Psichologinių tyrimų planavimas

1. Psichologinių tyrimų planavimas 2-tema

2. Tyrimo samprata • Mokslinės veiklos rezultatus padeda gauti mokslininkų pažintinė veikla, kurivadinama moksliniu tyrimu. • Tad mokslinis tyrimas - sistemingas ir kryptingas tikrovės objektų nagrinėjimas, taikant mokslo priemones bei metodus. • Jo rezultatas - naujos žinios apie tiriamuosius objektus.

3. Pagrindinės mokslinio tyrimo stadijos

4. Mokslinio tyrimo tikslas • Prieš pradedant tyrimą, svarbu apsibrėžti, koks yra tyrimo tikslas • Pagrindinis mokslinių tyrimų tikslas — gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reiškinius, kuriuos norime tirti, ir, remiantis šiais tyrimais, juos panaudoti, prognozuoti bei valdyti, arba praktiškai pritaikyti.

5. Mokslinio tyrimo proceso struktūra I. Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas: a) tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas; b) tyrimo strategijos arba tyrimo plano sudarymas; c) tyrimo proceso organizavimas. II. Empirinių duomenų kaupimas III. Empirinių duomenų apdorojimas: a) statistinis gautų duomenų apdorojimas; b) teorinė duomenų analizė ir aptarimas; c) gautų rezultatų praktinis pritaikymas

6. I. Pasiruošimas tyrimui

7. Pasiruošimas tyrimui • Šis etapas tai tyrimo (temos) metodologinis pagrindimas. • Jame išskirtini: • Literatūros studijavimas; • Temos/problemos formulavimas; • Tyrimo objekto apibūdinimas; • Hipotezės formulavimas; • Tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas.

8. 1. Literatūros studijavimas • Ruošiantis tyrimui, literatūros analizė padeda pasirinkti temą, tyrimo metodus, susipažinti su pirmtakų darbais, protingai suplanuoti savo darbą. • Prasidėjus tyrimams, literatūros studijavimas įgalina: a) sužinoti apie naujausius kitų specialistų darbus; b) prireikus koreguoti tyrimų eigą; c) rasti savo tyrimų faktus patvirtinančią arba prieštaraujančią jiems medžiagą; d) rasti paaiškinimą, jeigu literatūros duomenys neatitinka tyrime gautų rezultatų;

9. 2. Tyrimo problemos formulavimas • Tema turi būti aktuali • Tema turėtų dominti patį tyrėja, t.y. nebūti primesta. • Nustatyti ar problema gali būti empiriškai tiriama • Aiškus problemos apibrėžimas (problema neturi būti pernelyg plati) • Dažniausias ir pagrindinis temos formulavimo trūkumas - per plati tema, kurią tinkamai išnagrinėti neretai pritrūksta laiko bei patirties

10. 2. Tyrimo problemos formulavimas • Tyrimo problema dažniausiai formuluojama klausimu apie tiriamuosius reiškinius bei jų sąveikas. • Prieštaravimai tarp to, kas jau pasiekta, ir to, ko dar nežinome, sudaro probleminę situaciją. • Tokia situacija moksle susidaro, atradus naujus faktus, kurie negali būti paaiškinti turimomis teorinėmis žiniomis. • Mokslinės problemos formulavimui ypač aktualus mokslinės literatūros studijavimas.

11. 2. Tyrimo problemos formulavimas • Turėtų būti parodoma tam tikros srities tyrinėjimų stoka, prieštaringumai bei poreikis spręsti konkrečias problemas • Keliami probleminiai klausimai • Labai svarbu, kad tyrimo problemos apimtų kintamuosius, kurie yra tiksliai apibūdinti ir juos galima išmatuoti ar įvertinti. • Svarbu numatyti ir galimus problemos sprendimo būdus bei prognozuoti tyrimo rezultatus.

12. 3. Mokslinio tyrimo objektas psichologijoje • objektas – konkretūs psichinės veiklos reiškiniai, būsenos, ypatumai. Jie moksliškai aprašomi, išmatuojami, paaiškinami.

