KRETINGOS R. RŪDAIČIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA MOKYMOSI KRŪVIAI. NAMŲ DARBAI.

1. KRETINGOS R. RŪDAIČIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLAMOKYMOSI KRŪVIAI.NAMŲ DARBAI. PARENGĖ: DIREKTORĖ R. NARKIENĖ

2. NAMŲ DARBAI - Namų darbai palengvina mokymąsi, daro jį efektyvesnį, nes susiformuoja tam tikri darbo įpročiai. - Namų darbai – tai mokytojo paskirta mokiniui užduotis, kurią reikia atlikti ne mokykloje. - Moksliniais tyrimais nustatyta: 1. Vyresnėse klasėse namų darbus atliekančių mokinių mokslo pažangumo vidurkis buvo net 69 aukštesnis už tų, kurie nedarė namų darbų. 2. Jaunesnėse klasėse namų darbų nauda buvo mažesnė. 3. Pradinėse klasėse tos naudos visai nebuvo. (N. L. Gage, D. C. Berliner “Pedagoginė psichologija” p. 365)

3. NAMŲ DARBAI Cooperis kruopščiai analizavo eksperimentus, tyrusius namų darbų naudą ir padarė šias išvadas: 1. Įvairių dėstomų dalykų namų darbų efektyvumas yra vienodas; jei tie darbai nėra per sunkūs ir nereikalauja naujų įgūdžių, kurių mokinys dar nėra įgijęs. 2. Jaunesnėse klasėse rekomenduojama maksimali namų darbų trukmė 1-2 val. 3. Vyresnėse – gali trukti ilgiau “...čia jau sveikas protas pasakys, kada yra per daug”. 4. Nors pradinėje mokykloje namų darbai ir negerina mokymosi rezultatų, bet jie yra naudingi, nes vaikas susidaro mokymosi įgūdžius.

4. KIEK LAIKO VIDUTINIŠKAI SKIRI KASDIENEI PAMOKŲ RUOŠAI? Kasdienei namų darbų ruošai vidutiniškai iš 41 apklausto mokinio 59% nurodė skirią nuo 0,5 iki 1 valandos ir 41% nuo 2 iki 3 valandų. 2005-2007 m.m. bendruosiuose ugdymo planuose nurodytas namų darbų ruošimo trukmė: 6 kl. – 1,5 val., 7-8 kl. – 2 val., 9-12 kl. – 2,5 val. per dieną. Mūsų mokyklos mokiniai neskiria tiek laiko namų darbų ruošai, kiek nurodyta bendruosiuose ugdymo planuose.

5. AR VISADA NAMŲ DARBUS ATLIEKI? Kaip rodo apklausos rezultatai iš 41 mokinio tik 9 (22%) visada padaro namų darbus, 6 (14%) nevisada. Neatlieka namų darbų tada, kai nesupranta 24 (58%), 2 (4%) mokiniai nurodė, kad nusirašinėja ir 1 (2%) neatlieka tik tada, kai pamiršta.

6. AR NAMŲ DARBAI TURI ĮTAKOS MOKYMOSI REZULTATAMS? Apklausa parodo, kad mokiniai suvokia, jog atlikdami namų darbus jie formuoja klasėje išeitos naujos medžiagos įtvirtinimą, įsiminimą. 37 (90%) mokiniai suvokia namų darbų svarbą ir tik 4 (7%) mano, kad namų darbai neturi įtakos jų mokymuisi ir nesvarbu ar atliktų, ar neatliktų jų – jie mokėtų tiek pat ir jų mokymosi rezultatai nekistų.

7. AR NAMŲ DARBAI PADEDA ĮTVIRTINTI NAUJAI IŠDĖSTYTĄ MEDŽIAGĄ? Į klausimą ar jų nuomone namų darbai padeda įtvirtinti naujai išdėstytą medžiagą 37 (90%) iš 41 apklausto mokinio atsakė teigiamai. Vadinasi, jie supranta, kad namų darbai skiriami įgūdžių formavimui, bet nevisada juos sąžiningai atlieka.

8. AR DIDELĖ NAMŲ DARBŲ APIMTIS?

9. AR DIDELĖ NAMŲ DARBŲ APIMTIS? Paanalizavus mokinių atsakymų rezultatus paaiškėjo, kad 10, 9, 7 klasių mokiniams didelė namų darbų apimtis iš lietuvių kalbos, 10, 9, 6 klasėms užduodama daug matematikos namų darbų, 10, 7 ir 6 klasėms – anglų kalbos, tuo tarpu 9, 7 iš istorijos. Visų klasių mokiniai pažymėjo, kad jų gausiais namų darbais neapkrauna biologijos, geografijos (98%) ir fizikos (83%) bei rusų kalbos mokytojai.

10. AR VISADA MOKYTOJAS TIKRINA IR ĮVERTINA NAMŲ DARBUS? Iš 41 apklausto 6-10 klasių mokinio tik 8 (20%) nurodė, kad mokytojai visada tikrina ir įvertina namų darbus ir 33 (80%) pažymėjo, kad nevisada tikrinami ir vertinami jų namų darbai.

11. AR PUSMEČIO PABAIGOJE MOKYTOJAS ĮVERTINA KOKYBIŠKAI IR LAIKU ATLIKTUS DARBUS? Didesnioji apklaustų mokinių dalis 22 iš 41 nurodo, kad pusmečio pabaigoje, vesdami pusmetinį pažymį, mokytojai atsižvelgia į tai, ar laiku ir kokybiškai atliekami namų darbai. 19 (46%) mokinių, kurie ne taip kokybiškai ir nesavalaikiškai atlieka namų užduotis nurodė, kad mokytojai nevertina jų, kai veda pusmetinį pažymį.

