimas;— mokymas ir švietimas;— kultūra ir menas;— ekologija ir gamtos apsauga;— sportas ir turizmas.

11. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo formosgali būti:• bendrų komisijų sudarymas;• darbo grupių sudarymas;• bendrų projektų vykdymas;• asmenų, atsakingų už ryšius tarp savivaldybės ir NVO, paskyrimas;• paslaugų iš NVO pirkimas, dotavimas, parama;• keitimasis informacija, patalpų, reikalingo inventoriaus skyrimas NVO panaudos būdu.

12. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas 1. NVO yra socialinės veiklos „pionieriai“, nes vadovaujasi šios veiklosinovacine praktika, sukurdamos naujus socialinių tarnybų modelius, kurieremiasi tiesioginėmis žiniomis apie klientų poreikius ir problemas.2. NVO užpildo socialinės veiklos nišas, esančias valstybinėjesocialinėje sistemoje, paversdamos socialinę paramą konkretesne irtiesiogiai adresuota. Be to, šių organizacijų socialinės veiklos formosgali būti įvairesnės, nes jos nėra varžomos oficialių tendencijų, kuriųprivalo laikytis valstybinės socialinės struktūros. Jos gali ieškotifinansinės paramos iš įvairiausių šaltinių, o tai leidžia daug geriaureaguoti į opias socialines problemas. Jų privalumas yra ir tai, kad josgali savo veikloje pasiremti savanoriais iš įvairiausių visuomenės grupiųir sulaukti aktyvaus palaikymo iš visuomenės pusės.

13. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas 3. Suvienydamos žmones, kuriems reikia vienos ar kitos socialinėspagalbos ir paramos, NVO tampa jų interesų atstovėmis bei gynėjomis. Teisiųir interesų gynimas yra pati „garsiausia“ ir „reklaminė“ jų veiklos dalis.Socialinėje politikoje tarp NVO ir valstybės negali būti priešpriešos,savo veikloje jos turi vadovautis partnerystės principu; tieknevyriausybinės organizacijos, tiek valstybė siekia padėti žmonėms beigerinti visuomenę. NVO stengiasi palaikyti ir veiksmingai daryti įtakąįstatymų, susijusių su jų klientais, leidybai, siūlo savo patirtįsprendžiant socialines problemas.

14. NVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas 4. Moralinių vertybių išsaugojimas turi tapti kiekvieno žmogaus irkiekvienos organizacijos, kokia ji bebūtų, misija. NVO šis tikslas yra ypačbūdingas. Rinkdamasi tarp „socialinės politikos“ ir „politikos“, valstybėdažnai pasirenka politiką, kuri nustelbia paprastų piliečių interesus irkartais jiems gali būti net ydinga, o iš „socialinių programų“ ir „pelno“verslo organizacijos dėl visiškai suprantamų priežasčių renkasi „pelną“.Atlikdamos gerus darbus ir padėdamos silpnesniems, stengdamosi pagerintipasaulį, NVO propaguoja kilnius gėrio, doros ir humanizmo idealus. Dėlvalstybės prioritetų politikai ir verslo organizacijų vadovavimosi verslorezultatais, jais tikima mažiau. Todėl NVO dalyvavimas socialinėjepolitikoje turi didelę įtaką, yra reikšmingas ir dažnai duodantisefektyvius rezultatus.

17. NVO paslaugų teikimo problemos Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria NVO, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis 1. Savivaldybės ir NVO diskusijų stoka sprendžiant vietines bendruomenėsproblemas.

18. NVO paslaugų teikimo problemos Dažniausiai apie prioritetus, vietinės politikos realizavimą nusprendžia savivaldybės valdyba arba taryba. NVO vietoje to tik nedideliu mastu dalyvauja kuriant dokumentus, apibrėžiančius vietinės politikos tikslus ir prioritetus tose srityse, kuriose teikia paslaugas arba atstovauja tų paslaugų vartotojų grupėms. Savivaldos organai savarankiškai parengia eilinę strateginio plano versiją, atsisakydami vertingų pastabų ir įtaigos,o tai galėtų būti NVO, įtrauktų į jo kūrimą, dalyvavimas.

