ES derybų su trečiosiomis šalimis eiga ir Lietuvos interesai

1. ES derybų su trečiosiomis šalimis eiga ir Lietuvos interesai Pranešėja: Rasa Adomaitienė URM Išorinių ekonominių ryšių departamento direktorė 2012 m. gegužės 16 d.

2. ES prekybinių derybų su trečiosiomis šalimis status quo Taikomi laisvos prekybos susitarimai - Pietų Korėja Baigtos derybos - Andų Bendrija (Peru ir Kolumbija), Centrinė Amerika, Ukraina Progresuojančios derybos, kurias siekiama pabaigti iki 2012 m. - Singapūras, Kanada, Malaizija, Indija Naujos derybos - Gruzija, Moldova, Armėnija, derybos su Vietnamu (bus pradėtos š.m. vasarą) Lėtai progresuojančios derybos, kurių užbaigimo perspektyva nėra aiški – Mercosur, Afrikos šalys ( EPAs) Galimos naujos derybos, jei bus patenkintos tam tikros sąlygos ir kriterijai - Japonija, JAV, taip pat Tunisas, Marokas, Egiptas

3. Išankstinis ES – Pietų Korėjos laisvos prekybos susitarimo taikymas • 2011 m. liepos 1 d. pradėtas laikinai taikyti ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas, pasirašytas 2010 m. spalio 6 d. • Dėl sutartyje numatyto tarifų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau kaip 3,5 mln. Lt muito mokesčių kasmet. • Nuo 2011 m. liepos 1 d. Pietų Korėja netaiko muitų lietuviškų acetatinių siūlų, lazerių, drabužių, elektros prietaisų bei jų dalių, kviečių glitimo ir maisto produktų iš miltų, fosfatinių trąšų, durpių ir kt. eksportui.

4. ES laisvosios prekybos susitarimai su Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika (1) 2010 m. gegužės mėn. baigtos ES derybos su Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika (Hondūru, Gvatemala, Kosta Rika, Nikaragva, Panama ir Salvadoru). Susitarimų tekstai parafuoti 2011 m. kovo mėn., o 2012 m. birželio mėn. susitarimai bus pasirašyti. Kai susitarimų sudarymui pritars Europos Parlamentas,prekybą reglamentuojančios nuostatos bus pradėtos laikinai taikyti (kol susitarimai bus ratifikuoti ir pilnai įsigalios). Tikėtina, kad abu susitarimai bus laikinai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. 4

5. ES laisvosios prekybos susitarimai su Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika (2) EuroposSąjungai šis LPS naudingas tuo, kad: • suteiks, nors ir labai asimetrinį rinkos atvėrimą, bet pilną Kolumbijos, Peru ir Centrinės Amerikos pramoninių tarifų liberalizavimą - maksimaliai per 10 metų; • suteiks pagerintą rinkos prieigą pieno miltelių, sūrio, išrūgų, kiaulienos, grūdų, alyvų aliejaus, vynų ir spiritinių gėrimų eksportui; • suteiks rinkos prieigą paslaugų ir investicijų srityse; • nustatys reguliacines disciplinas viešųjų pirkimų, darnaus vystymosi, prekybos palengvinimo ir kitose srityse.

6. ES laisvosios prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru Bus panaikinti muitai šioms pagrindinėms Lietuvos eksporto prekėms: • nuo susitarimo taikymo pradžios Kolumbijoje – fermentams ir reagentams, durpėms, medicinos ir matavimo instrumentams, elektros prietaisams; Peru - degtinei, sraigtasparnių dalims, kabelių gamybos mašinoms, siurbliams • per 5 metus tarifai bus panaikinti Kolumbijoje - elektros skaitikliams • per 7 metus tarifai bus panaikinti Kolumbijoje - virvėms, lynams, vieloms, metalo apdirbimo įrankiams • per 10 metų tarifai bus panaikinti Kolumbijoje ir Peru – stiklui ir jo dirbiniams, spaudai, popieriui ir kartonui. Susitarimo bendras ekonominis efektas - apie 0,5 mln. litų sutaupytų muito mokesčių.

