Šilumos ir elektros gamybos sistemų plėtra bei skatinimo priemonių panaudojimas

1. Šilumos ir elektros gamybos sistemų plėtra bei skatinimo priemonių panaudojimas Lietuvoje siekiant įgyvendinti ES iniciatyvas A. Galinis Lietuvos energetikos institutas

2. Pagrindiniai energetikos sektoriaus plėtrą reglamentuojantys dokumentai 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kurioje Lietuvai nustatytas teisiškai privalomas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 23% šalies bendro galutinio energijos suvartojimo, o atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 10% transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. 2010 lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), kurioje sugriežtinamas teršalų, išmetamų iš didelių deginimo įrenginių (DKDĮ), normavimas po 2016 m. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

3. Pagrindinis dėmesys Visuma, bet ne atskirai paimta sistema ar objektas

4. Energetikos sektoriaus raidos analizės matematinis modelis Nagrinėjamas laiko intervalas 2006-2035 metai, 5 laiko intervalai metuose, 60 kuro, energijos ir žaliavų rūšių, Apie 8 tūkstančiai technologijų, Iš egzistuojančių ir ateityje galimų technologijų aibės, minimizuodamas energetikos sistemos raidos ir funkcionavimo kaštus, išrenka optimalią technologijų aibę ir energetinių išteklių rūšis bei kiekius, kurie patenkina savivaldybių energijos poreikius ilgalaikėje perspektyvoje. Atskiros 60 savivaldybių energetikos sistemos Respublikinė energetinių išteklių rinka ir respublikinės reikšmės energetikos objektai

5. Gamtinių dujų ir biokuro kainų kaita AEI kaina ~ 42% nuo dujų kainos AEI kaina 42 - 70% nuo dujų kainos 2010 - 2020 metais

6. Galutiniai kuro ir energijos poreikiai +28% Galutinė energija +23% Energijos poreikiai energijos produktų gamybai (granulių, briketų, biodujų, bioetanolio ir kt.) yra endogeninis kintamasis 2010-2020 Elektra +33% Elektra 2008 metais ES–27 6384 kWh/gyv. Estija 6347 kWh/gyv. Latvija 3087 kWh/gyv. Lenkija 3733 kWh/gyv. Rusija 6433 kWh/gyv. Danija 6462 kWh/gyv. Lietuva 3555 kWh/gyv. -3% Šiluma 2010-2020

7. Techniniai ekonominiai katilinių rodikliai

8. Techniniai ekonominiai elektrinių rodikliai

9. Techniniai ekonominiai Vilniaus elektrinių rodikliai Šaltinis: LEKA

10. Atsinaujinančių ir iškastinių išteklių kiekiai šalies galutiniame vartojime Pastaba: Duomenys paskaičiuoti pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2009/28/EB nustatytą metodiką

11. Šalyje vartojamų energijos išteklių struktūra Importuota elektros energija Atliekinė šiluma ir IAE branduolinis kuras Suskystintos naftos dujos Sunkieji naftos produktai Anglis Lengvieji naftos produktai Dujos AEI dalis Komunalinės atliekos Biodujos Šiaudai, žolės Mediena

13. Elektros energijos gamyba Importas Iškastinio kuro termofikacinės elektrinės AEI termofikacinės elektrinės Ignalinos AE Kauno TE Lietuvos el. KCDT blokas Vilniaus TE-3 Vėjo el. HE Lietuvos el. 300 MW blokai Visagino AE 150 MW

14. Centralizuotai tiekiamosšilumos gamyba pagal kuro rūšis Elektra ir geoterminė šiluma Komunalinės atliekos Atliekinė šiluma ir brand. kuras Dujos ir skystas kuras Anglis-durpės Biodujos Šiaudai-žolės Medienos kuras

15. Centralizuotai tiekiamosšilumos gamyba Katilinės Elektrinės Neatsinaujinantys ištekliai Atsinaujinantys ištekliai

16. Kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai Elektrinėse ir katilinėse, ktne Bendras šilumos ir elektros energijos gamybos 53% (2006 m.) n.v.k.53% (2010 m.) 82% (2020 m.)

17. Instaliuota šilumos šaltinių galia 3,73 GW -7,43 GW

18. Suminės išlaidos šilumos gamybai 2010-2020 metais

19. Investicijos į CŠT ir elektros gamybos įrenginius, Mln. Lt Faktinės investicijos 2005-2008 m. siekė tik 45-62% nuo vidutinių skaičiuotinų 2010-2020 m.

20. Eksploatacinės išlaidos šilumos gamybos įrenginiuose

21. Išlaidų kurui (šilumos gamybai) dinamika

22. Esminių pertvarkymų (KIP1) ir “dabartinės praktikos” (KIP0)palyginimas Investicijų poreikis Pastaba: Palyginimas yra orientacinis, nes KIP(1) apima daugiau objektų (Kauno TE, Mažeikių TE, Lifosą, Achemą).

23. Dėl AEI potencialo Energetikai panaudotinas kiekis

24. 13.78 mln. m3 Medienos apdirbimo atliekos, tūkst. m3 2046 2059 2122 Medienos panaudojimas 2020 metai, ktne

25. Sunaudojamos Šiaudų ir komunalinių atliekų panaudojimas Šiaudai Komunalinės atliekos ~1525 kt

26. Vidutinė metinė makroekonominė nauda (preliminarūs supaprastinti skaičiavimai) • Šilumos gamybos iš biomasės padidėjimo • 1 TWh įtaka • Užimtumui: +699 žm. • Biudžetui: +4,08 mln. Lt2005 • Prekybos balansui: +27,31 mln. Lt2005 • BVP: +34,07 mln. Lt2005(0,05 proc. BVP2005) • Atsižvelgiant į pastarųjų metų kuro kainų pokyčius ir įvertinus papildomus efektus, susijusius su tolesniu pajamų panaudojimu Lietuvoje, tikėtina teigiama įtaka yra dar didesnė.