19. NVO paslaugų teikimo problemos Dažniausiai apie prioritetus, vietinės politikos realizavimą nusprendžiasavivaldybės valdyba arba taryba. NVO vietoje to tik nedideliu mastudalyvauja kuriant dokumentus, apibrėžiančius vietinės politikos tikslus irprioritetus tose srityse, kuriose teikia paslaugas arba atstovauja tųpaslaugų vartotojų grupėms. Savivaldos organai savarankiškai parengiaeilinę strateginio plano versiją, atsisakydami vertingų pastabų ir įtaigos,o tai galėtų būti NVO, įtrauktų į jo kūrimą, dalyvavimas.

20. NVO paslaugų teikimo problemos 2. Dažnai vietiniai visuomeniniai poreikiai yra nepakankamai įvertinti,tai reiškia, kad tik dalis įteisintų prievolių gavėjų naudojasi jomspriklausančiomis paslaugomis. Todėl viena iš NVO užduočių yra parama miestovaldžios organams, įvertinant vietinės visuomenės poreikius. Tikrojo gavėjųskaičiaus nustatymas gali leisti teisingai apibrėžti poreikius beiįvertinti savivaldybių finansines ir organizacines galimybes jas teikti.

21. NVO paslaugų teikimo problemos 3. Kadangi NVO dalyvauja tam tikrų žmonių ar jų grupių specifinių problemų sprendime, yra lanksčios ir išmano vietinės visuomenės poreikius, jos galėtų dalyvauti paslaugų, teikiamų per biudžetines įstaigas, įvertinime. Tai leistų savivaldybės organams bešališkai įvertinti jiems pavaldžius barus.

22. NVO paslaugų teikimo problemos 4. Kartais vietos savivaldybių atstovai mano, kad nevyriausybiniųorganizacijų veikla daugiau remiasi entuziazmu, ne profesionalumu; tarpvietinės valdžios atstovų pasitaiko ir tokių, kurie apskritai nežino, kąveikia NVO, jie jų nepripažįsta ir todėl nepasitiki jomis.

23. NVO paslaugų teikimo problemos 5. Dažna politikų kaita savivaldybėse taip pat turi neigiamos įtakos NVOir savivaldybių bendradarbiavimui; po kiekvienų rinkimų naujai atėjusiemspolitikams NVO turi įrodinėti savo organizacijos svarbą. Tam didelės įtakosturi tai, kad nevyriausybinėms organizacijoms nepavyksta pasirašytiilgalaikių sutarčių su savivaldybėmis. Tokių sutarčių pasirašymas norsdalinai galėtų išspręsti NVO finansavimo problemas.

24. NVO paslaugų teikimo problemos 6. Kai kurie valdininkai nesupranta bendradarbiavimo sunevyriausybinėmis organizacijomis esmės ir yra linkę sumenkinti NVO vaidmenį, taip pat nepalaiko naujoves ir eksperimentus taikančiųorganizacijų.

25. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Rezultatyvus galių ir atsakomybių perskirstymas, valstybės ir pilietiniosektorių bendravimo gerinimas, taip pat socialinio saugumo bei kokybiškųpaslaugų bendruomenei užtikrinimas galimas tik nuolatinės partnerių(sektorių) komunikacijos kontekste. Tam reikalingos bendravimą irbendradarbiavimą užtikrinančios struktūros, pagrįstos aiškiais principaisir abipusiais įsipareigojimais, taip pat, kaip jau buvo minėta, aiškiaiapibrėžtos informacijos mainų, konsultavimosi ir finansinės paramos teikimo procedūros. Reikia tikėtis, kad šiuo NVO plėtra ženkliai sustiprins viešojo ir pilietinio sektorių bendradarbiavimą ir pagerins Lietuvos visuomenės modernizaciją bei kokybišką socialinės atsakomybės perskirstymą.

26. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo socialinių programų kūrime yra ypač privilegijuotas ir svarbus, nes jos vienija žmones, kurie yra tiesioginiai socialinių programų vartotojai. Todėl NVO geriausiai išmano tikruosius kiekvienos gyventojų grupės poreikius. Jų veikla logiškai papildo valstybinę socialinę struktūrą, nukreipdama socialinę paramą kiekvienam konkrečiam klientui.

27. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Tam, kad būtų pagerintas vietos savivaldos organų požiūris į NVO, būtina skleisti informaciją apie NVO, jų veiklą, teikti konkrečius, konstruktyvius pasiūlymus, siūlyti paslaugas, kurių vietinės valdžios institucijos nevykdo, palaikyti vietinius kontaktus su savivaldybe, stengtis įtraukti į NVO veiklą vietinės valdžios institucijų darbuotojus (kviesti į seminarus,veiklos pristatymus, organizuoti debatus aktualiomis temomis).

28. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Akivaizdu, kad reikia teisiškai įtvirtinti savivaldybių ir NVObendradarbiavimo pagrindus, numatančius tikslus, būdus ir konkrečias priemones, nustatančius prioritetus, finansavimo ir atskaitomybės tvarką.

29. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Todėl labai svarbu:1) keistis informacija ir skleisti ją vieniems apie kitus bei reikalingas paslaugas;2) remti vietos NVO informacijos ir paramos institucijas;3) propaguoti NVO veiklą sprendžiant bendruomenių problemas;4) įtraukti NVO į sprendimų priėmimo procesą, ypač kai aiškinamasi vietos gyventojų poreikiai, socialinių ir kitokių paslaugų finansavimoprioritetai ir tvarka;

30. NVO paslaugų teikimo perspektyvos 5) konkretizuoti paramą NVO ir jų finansavimą, skiriant lėšų tiek pačiaiNVO paremti, tiek paslaugų teikimo sutartims įgyvendinti;6) skelbiant atvirus paslaugų pirkimo konkursus, nustatyti terminuotųsutarčių sudarymo tvarką;7) nustatyti aiškius atsiskaitomybės principus ir tvarką;8) siekti priimti savivaldybių tarybose nutarimus, atskleidžiančiussavivaldybės ir vietos NVO bendradarbiavimo principus;9) naudotis teigiama tiek užsienio partnerių, tiek Lietuvos patirtimi.

31. NVO paslaugų teikimo perspektyvos Rezultatyvus galių ir atsakomybių perskirstymas, valstybės ir pilietiniosektorių bendravimo gerinimas, taip pat socialinio saugumo bei kokybiškųpaslaugų bendruomenei užtikrinimas galimas tik nuolatinės partnerių(sektorių) komunikacijos kontekste. Tam reikalingos bendravimą irbendradarbiavimą užtikrinančios struktūros, pagrįstos aiškiais principaisir abipusiais įsipareigojimais, taip pat, kaip jau buvo minėta, aiškiaiapibrėžtos informacijos mainų, konsultavimosi ir finansinės paramos teikimo procedūros. Reikia tikėtis, kad šiuo NVO plėtra ženkliai sustiprins viešojo ir pilietinio sektorių bendradarbiavimą ir pagerins Lietuvos visuomenės modernizaciją bei kokybišką socialinės atsakomybės perskirstymą.

32. IŠVADOS 1. Nevyriausybinės organizacijos yra svarbios valstybės gyvenime, jos skatina demokratijos procesus. Dalinai jos yra ir politikos formuotojos, kadangi akcentuoja didžiausias visuomenės problemas, inicijuoja jų sprendimą. Jos atlieka svarbias funkcijas, teikia įvairias paslaugas atskiroms žmonių grupėms.

33. IŠVADOS 2. NVO suteikia galimybę piliečiams dalyvauti visuomenei reikšmingoje veikloje, didina jų sąmoningumą ir domėjimąsi socialinėmis problemomis.3. Labai svarbi NVO ir valstybinių institucijų, vietos savivaldosorganų partnerystė. Ji turi remtis kuo spartesniu NVO sektoriaus įtraukimu į tam tikrų sprendimų priėmimo procesą, glaudų bendradarbiavimą teikiant socialines paslaugas gyventojams. Kai kurias paslaugas NVO teikiasėkmingiau nei valstybinės institucijos, nes gali pasiekti izoliuotas visuomenės grupes; jų veikla yra lankstesnė ir pigesnė.

34. IŠVADOS 4. Daugiausiai Lietuvos nevyriausybinių organizacijų dirba šiose srityse: švietimo, socialinės paramos ir teisinės pagalbos, verslo sąlygų gerinimo; pagrindinės NVO teikiamos paslaugos Lietuvoje yra švietimas, seminarų organizavimas, socialinė parama, konkrečios paslaugos; pagrindiniai Lietuvos NVO klientai yra socialiai remtini asmenys, šeimos, kaliniai, vaikai, jaunimas, moksleiviai, neįgalieji, sutrikusio intelektožmonės, ligoniai .5. Nevyriausybinės organizacijos aktyviai dalyvauja socialinės politikos formavime, socialinių paslaugų teikime.

35. Darbas grupėse

36. Ačiū už dėmesį