7. ES laisvosios prekybos susitarimas su Centrine Amerika • Palaipsniui bus panaikinti Centrinės Amerikos šalių muitai šioms Lietuvos eksporto prekėms:durpėms, virvėms, vieloms, drabužiams ir patalynei, lininiams audiniams; cisternoms, rezervuarams, tepalams, valymo priemonėms, oro kondicionieriams, mašinoms ir įrengimams. • Apmuitinamų prekių į Centrinės Amerikos šalis vežama labai mažai – susitarimo bendras ekonominis efektas - apie 50 tūkst. litų sutaupytų muito mokesčių per metus.

8. Išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas (DCFTA) su Ukraina Derybos dėl DCFTA oficialiai buvo baigtos 2011 m. gruodžio mėn., o 2012 m. kovo 30 d. buvo parafuotas Asociacijos susitarimas ir pirmas bei paskutinis DCFTA dalies puslapis. DCFTA teksto techninė–juridinė peržiūra užtruks iki vasaros pabaigos. Tikėtina, kad sprendimas dėl susitarimo pasirašymo ES taryboje bus pradėtas svarstyti 2013 m. pradžioje. Susitarimo pasirašymą gali atitolinti politinė situacija Ukrainoje; blogėjantis verslo klimatas Ukrainoje Susitarimo ekonominė nauda - 45 mln. sutaupytų muito mokesčių per metus (2011 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto duomenimis).

9. ES derybos dėl LPS su Singapūru ES-Singapūro derybas dėl LPS pradėtos 2010 m. kovo mėn., siekiama jas baigti šiais metais. Svarbiausi ES puolamieji interesai - paslaugos, NTBs, GIs, viešieji pirkimai. Dėl jų sutarimo kol kas nerasta. Singapūras reikalauja kuo didesnio ES rinkos atvėrimo bei lengvesnių kilmės taisyklių. Lietuva siekia, kad gaminiai iš surimio ir PET gaminiai išliktų ES neliberalizuojamų produktų sąraše; kilmės taisyklių srityje Singapūro prašymas taikyti regioninę ASEAN kumuliaciją žemės ūkio ir žuvininkystės produktams Lietuvai yra problematiškas dėl surimio gaminių. 9

10. ES derybos dėl LPS su Malaizija Derybos su Malaizija buvo pradėtos 2010 m. ir siekiama jas pabaigti šių metų pabaigoje. Derybose bus siekiama muitų tarifų panaikinimo 96 proc. tarifinių eilučių per 3 - 7 metų pereinamąjį laikotarpį. Kitos prekės bus liberalizuojamos iš dalies arba per ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Didžiausios problemos derybose - eksporto muitai, muitų tarifai alkoholiniams gėrimams, mėsos importo procedūros (išankstinio sąrašo (prie-listing) principas) ir Halal sertifikatai. Lietuvos puolamieji interesai - alkoholiniai gėrimai bei SPS apribojimų mėsos importui pašalinimas. Lietuvai jautriausi klausimai - gaminiai iš surimio, PET granulės, tekstilė ir apranga, dviračiai, televizoriai. Siekiame užtikrinti atsargesnį rinkos atvėrimą jautriems produktams. 10

