Lietuvių vestuvių papročiai

1. Lietuvių vestuvių papročiai Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija, Vida Stončaitienė, 2010 m.

2. Vestuviniai papročiai ir tradicijos yra neatskiriama liaudies kultūros dalis

3. Porinė šeima formavosi grupinės šeimos gelmėse.

4. Pirmąkart lietuvių vestuvės buvo paminėtos Petro Dusburgiečio 1286 metais.

5. Senovėje kalnėnai ir žemaičiai didžiai vėlai tepačiavos, nesgi pirm 30 metų vyriškam pačią vesti, o motriškai už vyro tekėti tarė dėl pačiudums nesveika, o dėl namų didelė nenauda esanti, ką šiandien patarlė tebstigavoja minavojama: „Žilė galvoje, velnias uodegoje” (S. Daukantas)

6. PIRŠLYBOS

7. Piršliai senovėje jodavo raiti, tačiau nuo XIX a. paskutiniųjų dešimtmečių paplito paprotys važiuoti, prikabinus arkliams barškučius ar skambutį.

8. Po sutartuvių vykdavo apžvalgos (peržiūros, ūkvaizdžiai).

9. Suderėjimo metu būdavo surašoma jaunosios dalies sutartis, kurioje nurodydavo visą daliai duodamą turtą.

10. Po sėkmingų pražvalgų jaunosios namuose įvykdavo sužadėtuvės.

11. Svarbūs šventės simboliai yra jaunųjų dovanos. Tai pasižadėjimo vienas kitą mylėti ženklai, kuriuos prasminga išsaugoti ir po vestuvių. XVII a. dovanomis buvo keičiamasi per sužadėtuves

12. 20 dienų nuo sužadėtuvių (žiedynų, užgertuvių, rankpaduotuvių) iki vestuvių buvo jaunosios nuotakavimo, arba mergavimo, laikas, per kurį ji ruošdavo dovanas, siūdavo vyrui marškinius.

13. Mergavimo paprotys siejamas su užsakų laiku.

14. Lietuvių vestuvės iki XX a. išlaikė ritualinį jaunosios ir jaunojo pusių supriešinimą.

15. Vestuvės prasidėdavo abiejų jaunųjų namuose pintuvių (mergvakario, vakaronių) apeigomis.

16. Vienas iš svarbiausių vestuvinių apeigų momentų buvo nuotakos atsisveikinimas ir išvykimas iš savo namų į vyro namus.

17. Grįžusius iš jungtuvių jaunuosius ar parvežtą marčią tėvai sutikdavo su vandeniu, druska, duona ir ugnimi.

18. Viena iš svarbiausių vyro namuose apeigų buvo jaunųjų guldytuvės.

19. Keltuvės pirmarytį buvo atliekamos su apeigomis, muzika ir triukšmu.

20. Etnografinių vestuvių apeigose tik nedidelė dalis jų dalyvių yra paprasti svečiai. Dauguma turi tam tikras pareigas ir užduotis, priklausomai nuo statuso šeimoje.

21. Kvieslys. XVII a. pirmoje pusėje žinią apie vestuvių personažą – kvieslį pateikė E.Vagenris. Šimtmečiu vėliau kvieslį pamini K.Donelaitis „Metuose”. („Štai, kvieslys puikiai rėdyts ir raits pasirodė, Ir visus svotbon ateit pas Krizą paprašė.”). Kvieslio vaidmuo išliko svarbus ir XIX amžiuje.

22. Rūtų įteikimas.

23. Nuo žilos senovės vertinama jaunimo dorovė- skaistybė.

24. Apeiginė vestuvių duona skirta nuotakai ir jos giminei sujungti į vieną giminingą kolektyvą.

25. Pažymėtina, kad visos vestuvių apeigos buvo kupinos religinių, simbolinių, magiškų veiksmų, burtų, tariamai turinčių apsaugoti jaunuosius nuo visokių blogybių ir jiems suteikti visokios gerovės.

26. Vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių, kaip gyvybinės jėgos amžinumo, simbolių kultas

27. Piršlio korimo paprotys gyvas ir šiandien

28. Naujos sąvokosGrupinė santuoka – dviejų artimų žmonių santuoka (pvz. brolis su seserimi).Matriarchalinė šeima, santvarka – tai pirmykštė bendruomenė, kur moterys vaidina vyraujantį vaidmenį : turtas ir pareigos paveldimos motinos linija, santuokoje vyras paveldus moters valiai.Monogaminė šeima – santuokos forma, kai tuokiasi vienas vyras su viena moterimi.Patriarchalinė santvarka – Santuokos forma, kurioje vyrai vaidini vyraujantį vaidmenį. Paremtas vyriausio šeimos nario valdžia.Karvojus – svočios pyragas.

34. Užduotis. Kodėl turime puoselėti tradicijas?

35. LiteratūraA. Vaicekauskas „ Lietuvių šeimos papročiai”Pranė Dundulienė „ Lietuvos etnologija”V. Valatka „ Kraičio skrynios ir kraitis”Simonas Daukantas „Lietuvių būdas”