13. 4. Hipotezė • Kai tyrėjas neturi pakankamai faktų, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus ar išspręsti kokią nors problemą, tuomet dažnai taikomas hipotezės principas – mokslinė prielaida, kuria bandoma nusakyti nežinomus reiškinius. •  Hipotezės formulavimas yra bene pats svarbiausiais ir sunkiausias tyrimo etapas. Formuluojant hipotezes, svarbu, kad jos nėra išvedamos iš faktų, o sukuriamos remiantis faktais. • Tai preliminari teorija, kuri preliminariai formuluoja priežastinius ryšius ir dėsnius bei jų pagrindu numato naujus objektus, naujas tyrimų kryptis ir metodus. • Vadinasi, mokslinis tyrimas – ne aklas faktų kaupimas, o tikslingas ir kryptingas perėjimas nuo hipotezės prie teorijos.

14. 4. Hipotezė • Hipotezė – tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. • Hipotezė – mokslinė pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagristą, dar nepatikrintą ir nepatvirtintą naujų dėsnių, priežastinių ryšių, objektų savybių numatymą. • Padeda kryptingai organizuoti tyrėjų veiklą (aiškiau suvokti problemą ir tikslingai pasirinkti duomenų rinkimo, analizės ir interpretavimo būdus);

15. 4. Hipotezė • Hipotezė gali būti išvesta iš teorijos ar kitų hipotezių; • Įrodyta hipotezė gali virsti dėsniu • Šaltiniai: • Patirties apibendrinimas; • Mokslinių faktų analizė; • Tolesnė mokslinių teorijų plėtotė.

16. Pagrįstos mokslinės hipotezėspožymiai • 1. hipotezę turi būti įmanoma patikrinti • 2. hipotezė turi būti paprasta • 3. hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms • 4. hipotezė turi būti produktyvi (=apibūdinti kuo daugiau faktų) • 5. formuojamoms hipotezėms negali turėti įtakos vertybės • 6. hipotezė turi būti konkreti

17. 4. Hipotezių formulavimas • Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui: • paremta faktais; • aiškinti problemos esmę; • neprieštarauti anksčiau nustatytiems faktams. • jei prieštarauja, tai: • ji veiksminga tik įrodyta naujais faktais; • ankstesni faktai apribojami savo veikimo sferoje;

18. 4. Hipotezių formulavimas • Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui: • paprastumas (santykinis, nes priklauso nuo reiškinio sudėtingumo) • neturi būti teoriškai ir praktiškai nepagristų teiginių; • produktyvumas (turėtų būti plati aiškinamų reiškinių sritis). • tikimybinis pobūdis (tikimybę reikia moksliškai pagristi).

19. 4. Hipotezių rūšys • Hipotezių rūšys: • aprašomosios – tai hipotezės apie galimus nagrinėjamus reiškinių ryšius; • aiškinamosios - tokios hipotezės analizuoja tų ryšių priežastis. • Indukcinės –iš atskirų faktų bandoma daryti apibendrinančias išvadas. • Dedukcinės – nuo apibendrinimų einama prie konkrečių faktų. • Intuityvios - pagal analogiją

20. 4. HIPOTEZĖ IR JOS FORMULAVIMAS • HIPOTEZĖS : • kryptingos nurodo tikėtinų rezultatų teigiamą ar neigiamą kryptį; • nekryptingos numato galimus pokyčius; • nulinės parodo, kad nėra sąsajų tarp reiškinių

21. 4. HIPOTEZIŲ TIKRINIMAS • Tai yra procedūra, kai panaudojant imties (ar imčių) duomenis įvertinama hipotezė. • skiriamos dvi hipotezių rūšys – tyrimų hipotezės ir statistinės hipotezės. • Tam, kad patikrinti tyrimų hipotezę, pagal ją suformuluojamos dvi statistinės hipotezės : nulinė ir alternatyvioji

22. 4. NULINĖ HIPOTEZĖ (null hypothesis) • teigia, kad efekto nėra arba skirtumo nėra • Ji žymima H0 • Tyrėjas paprastai siekia nulinę hipotezę atmesti (nes tyrimų hipotezė paprastai teigia, kad efektas yra )

23. 4. ALTERNATYVIOJI HIPOTEZĖ • teigia priešingai – efektas yra arba skirtumas yra • Ji žymima H1. • Kadangi tyrėjas dažniausiai stengiasi aptikti efektą ar skirtumą, todėl jis paprastai tikisi, kad H1 bus palaikyta.