11. ES derybos dėl CETA su Kanada Kanada yra iš tų PPO šalių, su kuria ES neturi jokių dvišalių prekybos susitarimų. ES derybos dėl gilaus ir visapusiško ekonominio ir prekybinio susitarimo (angl. CETA) su Kanada pradėtos 2009 metų rudenį, šiuo metu artėja į pabaigą. Sutarta dėl 99 proc. produktų muitų tarifų liberalizavimo su maksimaliu 7 metų pereinamuoju laikotarpiu. Lieka vos keli nepadengti produktai - pieno produktai iš Kanados pusės ir jautiena bei kiauliena iš ES pusės. Beveik susitarta paslaugų, viešųjų pirkimų srityse, šiek tiek stringa intelektinės nuosavybės klausimai (dėl generinių vaistų patentų), o didžiausia problema šiuo metu – kilmės taisyklės. Kanados kilmės taisyklės – kur kas liberalesnės negu ES. ES baiminasi, kad trečiųjų šalių produkcija, įgavusi Kanados kilmę, neprasiskintų kelio į ES po CETA priedanga. Lietuvos interesas derybose - plėsti pieno, mėsos produktų, alkoholinių gėrimų eksportą į Kanadą. Ginamieji interesai – surimi, tekstilės, trąšų produktai (per kilmės taisykles).

12. ES derybos dėl LPS su Indija Derybos pradėtos 2007 metais, tačiau 2012 m. gegužės mėn. konstatuota, kad kontekstas deryboms šiuo metu nėra palankus, ypač dėl Indijoje vykstančių rinkimų, ekonominių sunkumų šalyje ir labai žemo Indijos pateikto paslaugų pasiūlymo ambicijų lygio. Esminės problemos derybose yra šios: laukiama ambicingesnio Indijos paketo paslaugų srityje ir patvirtinimo dėl preliminariai sutartų automobilių tarifų, vynų ir spiritinių gėrimų; dar nepradėta diskusija dėl ambicingo investicijų skyriaus; laukiama Indijos politinės valios prisiimant įsipareigojimus dėl ES geografinių nuorodų (GIs) apsaugos; neaiški situacija dėl viešųjų pirkimų perspektyvos bei veiksmų šalinant NTBs; Indija turi prisiimti įsipareigojimus dėl eksporto muitų naikinimo. Jei dar iki birželio mėn. vyksiančio ministrų lygio susitikimo situacija nepagerės, tikėtina, kad derybos gali būti ilgam atidėtos (daugiausia dėl būsimų rinkimų Indijoje). 12

13. ES derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova ir Armėnija (1) Šalys padarė pakankamą pažangą įgyvendindamos Europos Komisijos nustatytas pagrindines rekomendacijas pasirengimui deryboms dėl DCFTA. 2011 m. gruodžio 5 d. Europos Komisija paskelbė derybų dėl DCFTA pradžią su Gruzija ir Moldova, o 2012 m. vasario mėn. – su Armėnija. Pirmieji derybų raundai su Gruzija ir Moldova vyko kovo mėn, antrieji vyks birželio mėn. Pirmasis derybų raundas su Armėnija vyks gegužės pabaigoje. Atsižvelgiant į išsamų pasirengimo deryboms procesą, tikėtina, kad techniniam derybų procesui pakaks pusantrų metų ir derybų pabaigą bus galima paskelbti 2013 m. lapkričio 30 d. vyksiančio ES-Rytų Partnerystės vadovų susitikimo metu Vilniuje.

14. Derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova ir Armėnija (2) DCFTA, vedanti į šių šalių ekonominę integraciją į ES vidaus rinką, bus naudinga, nes užtikrins: abipusį tarifų liberalizavimą - Lietuvos eksportuotojai sutaupytų muito mokesčių per metus (2011 m. lietuviškos kilmės eksporto į šias šalis duomenimis): sumokamų eksportuojant į Gruziją - apie 90 tūkst. Lt, sumokamų eksportuojant į Moldovą - virš 350 tūkst. Lt, sumokamų eksportuojant į Armėniją - virš 200 tūkst. Lt. paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą, reguliacinių disciplinų harmonizavimą su ES acquis, labai palengvinsiantį verslo sąlygas su šiomis šalimis.

15. Derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova ir Armėnija (3) Ginamųjų interesų nei su Gruzija, nei su Moldova neturime, kadangi ES prekybos režimas šių šalių atžvilgiu šiuo metu yra vienpusiškai liberalus: • Gruzijai ir Armėnijai ES taiko Bendrųjų tarifų lengvatų sistemą - BLS+ (netaikomi muitai 6274 tarifinėms eilutėms); • Moldovai (iki 2015 metų) ES taiko autonomines prekybos lengvatas (muitai netaikomi visoms prekėms, tačiau vynui, kviečiams, miežiams ir kukurūzams nustatytos nulinio tarifo kvotos). Gruzijos prekybos režimas yra gana liberalus, tačiau Moldova ir Armėnija taiko gana aukštus tarifus (15%) daugeliui ES kilmės prekių.

16. ES derybosdėl LPS su ASEAN regionu Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su ASEAN regionu (Birma, Brunėjus, Filipinai, Indonezija, Kambodža, Laosas, Malaizija, Singapūras, Tailandas, Vietnamas) pradėtos 2007 m., bet nutrūko 2009 m. kovo mėn. dėl skirtingo ASEAN šalių išsivystymo ir ambicijų lygio bei dėl ES pozicijos nesiderėti dėl LPS su Birma. 2009 m. gruodžio 22 d. Taryba pritarė regioninių derybų dėl LPS performavimui į derybas su atskiromis šalimis, siekiant vėliau dvišalius susitarimus apjungti į regioninį LPS. Pirmosios dvišalės derybos pradėtos su Singapūru, vėliau su Malaizija, š.m. vasarą numatoma pradėti derybas su Vietnamu. Pagrindinis Lietuvos gynybinis interesas ASEAN derybose – kilmės taisyklės 16

17. ES derybos dėl LPS su Vietnamu Sprendimas dėl ES – Vietnamo LPS derybų pradžios turėtų būti priimtas š.m. gegužės 31 d. vyksiančioje Užsienio reikalų taryboje prekybos klausimais. Derybose bus siekiama muitų tarifų panaikinimo 90 proc. tarifinių eilučių per 7 metų pereinamąjį laikotarpį. Kitos prekės bus liberalizuojamos iš dalies arba per ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Iš eksportuojamų į Vietnamą lietuviškos kilmės prekių paminėtini pieno produktai, kuriems Vietnamas taiko 3-5 proc. tarifą, kviečiai ir kvietrugiai – 5 proc., lininiai audiniai – 12 proc., skaitmeninio programavimo valdymo skydai 15 proc. ir 7,5 proc. elektros transformatoriai – muitų tarifas 0-25 proc. Lietuvos gynybiniai interesai - svarbiausi gaminiai iš surimio, taip pat Vietnamas yra vienas iš pagrindinių tekstilės ir avalynės gaminių eksportuotojas į ES. Į ES smarkiai išaugęs PET importas. 17

18. Pasirengimas deryboms dėl DCFTA su Pietų Viduržemio jūros valstybėmis • 2011 m. spalio 14 d. ES Komisija Tarybai pateikė rekomendacijos pradėti derybas dėl DCFTA su Egiptu, Jordanija, Maroku ir Tunisu, bei derybinių įgaliojimų (mandatų) su kiekviena partnere projektus. • ES URT teikiamoms rekomendacijoms pritarė 2011 m. gruodžio 14d. ir įpareigojo Komisiją pradėti parengiamuosius darbus prieš pradedant derybas su kiekviena šalimi. • Kipras tikisi savo pirmininkavimo ES Tarybai metu (2012m. II pusmetis) pradėti derybas su Jordanija, Tunisu ir Maroku. • DCFTA su Viduržemio jūros regiono šalimis apims ne tik tolimesnį prekybos liberalizavimą, tačiau ir prekybos reglamentavimo harmonizavimą su EU acquis bei, suteiks kur kas didesnį progresinį šių šalių ekonomikų integravimą į ES vidaus rinką.

