Europos kaimo plėtros tinklas ir nacionaliniai kaimo tinklai Žemės ūkio ministerijos

1. Europos kaimo plėtros tinklas ir nacionaliniai kaimo tinklai Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė dr. Jurgita Stakėnienė 2008 m. gruodžio 23 d.

2. Teisinis pagrindas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 67, 68 straipsniai, kurie numato Europos kaimo plėtros tinklo ir nacionalinių kaimo tinklų įsteigimą ir jų veiklos tikslus; Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 41 straipsnis, kuriame reglamentuojama nacionalinio kaimo tinklo sudarymo tvarka ir terminai, ir 2 priedo 16.2 punktas; Komisijos sprendimas Nr. 2008/168/EB, kuriuo nustatoma Europos kaimo plėtros tinklo organizacinė struktūra. 2

3. Kas yra tinklas? Bendrąja prasme: metodas, skirtas bendradarbiauti, keistis informacija, siekiant bendro tikslo. Reglamento Nr. 1698/2005 prasme: grupė organizacijų ir institucijų, susijusių su kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimu, bei kitaip prisidedančių prie kaimo ir žemės ūkio plėtros. Tinklai kuriami: “Iš apačios į viršų” principu – neformalūs tinklai, kai iniciatyva kyla dėl bendro intereso veikti kartu (Leader tinklai); “Iš viršaus į apačią” principu – formalieji tinklai, kurie veikia pagal sutartį su nacionaline ar ES valdžia, gauna iš jų finansavimą veiklai organizuoti. 3

4. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimą užtikrina: inovatyvios idėjos, patikima informacija, praktinė patirtis. Europos kaimo plėtros tinklas (toliau – EKPT), jungdamas nacionalinius tinklus bei kaimo plėtros srityje Bendrijos lygmeniu veikiančias organizacijas ir institucijas, padės valstybėms narėms dalytis idėjomis, informacija ir patirtimi visos Europos lygmeniu, bendrai spręsti žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo problemas. Europos kaimo plėtros tinklas 4

5. rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie Bendrijos kaimo plėtros priemones; rinkti, skleisti ir įtvirtinti Bendrijos lygmeniu gerąją kaimo plėtros praktiką; teikti informaciją apie pokyčius Bendrijos kaimo vietovėse ir trečiosiose šalyse; Bendrijos lygmeniu organizuoti susitikimus ir seminarus aktyviai prisidedantiems prie kaimo plėtros; sukurti ir naudoti ekspertų tinklus, siekiant supaprastinti keitimąsi patirtimi ir remtikaimo plėtrospolitikos įgyvendinimą bei vertinimą; remti nacionalinius tinklus ir tarptautines bendradarbiavimo iniciatyvas. EKPT tikslai 5

6. EKPT organizacinė struktūra Komisijos sprendimas Nr. 2008/168/EB nustato tokią Europos kaimo plėtros tinklo organizacinę struktūrą: Koordinavimo komitetas; Leader pakomitetis; Kaimo plėtros programų vertinimo ekspertų komitetas; teminės darbo grupės. 6

7. EKPT koordinavimo komitetas Sudaro 69 nariai: po 2 atstovus iš kiekvienos valstybės narės (viso 54); 12 atstovų iš organizacijų, aktyviai veikiančių kaimo plėtros srityje Bendrijos lygmeniu (po 4 pagal kiekvieną paramos kaimo plėtrai tikslą); 2 atstovai iš Leader pakomitečio; 1 atstovas iš Europos organizacijos, atstovaujančios vietos veiklos grupėms. Komiteto uždaviniai: teikia pagalbą Europos Komisijai (toliau – Komisija) planuojant ir įgyvendinant tinklo veiklas; užtikrina EKPT, nacionalinių kaimo plėtros tinklų ir organizacijų, veikiančių kaimo plėtros srityje Bendrijos lygmeniu, veiklos koordinavimą; konsultuoja Komisiją EKPT kasmetinės veiklos programos klausimais ir prisideda pasirenkant ir koordinuojant EKPT teminę veiklą; siūlo Komisijai steigti temines darbo grupes. 7

