Kooperuotų studijų metodo taikymo problemos: galimi sprendimai

1. Kooperuotų studijų metodo taikymo problemos: galimi sprendimai Jūratė Valuckienė Studijų skyrius Vyriausioji specialistė studijų kokybės klausimams

2. Seminaro LŪKESČIAI ir grupės POREIKIAI • Ko mes šiandien čia atvykome? • Ką konkrečiai norėtume sužinoti, ko išmokti? • Kaip mes galėtume produktyviai organizuoti darbą kartu? GRUPĖJE SUTARKITE DĖL ATSAKYMŲ, JUOS UŽRAŠYKITE ANT DIDELIO LAPO IR PRISTATYKITE AUDITORIJAI.

3. Seminaro PROBLEMINIAI klausimai • Kokie veiksniai įtakoja studento POŽIŪRIO Į MOKYMĄ(SI) kaitą? • Kas apsprendžia KOKYBIŠKĄ UGDYMĄ(SI) aukštojoje mokykloje? • Kokias PROBLEMAS, susijusias su pedagoginės sistemos kaita, įvardina dėstytojai, taikę Kooperuotų studijų (Service learning) metodą?

4. Seminaro temos • Skirtingos edukacinės paradigmos: MOKYMU ir MOKYMUSI grįstos pedagoginės sistemos. • KOKYBIŠKO UGDYMO(SI) aukštojoje mokykloje veiksniai: teorinis aspektas. • Studento požiūris į studijas. Veiksniai, įtakojantys studento POŽIŪRIO Į MOKYMĄ(SI) kaitą. • Kooperuotų studijų (Service learning) metodo ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė. • PROBLEMOS, su kuriomis susiduriama taikant Kooperuotų studijų metodą praktikoje.

5. Pasakyk man ir aš pamiršiu,Parodyk man ir aš prisiminsiu,Įtrauk mane ir aš suprasiu...Konfucijus

6. Skirtingos pedagoginės sistemos: MOKYMAS IR MOKYMASIS (1) (Jucevičienė, 2007; Orion, 2007) • MOKYMAS yra orientuotas į informacijos perteikimą, akcentuojant individualų darbą medžiagai išmokti ir atkartoti. • Mokyme pabrėžiama ŽINIŲ KIEKYBĖ nei kokybė. • Proceso esme laikomas INFORMACIJOS TEIKIMO METODAS. • Mokymosi sėkmė grindžiama KONKURENCINGUMO STRATEGIJA. • MOKYTOJAS suvokia save kaip centrinę figūrą ir siekia dominuoti kaip VIENINTELIS ŽINIŲ ŠALTINIS.

7. Skirtingos pedagoginės sistemos: MOKYMAS IR MOKYMASIS (2) (Jucevičienė, 2007; Orion, 2007) • MOKYMASIS yra konstruktyvi paties individo veikla, sudarant jam mokymosi sąlygas bei suteikiant paramą, kuri reikalinga mokymosi veiklai užtikrinti. • Mokyme svarbus MULTIDISCIPILINIS POŽIŪRIS į ugdymo turinį. • Mokyme realizuojama tiesioginė orientacija į GEBĖJIMŲ UGDYMĄ suvokti, sieti, kurti, o ne reprodukuoti žinias. • MOKYTOJAS - savarankiško MOKYMOSI MEDIATORIUS, patarėjas, kuris ne pateikia žinias, o kelia klausimus, jų turinį siedamas ir su mokinio patirtimi, ir veiklos pasaulio praktika.

8. Mokinio vaidmuo: MOKYMO IR MOKYMOSI edukacinių paradigmų skirtumai (1) (Jucevičienė, 2007) MOKYMU grįsta edukacinė paradigma • Mokinys save suvokia tik kaip NUOLANKŲ KLAUSYTOJĄ, atkartojantį mokytojo mintį, reprodukuojantį žinias ir paklūstantį autoritetui. • Mokinys seka paskui mokytoją, sutinka su nurodoma kryptimi ir siekia pirmauti tik savo erdvėje.

9. Mokinio vaidmuo: MOKYMO IR MOKYMOSI edukacinių paradigmų skirtumai (2) (Jucevičienė, 2007) MOKYMUSI grįsta edukacinė paradigma • Mokinys NORI PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ UŽ MOKYMĄSI IR IMTIS AKTYVAUS VAIDMENS. • Mokinys sugeba taikyti įvairius mokymosi būdus, priklausomai nuo mokymosi dalyko bei deramai, juos pasirinkti. • Mokinys gali priimti sąmoningus sprendimus, kaip mokytis konkretų dalyką.