24. 5. Tyrimo tikslas ir uždaviniai • Tyrimo tikslas dažnai sutampa su temos pavadinimu bei atspindinti tyrimo objektą (dalyką). • Jis nurodo bendrą tyrimo kryptį bei orientuotas į problemos analizę teorine ir taikomąja prasme. • Kiekviena, nors ir labai konkrečiai suformuluota, tema gali turėti daug sprendimo aspektų, kurie paprastai negali būti nagrinėjami tuo pačiu metu.

25. 5. Tyrimo tikslas ir uždaviniai • Todėl, suformulavus tikslą, užsibrėžiami konkretūs tyrimo uždaviniai, kurie kyla iš bendrųjų ir specifinių, tam tyrimui suformuluotų klausimų. • Darbiniai tyrimo uždaviniai tiksliau paaiškina, kokie aplinkos aspektai turi būti matuojami.

26. 5.Tyrimo uždaviniai • Uždaviniai atskleidžia tyrimo esmę, svarbiausias tyrimo sąlygas, tyrimo metodiką. • Tyrimo tikslas – rasti pagrįstą, mokslinės problemos sprendinį. Tikslas paprastai formuluojamas vienas, bendras, o uždaviniai – 3-5 labai konkretūs, specifiniai tyrimo darbai, iš kurių kiekvienas atskleidžia tam tikrą tiriamąjį aspektą.

27. 5.Tyrimo uždaviniai • Tyrimo tikslas orientuoja į galutinį tyrimo rezultatą, o uždaviniai formuluoja procedūras, kurias reikės atlikti tyrimo metu siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą. • Formuluojant uždavinius vartotinos veiksmažodžių bendratys, o ne veiksmažodiniai daiktavardžiai. Pvz., „palyginti“, „ištirti“, „nustatyti“, o ne „palyginimas“, „tyrimas“, „nustatymas“.

28. II. Empirinių duomenų kaupimas

29. Empirinių duomenų rinkimas • Šiame etape renkami duomenys, kurie turi patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezę. • Dažniausiai skiriami kokybiniai (pvz., nestruktūrizuoto interviu metu) ir kiekybiniai duomenų rinkimo būdai (pvz., naudojant anketas), kurie bus aptarti vėliau.

30. Tyrimo duomenys Tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektvvios  tikrovės ryšių atspindys. Duomenys būna: • Pirminiaiduomenys, tiesiogiai gaunamiempirinio tyrimo metu • Antriniaistatistiškai sugrupuoti duomenys pvz.vidurkiai

31. Empirinių duomenų apdorojimas:

32. Tyrimo duomenų apdorojimas • Kiekybinių duomenų analizė – kai duomenų analizės uždaviniai sprendžiami matematiniais statistiniais metodais • Kokybinė duomenų analizė

33. Duomenų aptarimas ir išvados • Gauti tyrimo rezultatai aptariami, analizuojami, lyginami su kitų autorių darbais • Interpretuojami t.t. teorijos rėmuose • Daromos išvados

34. Pagrindinės mokslinio tyrimo stadijos

35. Tyrimo planas

36. Tyrimo planavimas • Tyrimo planas/dizainas/strategija: KAIP mes galime patikrinti savo hipotezes ar atsakyti į tyrime kylančius klausimus • Kintamieji - KĄ ketiname tyrinėti? (kokias žmonių charakteristikas tam tikrose sąlygose?) • Imtys – KAS, kokie asmenys bus atrinkti į tyrimą? • Analizė – KOKIUS įrodymus mes gausime, kokia forma?

37. Tyrimo dizainas • Tyrimo dizainas yra praktinis planas, kaip išanalizuoti mokslinę problemą • Apima detalų planavimą, kaip atlikti mokslinį tyrimą • Kokie subjektai ką ketina daryti • Kokie matavimai/skalės bus panaudoti

38. Tyrimo proceso organizavimas • Šį etapą sudaro: • tyrimo metodų aptarimas, • tyrimo procedūrų aptarimas, • tiriamųjų kontingento - imties dydžio parinkimas ir kiti klausimai.

