Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevenciją

Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevenciją Parengė Živilė Barkauskaitė Lukšienė

Kodėl vaikai nelanko mokyklos Pagrindinės nelankymo priežastys • Mokymosi turinio neįsisavinimas, “spragos” žiniose, laiku nesiteikta individuali mokytojų ar specialistų pagalba (specialioji pedagoginė, psichologinė, specialioji ar kt.) • Psichologiniai asmenybės ypatumai, emocijų ir elgesio sutrikimai ir konfliktiški santykiai su mokytojais • Nepatenkinamos socialinės – ekonominės mokinio ir jo šeimos sąlygos • Nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti neturinčius motyvacijos, nereguliariai mokyklą lankančius mokinius bei neigiamos nuostatos į juos

Kas yra mokyklos nelankantis vaikas • “Prarastieji ir nerastieji mokiniai” • Nesantys LR gyventojų registre • Išvykę su tėvais į užsienį, tačiau esantys LR gyventojų registro sąrašuose • Neatėję į pirmąją klasę • Palikę mokyklą (“iškritę”)

Problemos sprendimokryptys Socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose Valstybės paramavaikams Mokinių pavėžėjimas Ugdymo sistemos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas Ugdymo įstaigų įvairovė Duomenų bazių, registrų tvarkymas Tyrimai, leidiniai Projektai, akcijos ES struktūrinių fondų lėšų naudojimas

Socialinių pedagogų etatųįvedimas ugdymo įstaigose • 2001–2005 m. Socialinių pedagogų etatų steigimo programa • Įgyvendinant 2003 m. rugpjūčio 12 d. LRV nutarimą Nr. 1016, nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinių pedagogų etatų finansavimas vykdomas iš Mokinio krepšelio lėšų, o įstaigose, kuriose netaikomas moksleivio krepšelis, etatus finansuoja steigėjas • Lietuvoje dirba daugiau kaip 1000 socialinių pedagogų

Tyrimų išvados mokyklos nelankymo klausimais Pagrindinės rekomendacijos šiomis kryptimis: • Anksti pasitraukusiųjų bei rizikos grupės apskaita; • Tinkamas viso mokymo proceso organizavimas ir gera psichologinė atmosfera mokykloje; • Pagalbos teikimas laiku tiems, kam jos reikia; • Vaikų popamokinis užimtumas; • Darbas su šeima ir tėvų švietimas; • Daugiau finansuoti “prevenciją”, o ne pasekmių šalinimą; finansuoti tik veiksmingas priemones; • Mokytojų kompetencija tinkamai mokyti, suprasti vaikus, padėti jiems, dirbti su šeima.

Prevencinio darbo koordinavimo grupės bendradarbiavimas Neformaliojo švietimo įstaigos Prokuratūra Šeimos ir vaiko gerovės centras Vaikų teisių apsaugos tarnyba Psichikos Sveikatos centras Prevencinio darbo koordinavimo grupė Pedagoginė- psichologinė tarnyba Policija Apskritis Profesinės mokyklos Bendrojo lavinimo mokyklos Vaikų globos namai

Klasės auklėtojo ir tėvų dialogas Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų įtraukimo į dialogą svarba, Tėvų, mokinių, klasės auklėtojų poreikių ir pasiūlymų išsiaiškinimas, Neformalūs informavimo būdai, Susirinkimų rūšys ir jų vertinimo galimybės, Aktyviųjų susirinkimų metodai, Klasės auklėtojo ir mokinių, jo tėvų dialogą bei bendradarbiavimą skatinančios veiklos. 9

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Dialogas – [gr. dialogos - pokalbis] dviejų ar daugiau žmonių pokalbis; santykių palaikymas, tarpusavio supratimo ieškojimas. Dialogas - konstruktyvus, keičiantis, save tobulinantis poveikis į save, dialogo partnerį ir aplinką; susijęs su veiksmais, poelgiais. Dialogo funkcijos: • informacinė, • komunikacinė, • orientacinė. 10

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas 11

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas “Juo glaudžiau tėvai susiję su vaiko ugdymu, juo labiau jie gali paveikti jo raidą ir mokslo laimėjimus.” M. Fullan, 1991. Klasės auklėtojų, mokinių, tėvų dialoge būtinos dvi pagrindinės sąlygos: • Nuolatinis ir aiškus abipusis ryšys; • Įvairūs įtraukimo į klasės veiklą būdai. 12