8. EKPT Leader pakomitetis Sudaro 69 nariai: po 2 atstovus iš kiekvienos valstybės narės (viso 54); 1 atstovas iš Europos organizacijos, atstovaujančios vietos veiklos grupėms; 12 atstovų iš organizacijų, aktyviai veikiančių kaimo plėtros srityje Bendrijos lygmeniu. Pakomitečio uždaviniai: prisideda prie Koordinavimo komiteto darbo, įgyvendinant Leader kryptį; stebi tarptautinių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą; konsultuoja Komisiją EKPT kasmetinės veiklos programos klausimais, susijusiais su Leader kryptimi, ir prisideda pasirenkant ir koordinuojant EKPT teminę veiklą. 8

9. EKPT teminės darbo grupės sudaro ekspertai, kuriuos skiria Komisija, atsižvelgdama į Koordinavimo komiteto siūlymus (pastarajam kandidatūras siūlo valstybės narės); turi apibrėžtą mandatą, pirmininkauja Komisijos atstovas; sudaro maks. 15 asmenų, kuriuos skiria Komisija, atsižvelgdama į Koordinavimo komiteto siūlymus; Koordinavimo komitetui teikia ataskaitas jos įgaliojimų sričiai priklausančiais klausimais. Šiuo metu yra sudaromos tokios darbo grupės: Regionų specifikos ir kaimo plėtros programų reikalų darbo grupė; Žemės ūkio ir kitų veiklų kaimo vietovėse darbo grupė; Aplinkos išteklių panaudojimo viešiesiems poreikiams tenkinti darbo grupė (bus sudaryta šiek tiek vėliau). 9

10. EKPT vertinimo ekspertų komitetas tęsia Vertinimo ekspertų tinklo veiklą, susijusią su keitimusi patirtimi ir geriausios kaimo plėtros programų vertinimo patirties nustatymu, ir visų pirma: a) konsultuoja Komisiją Vertinimo ekspertų tinklo kasmetinės veiklos programos klausimais; b) prisideda pasirenkant ir koordinuojant jam pavestą vertinimo veiklą; c) stebi, kaip vykdomas vertinimas; apie savo veiklos rezultatus reguliariai informuoja Koordinavimo komitetą; jį sudaro iš kiekvienos valstybės narės valdančiosios institucijos paskirti atstovai (skiria po 2 atstovus). 10

11. EKPT centrinis biuras (Contact Point) EPKT centrinio biuro (Contact Point) veikla: Europos kaimo plėtros tinklo struktūrų ir darbo grupių sekretoriatas; Pagalba tarptautiniam bendradarbiavimui; Nacionalinių kaimo tinklų veiklos koordinavimas; Vertinimo rodiklių analizė; EKPT veiklos viešinimas ir atstovavimas jam; Kaimo plėtros gerosios patirties duomenų bazė. Bendradarbiavimo, informacijos sklaidos priemonės: Informacijos linija; EKPTtinklalapis; Extranet’opaslauga; Seminarai / konferencijos; Leidiniai (e-naujienlaiškiai, periodiniai leidiniai, geroji patirtis, tematiniai leidiniai). 11

12. EK ŽŪ direktoratas CB • EKPT centrinio biuro (CB)veikla: • Europos kaimo plėtros tinklo struktūrų ir darbo grupių sekretoriatas • Pagalba tarptautiniam bendradarbiavimui • Nacionalinių kaimo tinklų veiklos koordinavimas • Vertinimo rodiklių analizė • EKPT veiklos viešinimas ir atstovavimas jam • Kaimo plėtros gerosios patirties duomenų bazė • Bendradarbiavimo, informacijos sklaidos įrankiai : • Informacijos linija • EKPTtinklalapis • Extranet’opaslauga • Seminarai / konferencijos • Leidiniai (e-naujienlaiškiai, periodiniai leidiniai, gerojipatirtis, tematiniaileidiniai) Kaimo plėtros dalyviai Valdančiosios institucijos Nacionaliniai tinklai Ad-hoc ekspertų grupė Darbo grupė:… Koordinavimo komitetas Darbo grupė :… Darbo grupė :… Darbo grupė :… Leader pakomitetis 12