39. Tyrimo metodai • Tyrimo metodas – tai tam tikrų praktinių arba pažintinių rezultatų gavimo būdas, taikant įvairiais priemones • Tinkamas metodasleidžia išvengti nereikalingų klaidžiojimų, padeda greičiaugauti norimus rezultatus

40. TYRIMO METODO pasirinkimas; tyrimo plano sudarymas • Sudarinėdami tyrimo planą, turime : • Numatyti duomenų rinkimo metodą • Numatyti duomenų analizės ir interpretavimo programą

41. Svarbiausios tyrimo plano sudedamosios dalys Kintamieji Dizainas Imtys Planas, kaip atsakyti į tyrimo klausimą Analizė

42. Kintamieji 1.Priklausomas kintamasis (DV), kuris keičiasi manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju. 2. Nepriklausomas kintamasis (IV) Kintamasis, kurio reikšmes keičia pats tyrėjas, norėdamas nustatyti ryšį tarp jo ir kito kintamojo 3. Šalutiniai kintamieji. Kiekvienas kitas kintamasis galintis veikti priklausomo kintamojo reikšmes, bet kurio įtaka specialiai nėra tiriama

43. Kintamieji • Kintamasis: tai, kas yra matuojama • Nepriklausomas kintamasis (IV): kintamasis, kurio reikšmes parenka pats tyrėjas • Priklausomaskintamasis (DV): kintamasiskuris kinta manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju • Pvz: tyrime, kuriame analizuojama, kaip mitybapaveikia intelektą • Nepriklausomas kintamasis : Mityba • Priklausomaskintamasis : Intelektas

44. Kintamieji • Pvz.: tyrime, kuriame analizuojama, kaip intelektaspaveikiatesto rezultatus • Nepriklausomas kintamasis : intelektas • Priklausomaskintamasis : testo rezultatai • Intervencija: tai, kas daroma su subjektais norint išsiaiškinti, kaip pasikeis priklausomaskintamasis(DV) • Pvz. Tyrime, kuriama analizuojama, kaip mityba paveikia IQ, speciali maitinimo programa yra intervencija

45. Dizaino/tyrimo strategijos svarba • Dizainas yra viso tyrimo pagrindas • Klaidingas dizainas ves prie klaidingų išvadų • Dizainas turi būti kruopščiai įvertintas dar prieš pradedant tyrimą • Kai duomenys surinkti, tyrimo dizaino pakeisti nebeįmanoma (per vėlu!)

46. Dizaino ženklų sistema • Dizainas aprašomas naudojant specialius ženklus: • Ženklas O pažymistebėjimą (matavimą) • Ženklas X pažymi intervenciją • Strėlė pažymiveiksmą/eigą laike Stebėti, taikyti intervenciją, vėl stebėti Taikyti intervenciją, po tostebėti Kiekviena linija pažymi atskirą subjektų grupę

47. Dizaino ženklų sistema (2) • Dizainai gali būti sudėtingi, gali būti naudojamos kelios tiriamųjų grupės: 4 grupiųdizainas (1 tyrimas, naudojant 4 grupes) (labai saugus dizainas, bet reikalaujantis daug tiriamųjų)

48. Dizaino validumas • Campbell (1979) nurodo tokius dizaino validumą mažinančius veiksnius: • Tiriamųjų praradimas • Prasti kintamųjų matavimo metodai

49. Dizaino validumas • Tyrimas yra validus, kai jis tiria tai ką juo buvo planuota tirti • Pvz., Tyrimas, kuriuos siekiama analizuoti intelektą, turi turėti keletą intelekto matų/matavimų • Tyrimas, kuriam būdingas nevalidumas, yra bevertis

50. Dizaino validumas • Dizaino validumą didina šalutinių hipotezių eliminavimas • Parodykite, kad vienintelis tikėtinas paaiškinimas yra jūsų • Iškelkite tiek daug šalutinių hipotezių, kiek tik įmanoma, ir keiskite tyrimo dizainą taip, kad jų įtaka mažėtų • Pvz. jei manote, kad amžius gali būti šalutinė hipotezė, tyrimo metu rinkite informaciją apie tiriamųjų amžių kad vėliau būtų galima atlikti statistinę analizę ir parodyti jog amžius įtakos neturėjo