10. Pedagoginės veiklos modelis skirtingoje edukacinėje paradigmoje Bowden, Marton (1998); Pegues (2007); Orion (2007); Jucevičienė(2007); Jacobsen (1980), Longworth (1999); Ramsden (2000) ir kt.

11. Klausimai KIEKVIENAM ir GRUPEI • Kurie MOKYMU grįstos pedagoginės sistemos elementai yra nepakeičiami studijų procese? Kodėl? • Kuriuos MOKYMOSI pedagoginės sistemos dažniausiai taikome organizuodami studijas? • Kaip studijų procese galima skirtingų edukacinių paradigmų dermė? PASITARKITE GRUPĖJE IR SVARSTYMUS PRISTATYKITE VISAI AUDITORIJAI.

12. Modernus universitetinis UGDYMAS (Jucevičienė, 2003; Tjeldvoll, 2004; Gudaitytė, 2000) Sudaro STUDENTUI PALANKIAS SĄLYGAS, kuriose studijų procesas ir dalyko programa pasižymi platesniu alternatyvų spektru, leidžiančiu pasirinkti ASMENIŠKAI REIKŠMINGUS DALYKUS: • mokymosi tikslus, • individualų studijų tempą, • parankias ugdymosi formas bei metodus, • akademinių pastangų ir atlikto darbo tikrinimo būdus bei vertinimo/įsivertinimo kriterijus.

13. Studento mokymosi kontekstas: STUDIJŲ APLINKA (Ramsden, 2000) • MOKYMOSI PROGRAMOS, UGDYMO METODAI, VERTINIMO PROCEDŪROS – tai studijų aplinka, kurią kaip mokymosi kontekstą, studentas priima kaip suvokiamą mokymosi aplinką, o ne kaip jos objektyvius ypatumus, pavyzdžiui: ugdymo metodų skirstymą į PASKAITAS, KONSULTACIJAS ir pan., arba vertinimo procedūrų dalinimą į EGZAMINUS arba KOLOKVIUMUS.

14. Studento POŽIŪRIS į mokymą(si) (Ramsden, 2000) • Požiūris į mokymą(si) nusako KOKYBINĮ MOKYMOSI ASPEKTĄ. • Požiūris susijęs su tuo, KAIP STUDENTAI SUVOKIA ir organizuoja mokomosios užduoties DALYKINĮ TURINĮ. • Požiūris apibrėžia „KĄ“ IR „KAIP“ jie IŠMOKSTA (supranta), o ne „KIEK“ prisimena.

15. PAVIRŠUTINIŠKĄ požiūrį į mokymą(si) sąlygoja (Ramsden, 2000) • Keliantys nerimą VERTINIMO METODAI, susiję su informacijos atgaminimu ar paprasčiausiu procedūriniu žinių patikrinimu. • Per didelis MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS KIEKIS. • Nepakankamas GRĮŽTAMASIS RYŠYS apie daromą pažangą. • SAVARANKIŠKUMO STOKA studijuojant. • Nepakankamas SUSIDOMĖJIMAS dėstomuoju DALYKU ir žinių apie jį stygius. • PATYRIMAI ankstesnėje MOKYMOSI APLINKOJE, skatinusioje paviršutinišką požiūrį.

16. GILUMINĮ studento požiūrį į mokymą(si) skatina (Ramsden, 2000) • Mokymo(si) bei pasiekimų VERTINIMO METODAI, palaikantys aktyvų, ilgalaikį santykį su mokomosiomis užduotimis. • Dėstytojo ASMENIŠKAS DOMĖJIMASIS dėstomuoju dalyku ir GEBĖJIMAS ĮTRAUKTI studentus, parodant dalyko prasmę ir svarbą. • Išreikšti AKADEMINIAI LŪKESČIAI. • Turinio ir ugdymosi metodų LAISVAS PASIRINKIMAS.

17. Skirtingi ugdymo(si) konteksto veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą(Freed, Klugman, 1997; Jucevičienė, 1999; Ramsden, 2000; Kraujutaitytė, 2002; Moorley, 2003 ir kt.) • Domėjimasis ir aiškinimas. • Rūpinimasis studentais ir jų mokymusi. • Tinkamas įvertinimas ir grįžtamasis ryšys. • Aiškiai apibrėžti tikslai ir intelektualios problemos. • Studentų savarankiškumas, kontrolė ir aktyvumas.

18. Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (1)DOMĖJIMASIS IR AIŠKINIMAS • Dėstytojo gebėjimas SUDOMINTI studentą mokomuoju dalyku, SKATINTI ir AKTYVINTI jo smalsumą, parodant mokomojo dalyko prasmę ir naudingumą. • Holistinės sampratos apie dalyką perteikimas,jam suprantamai ir ĮDOMIAI PATEIKTA mokymosi MEDŽIAGA. • Kūrybiška atmosfera ir patrauklios, skatinančios atradimo džiaugsmą SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS. • Dėstytojo akivaizdžiai demonstruojamas DOMĖJIMASIS DALYKU ir ekspertinė mokančiojo patirtis.

19. Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (2)RŪPINIMASIS STUDENTAIS IR JŲ MOKYMUSI • Antropocentrinis dėstytojo požiūris į studentą, kaip į lygiavertį akademinės bendruomenės narį. • PAGARBA studento ASMENYBEI ir jos išskirtinumo, savitumo supratimas. • Nuoširdus dėstytojo domėjimasis ir parama, padedant studentams pajusti, kad DALYKĄ GALIMA IŠMOKTI. • Skatinimas IŠMĖGINTI viską PATIEMS ir VERTINTI pasiekimus, • Konsultanto, patarėjo, pagalbininko VAIDMENS PRISIĖMIMAS.

20. Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (3)TINKAMAS ĮVERTINIMAS IR GRĮŽTAMASIS RYŠYS • Skatinimas prisiimti ATSAKOMYBĘ UŽ REZULTATĄ, padeda atrasti vertinimo metodus, gilinančius supratimą, konstruktyviai įtraukiančius studentą. • Vertinimas turėtų būti kaip PRIEMONĖ, suteikianti studentams galimybes PARODYTI, KIEK jie SUPRANTA. • Vertinimas yra ir GRĮŽTAMASIS RYŠYS APIE PAŽANGĄ, todėl svarbu grįžtamąją informaciją pateikti taip, kad ji MOTYVUOTŲ tolesniam PAŽINIMUI.

21. Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (3)AIŠKIAI APIBRĖŽTI TIKSLAI IR INTELEKTUALIOS PROBLEMOS • Iškelti tikslai turi būti orientuoti į PASIKEITIMUS STUDENTŲ SUPRATIME. • Akademinio ugdymo principas – aiškiai APIBRĖŽTI KOMPETENCIJAS, kurias studentai įgis, baigę konkretų kursą. • Nuolatinis įgūdžių tobulinimas, STRUKTŪRUOJANT vis sudėtingesnes ŽINIAS, tampa suprasto mokymo dalimi.

22. Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (4)SAVARANKIŠKUMAS, KONTROLĖ IR AKTYVUMAS • Dėstytojo tikslas yra įžvelgti laisvės ir drausmės reikalavimų tolygumą ir sukurti DINAMIŠKOS PUSIAUSVYROS SISTEMĄ. • Studentai domisi mokomuoju dalyku, pasitelkia vaizduotę ir klausinėja, kai atranda jiems TINKAMIAUSIĄ DARBO LYGMENĮ bei STILIŲ. • AKTYVŪS METODAI leidžia studentams valdyti mokymosi procesą, IŠLAISVINA NUO DĖSTYTOJŲ PRIKLAUSOMYBĖS, sudaro sąlygas atlikti užduotis aukštesniu kognityviniu lygiu.

23. Klausimai KIEKVIENAM ir GRUPEI • Kokie veiksniai dominuoja tradicinėje studijų proceso aplinkoje? • Kas skatina ir inicijuoja studijų proceso kaitą? Kodėl? • Kaip galima keisti studento požiūrį į studijas praktiškai Jūsų dėstomame dalyke? APTARKITE KLAUSIMUS POROJE SU KAIMYNU. IŠKLAUSYKITE GRETA ESANČIUS KOLEGAS IR ĮDOMIAUSIUS PASTEBĖJIMUS PRISTATYKITE AUDITORIJAI.

24. KOOPERUOTŲ STUDIJŲ METODAS:projekto KOOPERIA siekiai • Įdiegti inovatyvų Kooperuotų studijų (Service learning) metodą. • Sukurti institucines, metodines, technines ir informacines sąlygas KS. • Mažinti atotrūkį tarp akademinės, socialinės ir verslo sferų. • Priartinti studijų turinį prie regiono poreikių. • Sudaryti studijų sąlygas, galinčiaus užtikrinti sėkmingą studentų karjeros plėtotę.