13. Nacionaliniai kaimo tinklai Nacionaliniai kaimo plėtros tinklai (toliau – NKT) yra formalūs tinklai, sudaromi Europos Komisijos iniciatyva, ir yra sudėtinė kaimo plėtros programos dalis. NKT “pirmtakas” – vietos veiklos grupių (VVG) tinklai,susiformavę 2004-2006 m. Leader metodo pagrindu, ir jungę Leader metodą įgyvendinančius kaimo plėtros dalyvius. NKT yra išplėstinis (lyginant su VVG tinklu), todėl NKT veikloje kviečiamos dalyvauti visos su kaimo plėtros programų įgyvendinimu susijusios organizacijos ir institucijos. NKT tikslas: palengvinti keitimąsi žiniomis, informacija ir gerąja patirtimi; užtikrinti informacijos sklaidą vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; techninė pagalba tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvoms. 13

14. NKT išlaidos Nacionaliniai kaimo tinklai finansuojami iš kaimo plėtros 2007–2013 m. programų techninės pagalbos dalies. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1974/2006 41 str. išlaidos tinklui skirstomos: 14

15. NKT išlaidos valstybėse narėse (EK ŽŪ direktorato duomenys) 15

16. NKT veiksmų planas NKT tikslui pasiekti yra rengiamas tinklo veiksmų planas, kurį sudaro bent jau (Reglamento Nr. 1698/2005 68 str.): geros perduotinos praktikos nustatymas ir analizė; informacijos apie šią praktiką teikimas; Tinklo valdymas; keitimosi žiniomis ir praktine patirtimi organizavimas; mokymo programų vietos veiklos grupėms rengimas; techninė pagalba teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Kitos veiklos, kurias numato įgyvendinti valstybės narės: bendradarbiavimas su EKPT; pagalba vietos veiklos grupėms: mokymai, konferencijos, gebėjimų stiprinimas; ekspertų ir konsultantų duomenų bazė; mokymai; techninė pagalba tarpinstituciniam bendradarbiavimui. 16

17. NKT valdymas Pagal Reglamento Nr. 1974/2006 41 str. struktūrą, reikalingą valdyti nacionalinį kaimo tinklą, gali sukurti valdančioji institucija arba ji gali būti išrenkama konkurso tvarka. Nacionaliniai tinklai kuriami: valdančiojoje institucijoje (Belgijos Flandrijos regionas,Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija,Italija, Jungtinės Karalystės Velso kraštas, Kipras,Latvija, Lenkija,Lietuva, Liuksemburgas, Malta,Portugalija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija) (19 (iš jų 2 regioniniai tinklai) iš 27); valdančiojoje institucijoje, tačiau kai kurios tinklo padalinio funkcijos yra perkamosviešojo pirkimo tvarka (Prancūzija, Slovakija, Vengrija); kuria institucijos, išrinktos / renkamos viešojo pirkimo tvarka (Airija, Austrija, Belgijos Valonijos regionas, Bulgarija, Jungtinės Karalystės Anglijos, Škotijos ir Šiaurės Airijos kraštai, Olandija, Rumunija). 17

18. Nacionaliniai kaimo tinklai Nacionalinių tinklų skaičius valstybėse narėse: vienas nacionalinis tinklas apimantis visas kaimo plėtros programos kryptis; keli regioniniai tinklai: Belgijoje yra du regioniniai tinklai (Flandrijos ir Valonijos); Jungtinėje Karalystėje veikia keturi regioniniai tinklai (Anglijos, Šiaurės Airijos, Škotijos, Velso). Didelės valstybės narės (Italija, Ispanija, Portugalija ir Vokietija) turi atskiras nacionalinių kaimo tinklų programas. Kitose valstybėse narėse nacionalinis kaimo tinklas yra kaimo plėtros programų techninės pagalbos dalis. 18

19. Nacionaliniai kaimo tinklai Pagal EK duomenis (2008-10-01), NKT įkurti ir veikia (13 iš 27): Belgijos Flandrijos regiono, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje karalystėje (išskyrus Škotiją), Latvijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje. 19

20. Dėkoju už dėmesį 20