27. AEI platesnio vartojimo skatinimas • AEI reklama, • Informacinės programos AEI panaudojimo techniniais, • ekonominiais ir gamtosauginiais klausimais, • Išorinių kaštų įvertinimas, analizė, tyrimo rezultatų sklaida, • diegimas į atskirų išteklių tarpusavio ekonominio konkuren- • cingumo vertinimą tarptautiniu mąstu, • Realios situacijos iškraipymų dėl netobulų įstatymų, taisyklių, • metodikų ir t.t. šalinimas, • Verslo sąlygų lengvinimas, • Finansinės dotacijos (dalinis investicijų kompensavimas, • specialių tarifų taikymas).

28. AEI ir iškastinį kurąnaudojančių šilumos šaltinių konkurencingumo sąlygos Iškastinio kuro ir AEI naudojančių technologijų skiriamoji riba Iškastinio kuro technologijos AEI ir iškastinį kurą naudojančių šilumos šaltiniųkonkurencingumo taškas AEI technologijos Apkrovos grafiko užpildymas

29. Išvengiami išoriniai kaštai Visuomenės jaučiamas konkurencingumas Būtina parama Išoriniai kaštai Δ IKa Išlaidos kurui Ūkio subjektų jaučiamas konkurencingumas Galima maksimali parama Ekspl. išlaidos Galima parama dėl išvengiamų visų išorinių kaštų Paramos schemų įtakotas ir ūkio subjektų jaučiamas technologijų konkurencingumas Investicijos ΔE Pap. efektai AEI ir iškastinio kuro technologijos išorinių kaštų atžvilgiu Produkcijos gamybos išlaidos Tam tikras nuostatas atitinkančių AEI naudojančių technologijų energijos gamybos savikaina Išlaidos kurui Ekspl. išlaidos Investicijos Organinį kurą naudojanti technologija Atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti technologija

30. Išvados • Siekiant AEI dalį bendrame šalies galutinės energijos suvartojime padidinti • iki 23% jų dalis CŠT sektoriuje iki 2020 metų turi išaugti iki 50-54%, • elektros energijos gamybos sektoriuje iki 27-31%, . • Reikiamą AEI lygį CŠT sektoriuje galima pasiekti į didesnį AEĮ naudojimą • kartu perorientuojant tiek didžiųjų, tiek mažųjų miestų CŠT sistemas. • 3. Komunalinės atliekos, biodujos, šiaudai ir žolės turi sudaryti pagrindinį • komponentą AEI prieaugyje CŠT sistemose. • 4. Kombinuoto šilumos ir elektros gamybos įrenginiai turi tapti pagrindinių • centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos šaltiniu. 2020 metais šiuo būdu • gaminamos šilumos dalį tikslinga būtų padidinti iki 80%. Bendras šilumos • ir elektros gamybos n.v.k. nuo 53% dabar išaugtų iki 82% 2020 metais. • 2011-2020 metais į eksploataciją reiktų įvesti apie 3.7 GW naujų ir • modernizuotų šilumos gamybos pajėgumų. Iš jų 1.5 GW naudojančių AEI.

31. Išvados • CŠT sistemų pertvarkai reikalingos investicijos 2011-2020 metų laikotarpyje, • įskaitant aplinkosauginių priemonių diegimą, vertinamos beveik 3 milijardais • litų. • Vienu iš pagrindinių limituojančių faktorių sprendžiant elektros ir šilumos • gamybos perspektyvinės raidos problemas bus investicinių lėšų trūkumas, • kadangi dabartinės investicijų apimtyssiekia tik apie 20-60% numatomų • vidutinių metinių investicijų apimčių, o investicijų poreikis atskirais metais • vidutinį dabartinį lygį viršija daugiau nei4 kartus. • 8. Orientacinė makroekonominė nauda nuo 1 TWh šilumos gamybos pervedimo • iš dujinio kuro į biokurą vertinama: • užimtumui + 699 darbo vietos, • šalies biudžetui +4.08 mln. Lt(2005), • užsienio prekybos balansui +27.3 mln. Lt(2005), • BVP +34.07 mln. Lt(2005) (0.05% nuo BVP(2005))

32. Išvados • Atsižvelgiant į vietinių ir atsinaujinančių energetinių išteklių platesnio • panaudojimo makroekonominę naudą, išvengiamus išorinius kaštus, sunkią • energijos gamybos įmonių finansinę situaciją, skolinimosi galimybes, o taip • pat siekiant paspartinti minėtų energetinių išteklių platesnio panaudojimo • procesą energijos gamybos įmonėms, plėtojančioms vietinių ir atsinaujinančių • energetinių išteklių panaudojimą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai, • tikslinga būtų taikyti skatinimo sistemas. • 10. Skatinimo sistemos turėtų racionaliai motyvuoti visus vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo grandinės dalyvius - surinkėjus/išgavėjus, perdirbėjus, tiekėjus, vartotojus, kad būtų galima pasiekti maksimalų efektą. Skatinimo sistemos parengimu turėtų užsiimti nei vienai energetinių išteklių rūšiai, nei vienam energetikos sektoriui nešališka valstybinė institucija. Ja galėtų būti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. • 11. Šilumos ir elektros gamybos pervedimas į AEI naudojimą teikia naudą visai visuomenei. Todėlparama neturi gulti tik ant centralizuotos šilumos ar elektros energijos vartotojų pečių.

33. Ačiū už dėmesį