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas • Klasės auklėtojams, mokiniams, tėvams aktyviai dalyvauja bendroje veikloje, laimi visi. • Kai tėvai jaučiasi esą vaiko mokymosi proceso dalis, kitaip vertina ir klasės auklėtojų pastangas. • Kad iš tiesų būtų atviri tėvams, klasės auklėtojai turi tikėti tėvų dalyvavimo nauda. • Pirmasis žingsnis, įtvirtinantis šį pasitikėjimą – įtraukti tėvus į klasės veiklą. 13

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas • Tinkamas tėvų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų: • Atsiranda abipusis pasitikėjimas; • Tėvams ir klasės auklėtojams dirbant drauge, kiekvienas mokinys įgyja naujos mokymosi patirties; • Matydami suaugusiųjų bendravimo modelį, mokiniai pavyzdžiais remiasi bendraudami tarpusavyje. 14

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Patarimai, kaip bendrauti su tėvais ir juos įtraukti: 1. Skirkite laiko, sudarykite sąlygas ir kvieskite tėvus dalintis mintimis, džiaugsmais, lūkesčiais bei rūpesčiais; 2. Raskite vietą, kur galima pasikalbėti akis į akį ir išlaikykite pokalbio konfidencialumą; 3. Pakvieskite tėvus dalyvauti ne tik užklasinėje veikloje, bet ir pamokose; 4. Renkite bendrus mokinių ir jų tėvų susirinkimus; 5. Taikykite aktyvius susirinkimų vedimo metodus; 6. Padėkokite už pagalbą. 15

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Nepamirškite padėkoti! Padėka skatina bendradarbiavimą, dialogo progresą: • Padėkokite kiekvienam šeimos nariui atskirai; • Kreipkitės į jį vardu, • Pravartu paminėti jo vaiko vardą (pvz., Roko tėčiui Dariui); • Bendrų susirinkimų ar susitikimų metu padėkokite dar kartą viešai. 16

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Konfidencialumą galima apibūdinti kaip informacijos, kurią jums suteikė kuris nors šeimos narys, neskelbimą. Tiek tėvams, tiek mokiniams stenkitės paaiškinti: kaip, kokią, kam, kada, kokiu tikslu informaciją rinksite, ją atskleisite ar naudosite. 17

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Laikantis konfidencialumo principo, numatykite šiuos aspektu ir apie tai informuokite visus dialogo dalyvius: Kokiu būdu informacija pateikiama tretiesiems asmenims ar atitinkamoms tarnyboms; Kada ir kokio pobūdžio ir kodėl informacija bus panaudota; Kokiu būdu rinksite informaciją ir kaip ją saugosite; Kokios tėvų teisės; Kokia procedūra bus taikoma auklėtojui ar pedagogui, pažeidusiam konfidencialumo principą. 18

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas 4 veiksmingo bendravimo pakopos: Išsakydami mintis, tėvai/mokiniai:Klausydamasis, kas sakoma, auklėtojas: 19

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas “Skatindami tėvus dalyvauti mokyklos gyvenime, klasės auklėtojai turi aktyviai, atkakliai siekti lankstaus ir teigiamo ryšio su tėvais. Klasės auklėtojai privalo tikėti, kad tėvai yra neatsiejama mokymo proceso dalis, ir skatinti juos dalyvauti.” Holland 20

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Neformaliems susitikimams su tėvais būdingi šie momentai: Pasirengimas. Vieta. Turinys ir planas. Tolesnė veikla. Kiti poreikių ir pasiūlymų išsiaiškinimo būdai*:„Pasiūlymai ratu”, „Pasiūlymų medis”, „Mano hobi, pomėgis”, „Pageidavimų koliažas”. *- (dalinamoji medžiaga). 21

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Neformalūs informavimo būdai*: Žinutės Užrašų sąsiuviniai, Informaciniai biuleteniai Laiškai. Dvipusis dienoraštis. Trijų dalių dienoraštis. 22

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Susirinkimų rūšys: • Informacinio pobūdžio susirinkimas. • Dalykiniai tėvų komiteto susirinkimai. • Paramos grupės susirinkimas. Aktyviųjų susirinkimų metodai 23

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Prieš pradedant susirinkimą, reikia: • Paskelbti: tikslą, vietą, trukmę. • Pasirengti: patikrinti mokinių darbus, jų įvertinimą, parinkti darbų pavyzdžių ar parengti kitą informatyvią medžiagą. • Suplanuoti darbotvarkę: surašyti klausimus, kurie bus svarstomi ar dėstomi. • Sutvarkyti aplinką. Po susirinkimo patartina: • Sudaryti galimybę dalyviams įvertinti susirinkimą. • Pačiam auklėtojui įvertinti susirinkimą. 24