25. Kooperuotų studijų PASKIRTIS studijų procese • Inovatyvaus metodo išbandymas ir įdiegimas aukštojo mokslo institucijoje sudaro sąlygas KOKYBINIAM VIRSMUI studijų proceso praktikoje. • KS keičia edukacinio proceso DALYVIŲ VAIDMENŲ SUVOKIMĄ ir realizavimą pasikeitus tradicinei pedagoginei sistemai aukštojoje mokykloje. • Inovatyvaus metodo taikymas LAUŽO STEREOTIPINĘ MOKYMO(SI) PROCESO TVARKĄ, reikalauja naujo požiūrio tiek į mokančiojo, tiek į besimokančiojo nuostatas ir elgseną.

26. Kooperuotos studijos: PEDAGOGINĖS SISTEMOS KAITA • KS akcentuoja ne tiek žinojimą, kiek GEBĖJIMŲ UGDYMĄ PRAKTINĖS VEIKLOS METU, priartinant mokymo(si) aplinką prie realios situacijos. • Studentams ne tik suteikiamos teorinės žinios, bet jie ĮSISAVINA MODULIO MEDŽIAGĄ PRAKTINĖJE VEIKLOJE, savarankiškai spręsdami, kokių žinių nepakanka sėkmingam užduoties atlikimui, atlieka jų paiešką. • DĖSTYTOJAS TAMPA BESIMOKANČIOJO PAGALBININKU, tik iš dalies valdančiu visą mokymo(si) procesą.

27. Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (1)

28. Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (2)

29. Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (3)

30. Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (4)

31. PROBLEMOS, KYLANČIOS TAIKANT KS METODĄ. Dėstytojų, dalyvavusių projekte, nuomonės analizė • TYRIMO TIKSLAS: nustatyti, su kokiomis problemomis, taikant Kooperuotų studijų metodą, susiduria dėstytojai. • TYRIMO IMTIS.Tyrimui atlikti pasirinktos 23 Šiaulių universiteto dėstytojų, dirbusių taikant kooperuotų studijų ataskaitos projekto organizatoriams. • TYRIMO LAIKAS.Tyrimas buvo atliekamas 2008 m. gegužės mėn. • TYRIMO OBJEKTAS. Detaliai analizei pasirinkta ataskaitos bendra dalis, kurios turinys orientuotas į modulio realizavimo vertinimą.

32. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (1)

33. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (2)

34. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (3)

35. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (4)

36. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (5)

37. Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos realizavimo problemos (6)

38. Tyrimo išvados (1) • Kooperuotų studijų didaktinės nuostatos DERA su mokymusi grįstos pedagoginės sistemos charakteristikomis. • Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos diegimas susiduria su problemomis, susijusiomis tiek su STUDENTŲ POŽIŪRIU į mokymą(si), tiek su proceso dalyvių VAIDMENŲ REALIZAVIMU, tiek su ŽINIŲ STOKA.

39. Tyrimo išvados (2) • DĖSTYTOJAMS nepakanka TEORINIŲ ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ GEBĖJIMŲ, kaip realizuoti inovatyvias mokymosi strategijas ir formas, dirbti taikant mokymąsi skatinančią pedagoginę sistemą. • STUDENTAMS stinga MOTYVACIJOS. Dalis jų nėra pakankamai suinteresuoti savo mokymosi planavimu ir realizavimu, individualių pasiekimų plėtra ir vertinimu.

40. Užduotys KIEKVIENAM ir GRUPEI • Dar kartą peržvelkite tyrimo medžiagą ir kartu grupėje išsirinkite PROBLEMĄ, kuri aktualiausia Jūsų pedagoginei patirčiai. • Išdiskutuokite problemą gilau. Remdamiesi seminaro metu pateikta medžiaga ir asmenine patirtimi, pasiūlykite galimus problemos SPRENDIMO BŪDUS. • Pristatykite idėjas kolegoms ir atsakykite į Jų pateiktus KLAUSIMUS.

41. Seminaro vertinimas ANT SPALVOTO LAPELIO PRATĘSKITE VIENĄ IŠ SAKINIŲ: • Tai, ką aš išmokau, buvo... • Mane nustebino... • Aš norėčiau sužinoti daugiau... • Dabar aš jaučiuosi... • Ši patirtis man galėtų būti dar vertingesnė, jeigu... PAKOMENTUOKITE GARSIAI KOLEGOMS.

42. Dar diena ir viską padarysime. Visi tikslai bus pasiekti. Visos sistemos veiks be sutrikimų. Visi klientai bus patenkinti. Visi entuziastingi ir motyvuoti. Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.