12. AR MOKYOJAS PAAIŠKINA NAMŲ DARBŲ UŽDUOTIS PRIEŠ JAS UŽDUODAMAS? 34 mokiniai (83%) iš 41 apklausto nurodė, kad prieš užduodami namų darbų užduotis mokytojai jas paaiškina mokiniams.

13. IŠVADOS 1. Kasdienei namų darbų ruošai vidutiniškai 0,5-1 val. skiria 59% mokinių, 2-3 val – 41% apklaustųjų. Tik šeštos klasės mokiniai, kurie kasdien namų darbų ruošai skiria nuo 2-3 val., laikosi Bendruosiuose ugdymo planuose nurodyto laiko, skirto pamokų ruošai. 7-8 klasių mokiniai turėtų skirti 2 val., 9-12 klasių mokiniai – 2,5 val. namų ruošai per dieną, o mūsų mokyklos mokiniai namų darbams skiria žymiai mažiau laiko. 2. Visada namų darbus atlieka tik 22% apklaustų mokinių, nevisada – 14%. Neatlikimo priežastis mokiniai nurodė: - nesuprantu 58% - pamirštu 2% - nusirašinėju 4% 3. Apklausa parodė, kad mokiniai suvokia, jog atlikdami namų darbus jie formuoja klasėje išeitos naujos medžiagos įtvirtinimą. (90%), tai rodo jog jie suvokia ir namų darbų svarbąir tik 7% mano, kad namų darbai įtakos jų mokymosi rezultatams neturi.

14. IŠVADOS • 90% apklaustų mokinių patvirtino, kad supranta, kad namų darbai jiems padeda įtvirtinti naujai išdėstytą medžiagą, bet nors ir suvokdami svarbą nevisada sąžiningai juos atlieka. • Paanalizavus mokinių atsakymų rezultatus paaiškėjo, kad didžiausią namų darbų apimtis iš lietuvių k., matematikos, anglų k. ir istorijos. • Net 80% mokinių nurodė, kad mokytojai nevisada tikrina ir įvertina namų darbus. • 54% apklaustųjų mokinių pažymėjo, kad pusmečio pabaigoje mokytojai atsižvelgia į visada laiku ir kokybiškai atliktus namų darbus vedami pusmetinį pažymį. • 83% mokinių nurodė, kad prieš užduodami namų darbų užduotis mokytojai jas paaiškina mokiniams. • Netikrinami ir nevertinami pažymiais namų darbai neprideda motyvacijos jų ruošimui, tai gal todėl toks mažas procentas tik 22% ir tedaro juos?

15. REKOMENDACIJOS • Sistemingai tikrinkite ir vertinkite pažymiu namų darbus. • Įsitikinkite, kad Jūsų pateikta užduotis tikrai susijusi su tuo, ko Jūs mokėte. • Namų užduotis kruopščiai suplanuokite, aptarkite su mokiniais. • Įsitikinkite ar jos nėra nuobodžios. Skirkite užduotis, skatinančias mokinių kūrybiškumą, mąstymą, gebėjimą planuoti ir spręsti problemas. • Žodžiu ar raštu aptarkite atliktą užduotį. • Jei reikia, paprašykite, kad tėvai mokiniams padėtų padaryti namų darbus.

16. ŠMM ATLIKTO MOKSLINIO TYRIMO “PRIEMONIŲ, SKIRTŲ VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO MAŽINIMUI, VEIKSMINGUMAS” REZULTATAI Mokytojai, mokiniai, jų tėvai konstatuoja, kad mokyklose mažėja mokymosi krūviai. Labiausiai mokymosi krūvius mokykloje mažina: • planuojami kontroliniai darbai; • mokytojų užduodami mažesnės apimties namų darbai; • našesnis ir tikslingesnis mokymas(sis) per pamokas. Mokinių manymu: • mokymosi krūvius mažina tikslingai skiriami namų darbai; • savaitgaliais užduodama mažiau namų darbų; • mokytojų meistriškumas, gebėjimas perteikti žinias; • modernios mokymo(si) priemonės.

17. ŠMM ATLIKTO MOKSLINIO TYRIMO “PRIEMONIŲ, SKIRTŲ VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO MAŽINIMUI, VEIKSMINGUMAS” REZULTATAI Tėvų nuomone: • aukšta mokytojo kompetencija; • mokinio asmeniniai gebėjimai. Pedagogų nuomone: • geras pamokos planavimas; • mokinių gebėjimas savarankiškai dirbti; • namų darbų derinimas tarp pačių mokytojų.

18. ŠMM ATLIKTO MOKSLINIO TYRIMO “PRIEMONIŲ, SKIRTŲ VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO MAŽINIMUI, VEIKSMINGUMAS” REZULTATAI Krūvių problema išlieka ypač vyresnėse klasėse: • daugiausia laiko mokiniai skiria gimtajai lietuvių kalbai, matematikai, užsienio kalboms. • mokiniai pasigenda individualių mokytojų konsultacijų; • mokyklose nėra psichologų ir socialinių pedagogų. Kad sumažėtų mokymosi krūviai reikėtų: • susiaurinti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus; • sumažinti brandos egzaminų skaičių, palengvinti užduotis. Mokytojams: • tobulinti savo kvalifikaciją, mokytis tiksliau planuoti darbą: • daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, mokytojais integruoti ugdymo turinį.