Klasės auklėtojo, mokinių, tėvų dialogas Kitos klasės auklėtojo, mokinio, tėvų dialogą bei bendradarbiavimą skatinančios veiklos*: • „Apsilankymas šeimoje” • „Knyga apie mūsų šeimą” • „Tėvų diena” • „Atviro kontakto susitikimas” arba „Šeimos kambarys” • „Slapta šeima” • „Big brother, big sister” • Savipagalbos grupė (paramos grupė) • Tėvai – savanoriai • Tęstiniai kursai tėvams ir jų planavimas • Bendra veikla ir jos planavimas *- (dalinamoji medžiaga). 25

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų ir vaikų mokymo skirtumaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Andragogikos principaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Mokymosi atmosfera yra labiau bendradarbiaujanti nei autoritarinė; • Vyrauja tarpusavio pagarba, atvirumas; • Dalyvauja planuojant, sudarant ir vertinant mokymo programą; • Mokymasis orientuojamas į problemų sprendimą ir remiamasi patirtimi; • Mokymasis labiau patirtinis (orientacija į problemas) negu informacinis (orientacija į turinį); • Mokomasi iš patirties ją naujai įvertinant; • Mokymąsi skatina aktyvus dalyvavimas; • Dalijasi patirtimi, idėjomis; • Akcentuojamos suaugusiųjų mokymosi ypatybės.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Suaugusieji nemėgsta, kai jiems lyg vaikams sakoma, ką jie turi daryti! • Venkite pamokslavimo, nurodinėjimo, trikdymo, nuobaudų; • Leiskite formuoti mokymąsi iškeliant jų poreikius atitinkančias problemas; • Leiskite patiems imtis atsakomybės daryti sprendimus; • Sudarykite neformalią, keliančią pasitikėjimą, palaikančią mokymosi atmosferą; • Venkite mokyklinės klasė tipo suolų išdėstymo; • Mokymo medžiagą prisimins lengviau, jei: pasitelksite vaizdines priemones, pradėsite nuo lengvesnių užduočių, pakartosite ir apibendrinsite.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Kiekvienas suaugęs dalyvis į mokymus ateina su savo pasirengimu ir patirtimi! • Mokymą susiekite su jų patirtimi; • Turimą patirtį išryškinkite diskusijos metu; • Perteikiant naujas žinias siekite su jas ankstesnėmis; • Leiskite pareikšti bei išgirsti įvairius požiūrius; • Skatinkite diskutuoti.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Suaugusieji gali jausti nerimą dėl savo statuso arba sėkmės! • Nedemonstruokite klaidingai ar prastai atliktų užduočių; • Nereikškite išankstinės nuomonės apie galimą nesėkmę; • Už atliktą darbą skatinkite tik teigiamai; • Skatinkite už sėkmingai pritaikymas naujas žinias; • Nevenkite pagirti asmeniškai; • Stenkitės atkreipti dėmesį tik į tai, kas gerai padaryta; • Venkite vertinimo situacijų, kuriose suaugusieji gali pajusti grėsmę.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Suaugusieji labiausiai domisi tiesioginiu ir neatidėliojamu naujų žinių pritaikymu! • Mokykite tam tikrų dalykų atsižvelgdami į tai, kokį darbą dirba jūsų “mokiniai”; • Jei “mokinių” iškeltos problemos yra susijusios su mokymo medžiaga - diskutuokite, bendrai ieškokite problemų sprendimo; • Už atliktą darbą skatinkite tik teigiamai; • Skatinkite tobulėti profesinėje srityje, siekti karjeros.