Bendrosios nuosavybės teisė Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir rūšys.

1. Bendrosios nuosavybės teisė • Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir rūšys. • Bendrosios nuosavybės teisės subjektai ir objektai. • Bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. • Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai.

2. Bendrosios nuosavybės teisės samprata Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Du ar daugiau nuosavybės teisės subjektų - vienas nuosavybės teisės objektas.

3. Bendrosios nuosavybės teisės atribojimas nuo • akcinės bendrovės nuosavybės teisės; • šeimos turto. • Skiriamieji požymiai: • bendrosios nuosavybės laikinumas; • akcinės bendrovės atveju akcininkai, sujungdami turtą, sukuria naują (išvestinį) nuosavybės subjektą, o sujungdami turtą į bendrąją nuosavybę, bendraturčiai nesudaro naujo subjekto, nes jie patys lieka to turto bendraturčiai; • šeimos turto naudotojai ne visais atvejais yra to turto savininkai.

4. 3.84 straipsnis. Šeimos turtas 1. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 2. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. 3. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

5. 3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas • 1. Šio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šio straipsnio nustatyta tvarka. • 2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. • 3. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. • 4. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties.

6. Bendrosios nuosavybės teisinis santykis Vidiniai ir išoriniai bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai Vidiniai bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai, tai prievoliniai teisiniai santykiai tarp bendraturčių, atsirandantis bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Išoriniai bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai - tai absoliutiniai daiktiniai teisiniai santykiai tarp bendraturčių iš vienos pusės ir trečiųjų asmenų iš kitos pusės.

7. Dalis bendrosios nuosavybės teisėje - bendraturčio asmeninis turtas, kuris gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas.

8. Apyvartos objektas - dalis nuosavybės teisėje. • 4.78 straipsnis. Bendraturčio teisė perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį • Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.

9. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.

10. Bendrosios nuosavybės teisės objektas 4.74 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Studentui būtina išsiaiškinti kada įmonė yra nuosavybės objektas ir kada subjektas.

11. Investicinis vienetas – VP, kuris pažymi asmens bendrosios nuosavybės teisės dalį investiciniame fonde 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709 Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

12. 4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys 1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. 2. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. 3. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

13. 4.92 straipsnis. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė 1. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 2. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, jei jų nesusitarta ar šio kodekso trečiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyti ūkininko ūkio daiktai.

14. 3.91 straipsnis. Įmonė (ūkis, verslas) Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos,išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

15. Bendrosios nuosavybės teisės įgijimas • Sandoriai • Kilnojamų daiktų susijungimas • Paveldėjimas • Daiktų sumaišymas

16. 4.93 straipsnis. Savininko teisių apsauga Niekas neturi teisės: [….] 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valiąsujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.

17. Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams Jeigu kilnojamieji kelių savininkų daiktai susijungė ir sudarė naują daiktą ir nėra galimybės vėl juos atskyrus grąžinti į pirminę būklę arba tai susiję su pernelyg didelėmis išlaidomis, kai savininkai nebuvo specialiai susitarę dėl daiktų sujungimo, tai šiuo būdu atsiradęs naujas kilnojamasis daiktas laikomas bendrąja daline nuosavybe, kurios kiekvienam bendraturčiui priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte. 4.54 straipsnis.

18. Daiktų sumaišymas Pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai gali būti sumaišomi su kitais tos pačios rūšies ir kokybės daiktais, kuriuos saugoti yra perdavę kiti asmenys. Tokiais atvejais davėjui grąžinamas sutartyje numatytas kiekis tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. 6.835 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisė neatsiranda, nes sumaišomi daiktai nebuvo individualizuoti ir nesukuriamas naujas daiktas

19. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitąkasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti. 4.75 straipsnis.

20. 4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka • 1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. • 2. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

21. 4.76 straipsnis. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant • Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

22. Dalisnuosavybės teisėje– individualios nuosavybės objektas ir apyvartos objektas • 4.78 straipsnis. Bendraturčio teisė perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį • Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.

23. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe • Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. • 4.79 straipsnis.

24. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, įgyvendinimo tvarka Kai parduodama dalis teisėje į nekilnojamąjį daiktą, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie taipranešama kitiems bendraturčiamsper notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį,jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

25. Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, įgyvendinimo tvarka Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį teisės į kilnojamą daiktą ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į kilnojamąjį daiktą neįgyvendina per– per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

26. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

27. 4.80 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės 1. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. 3. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. 4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija. Bendrosios nuosavybės teisės objektas gali būti ne tik daiktas, pvz., akcija.