19. ES-JAV derybų dėl LPS perspektyvos 2011 metais sukurta dvišalė darbo grupė, nagrinėjanti transatlantinės prekybos liberalizavimo galimybes muitų tarifų, NTB, paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės ir kt. srityse, šiais metais pateiks rekomendacijas dėl dvišalio LPS apimties. Tikėtina, jog derybos prasidės 2013 metų I pusmetyje. JAV labiausiai domina pilnas muitų tarifų liberalizavimas, tuo tarpu Europos Komisija siekia gauti JAV įsipareigojimus atverti rinką paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės sektoriuose, o svarbiausia – naikinti esamus NTBs (harmonizuoti techninius reglamentus ir standartus). Lietuvos interesas - plėsti rinktinių pieno, paukštienos, perdirbtos mėsos ir žuvies produktų eksportą į JAV. Ginamieji interesai, kaip ir su Kanada, - tekstilės, trąšų produktai (per kilmės taisykles ir muitų tarifus).

20. Prekybiniai ES santykiai su Japonija 2011 m. gegužės 28 d. ES – Japonijos viršūnių susitikime priimtas sprendimas pradėti scoping exercise dėl būsimojo prekybos susitarimo. Lietuva laikosi pozicijos, kad derybos su Japonija turi vykti dėl ambicingo ir plačios apimties susitarimo, kuris: apimtų 100% prekybos prekėmis liberalizavimą, garantuotų Japonijos viešųjų pirkimų rinkos atvėrimą, užtikrintų netarifinių prekybos barjerų (NTBs), apimtų investicinių apribojimų mažinimą ar panaikinimą. Paskutinėje EK pateiktoje informacijoje tvirtinama, kad diskusijose su Japonija pasiektas nemažas progresas. Tačiau dalis ES valstybių narių mano, kad NTBspanaikinimo ir viešųjų pirkimų klausimai iš Japonijos pusės kol kas nėra sprendžiami taip, kad leistų pradėti diskusijas dėl derybų mandato. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija siekia, kad diskusijos dėl derybų mandato ES Taryboje būtų pradėtos dar šiame pusmetyje. 20

21. ES derybos dėl LPS su MERCOSUR regionu (Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus) ES derybos dėl LPS su MERCOSUR pradėtos 1999 metais. Derybos nutrūko 2004 m., atsinaujino 2010 m., tačiau juda itin lėtai. Pagrindinės problemos – skirtingi derybinių šalių siekiai derybose. MERCOSUR šalys siekia 100% muitų tarifų liberalizavimo - čia ES turi rimtų ginamųjų interesų (žemės ūkio prekės, tekstilė, bioetanolis). ES puolamasis interesas – regionalizacija (prekyba su MERCOSUR turi vykti kaip su vienetu), netarifinių kliūčių SPS, intelektinės nuosavybės, viešųjų pirkimų, paslaugų srityse naikinimas; mašinų, elektros ir elektronikos prekių muitų liberalizavimas. Lietuvos gynybiniai interesai derybose – javai, cukrus, surimi, bioetanolis; puolamieji – enzimai, chemijos, elektros, elektronikos, mašininės ir optinės įrangos prekės. Pažymėtina, kad didėjantis protekcionizmas Argentinoje ir Brazilijoje gali vėl kuriam laikui atidėti derybas.

22. ES derybos dėl EPS su Afrikos šalimis ES ir 5 Afrikos šalių regionai - Centrinės Afrikos, Rytų ir pietų Afrikos, Rytų Afrikos bendrijos, Vakarų Afrikos ir Pietų Afrikos vystomojo bendradarbiavimo bendrijos, viso 47 šalys - pradėjo derybas dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) 2000 metais. Derybos tęsiasi iki šiol, nė su vienu regionu pilnas EPS kol kas nepasirašytas. Su PAR prekiaujama pagal 1999 metais sudarytą Prekybos ir vystymosi bendradarbiavimo susitarimą. Pagrindinės problemos derybose: regionalizacijos nebuvimas (afrikiečiai nesutaria tarp savęs regionuose), pernelyg dideli afrikiečių reikalavimai muitų tarifų pereinamiesiems laikotarpiams, vystomojo bendradarbiavimo lėšoms – siekiama besąlygiškų nuolaidų iš ES pusės.

23. Ačiūuždėmesį! Klausimai??