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Suaugusiųjų mokymosi ypatybės ir praktiniai patarimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Mokymosi (žinių, įgūdžių ar gebėjimų) negali atlikti mokymo vadovas! • Skatinkite aktyviai dalyvauti: užduokite klausimų, diskutuokite, pateikite įdomių užduočių; • Užduotis planuokite taip, kad “mokiniai” galėtų pritaikyti išmoktus dalykus – tai padės įtvirtinti įgūdžius.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Kolb mokymosi ciklasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Patirtinio mokymosi stiliai/būdaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Aktyvusis mokymosi stilius. Jo atstovams patinka naujos patirtys. Jie daugiausia išmoksta, kai stipriai išgyvena dalykus negalvodami apie pasekmes, ir kur kas mažiau, kai turi sėdėti paskaitoje ir klausytis dėstytojo arba galvoti. Reflektuojantis mokymosi stilius. Jo atstovai renka duomenis, informaciją, daug svarsto prieš apibendrindami. Daugiausia išmoksta tyrinėdami ir apibendrindami informaciją, ir kur kas mažiau, kai tenka atlikti vaidmenis ir skubėti.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Patirtinio mokymosi stiliai/būdaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Teorinis mokymosi stilius. Jo atstovai integruoja tyrinėjimus, pastebėjimus į logiškas teorijas. Daugiausia išmoksta, kai patenka į labiau struktūruotą situaciją ir kai jiems siūlomos idėjos ir sąvokos, kurias jie gali kvestionuoti (jomis abejoti, laikyti ginčytinomis). Kur kas prastesni rezultatai būna , kai patenka į situaciją, kur vyrauja emocijos, arba, kai jaučiau nelygybę palyginti su kitais besimokančiaisiais. Pragmatinis (pagrįstas nauda) mokymosi stilius. Jo atstovai jaučia po kojomis pagrindą ir yra linkę būti nerimastingi. Jie daugiausia išmoksta, kai mato sąsają tarp temos ir darbo arba kai jiems pateikiami modeliai, kuriuos galima praktiškai pritaikyti. Kur kas prasčiau sekasi, kai jie nemato akivaizdžios naudos arba mokymas yra per daug teorinis.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Mokymo metodų parinkimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Mokymų vadovas privalo apgalvoti mokymuose ketinamus taikyti metodus. • Metodų pasirinkimą lemia dalyvių grupės sudėtis, žinių lygis, lūkesčiai, patirtis. • Metodų yra pačių įvairiausių, tinkančių dirbant su mažomis grupelėmis ir didelėmis grupėmis, taikomų seminaro pradžioje ar tinkančių seminaro pabaigai.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.“Ledlaužiai”Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė “Ledlaužiai” – įvairios ilgesnės ar trumpesnės užduotys, kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal pateiktas instrukcijas. Jie tinka pradedant mokymus ir pradedant atskiras temas. “Ledlaužių” naudojimo tikslai: • Kurti emocinį nusiteikimą (susipažinti, ugdyti bendrumo jausmą, stiprinti tarpusavio ryšius); • Perteikti medžiagą (pradėti temą, sudominti ir įtraukti į seminarą, iliustruoti ir pagrįsti medžiagą).

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.“Ledlaužiai”Parengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Tinkamai parinktas “ledlaužis” yra pritaikytas seminaro ar jo dalies tikslams - jis turi būti susijęs su mokymusi; • Parinkite “ledlaužį” įvertinę jo trukmę pagal visą seminaro laiką - kuo trumpesni mokymai, tuo jis trumpesnis; • “Ledlaužis” parenkamas atsižvelgiant į grupės ypatumus – turi dalyvauti visi, atsižvelgta į amžių, patirtį, hierarchinius tarpusavio ryšius ir pan.; • Iki galo išnaudoti “ledlaužio” teikiamas galimybes – skatinti ir kurti tarpusavio santykius.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.ApšilimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Padeda dalyviams susipažinti ir atsipalaiduoti; • Naikina įtampą ir barjerus tarp nepažįstamų žmonių; • Sukuria pasitikėjimo ir saugumo aplinką; • Pratimai gana linksmi; • Padeda susikoncentruoti; • Skatina dalyvius atsisakyti statuso, prestižo ir autoriteto; • Skatina dalyvių atsipalaidavimą ir paruošia atvirumui mokymų metu; • Skatina dalyvių abipusį ryšį ir artimesnį vienas kito atžvilgiu; • Iš anksto nuteikia dalyvius mokytis.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.ApšilimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Parinkdami apšilimo pratimus atkreipkite dėmesį į: • Kiek grupės dalyviai pažįsta vienas kitą • Kokia grupės sudėtis (amžius, lytis, dalyvių skaičius); • Grupės dinamiką; • Ar dalyviai pakankamai pasitiki vieni kitais? • Ar pratimas trumpas ir neužsitęs per ilgai? • Ko siekiate ; • Kaip siejasi su tema; • Pratimo poveikį žmonėms. • “Ledlaužių” ir apšilimo pratimų pavyzdžiai pateikiami dalinamojoje medžiagoje.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.PaskaitaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Paskaitos metodas taikomas pateikti naują temą, informaciją, sąvokas, modelius ar temos elementus. Paskaita naudinga, nes: • jos pagalba glaustai perteikiamas didelis kiekis informacijos; • tinka įvadui, nes skatina domėjimąsi tema; • tinka įvadui į praktinę užduotį; • tinka atliktos užduoties apibendrinimui ir teorijos įprasminimui; • tinka mokymų pabaigai apibendrinant svarbiausius mokymo medžiagos dalykus.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.PaskaitaParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė Paskaitos metodo trukmė – apie 20 – 30 min. Veiksmingos paskaitos ypatumai: • Perteikiama tiek informacijos, kiek dalyviai vienu metu gali įsiminti; • Esminė informacija pakartojama keletą kartų; • Informacija perteikiama pagal trijų dalių struktūrą: intriguojanti pradžia, įtikinantis vidurys, stipri pabaiga; • Įtraukti dalyvius į darbą.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.DemonstravimasParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Demonstravimo tikslai: • Sugebėjimų įsisavinimas; • Demonstruojamų veiksmų analizė; • Veiksmų skaidymas į atskirus elementus. • Demonstravimo eiga: • Besimokančiajam demonstruojama, kaip atlikti konkrečią užduotį; besimokantysis atkartoja. • Demonstravimo metodo trūkumai/pavojai: • Demonstruojami įgūdžiai neleidžia besimokančiajam išmokti sau įprastu būdu ar kaip kitaip, nei yra įprasta.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Vaidmenų žaidimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Vaidmenų žaidimai naudojami: • Norint geriau įtvirtinti teorines žinias; • Suteikti dalyviams galimybę pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos, nei jie realiai ją vertintų; • Padėti suformuoti komandą, motyvuoti elgesį, pagerinti bendravimą; • Pagyvinti mokymus. • Vaidmenų žaidimo tikslai: • Lavinti tarpasmeninius įgūdžius; • Skatinti orientuotis konkrečioje situacijoje; • Lavinti gebėjimą įsitraukti į kitų žmonių požiūrius.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Vaidmenų žaidimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Vaidmenų žaidimai būna: • Reali situacija – darbuotojų susirinkimas, darbuotojo ir kliento konfliktas, buitinis ginčas ir pan. • Išgalvota situacija – pvz., išlaipinimas negyvenamojoje saloje ir iš to kylančios pasekmės. • Vaidmenų žaidimų taisyklės: • Vaidmenų žaidimas turi būti kryptingas; • Tikslai konkretūs, suprantami; • Instrukcijos aiškios, glaustos; • Dalyvauja “aktoriai” ir stebėtojai; • Grįžtamasis ryšys apibrėžtas, tiesiogiai susijęs su užduotimis, vykdomas iškart po užduoties.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Vaidmenų žaidimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Vaidmenų žaidimo etapai: • Pasirengimas – instruktažas. Mokymų vadovas paruošia aplinką, apibūdina scenarijų, paskirsto vaidmenis. • Žaidimo eiga. Dalyviai vaidina jiems skirtus vaidmenis. • Aptarimas. Išanalizuojami dalyvių veiksmai, aptariama įgyta patirtis. • Vaidmenų žaidimo metodo trūkumai/pavojai: • “Aktoriai” gauna daugiau naudos nei stebėtojai; • Suvaidintos situacijos sėkmę lemia “aktoriai”; • Nuostatų kitimas gali būti trumpalaikis.

Darbo su suaugusiųjų auditorija pagrindai.Vaidmenų žaidimaiParengė Ž. Barkauskaitė Lukšienė • Stebėtojai – neatlieka konkretaus vaidmens, stebi iš šalies, pateikia grįžtamąjį ryšį apie stebėtos situacijos privalumus ir trūkumus. • Stebėtojų vaidmuo: • Stebėti vykstančią situaciją, veikėjų elgesį ir aptarimo metu išsakyti savo pastebėjimus; • Stebėti situaciją iš šalies, kad pamatytų tai, ko nepastebi patys dalyviai; • Apibendrinti pastebėjimus formuluojant išvadas, ko buvo išmokta vaidmenų žaidimuose; • Išryškinti specifinius dalykus, išgirstus arba pamatytus per žaidimą. • Stebėjimo lapo pavyzdys pateikiamas dalinamojoje medžiagoje.

Darbas su tėvais vykdant mokyklos nelankymo prevenciją