1 / 34

X I paskaita: Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija

X I paskaita: Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija. Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m. Paskaitos raktažodžiai :. Senoji/Naujoji Europa Vidurio Europa Periferinis feodalizmas Odalis

anika
Download Presentation

X I paskaita: Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. XI paskaita:Europa ir Lietuva: vėluojanti europeizacija Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

  2. Paskaitos raktažodžiai: • Senoji/Naujoji Europa • Vidurio Europa • Periferinis feodalizmas • Odalis • Ankstyvoji monarchija, karinė monarchija • Patrimonializmas • Civilizacinis šuolis: europeizacija, christianizacija • “Antroji baudžiavos laida”, lažinis palivarkinis ūkis • Fermerinis ūkis

  3. Lietuvos istorijos periodizacija

  4. Lietuvos sociogenezės ir politogenezės ištakos

  5. Visuotinis Lietuvos socialinės raidos kontekstas (pagal E. Gudavičių) • Daugumoje ikimodernių visuomenių klostėsi bendruomeninės despotinės struktūros. • Ikimodernioje Vakarų Europoje susiklostė visai kitokia socialinė struktūra - feodalizmas (kaip gamybos būdas). • Rusų visuomenė užėmė tarpinę vietą tarp alodinių (odalinių) ir bendruomeninių despotinių visuomenių.

  6. E. Gudavičiaus ankstyvosios Lietuvos visuomenės ir valstybės apibendrinimai: • Lietuvos valstybę sukūrė alodinė (tiksliau – odalinė) visuomenė. • Lietuva kartojo Skandinavijos kelią, tik lietuvius reikėtų vadinti sausumos vikingais. • Tai buvo Europos visuomeninės raidos periferinis variantas (periferinis feodalizmas). • Lietuvos socialinė raida esmingai skyrėsi nuo rytų slavų (Rusijos), o juo labiau nuo Rytų (pvz., Indijos, Kinijos) visuomenių.

  7. Esminės ankstyvosios Lietuvos socialinę struktūrą aiškinančios sąvokos • Alodas – disponavimo požiūriu nesuvaržyta individuali žemės nuosavybė. • Odalis – disponavimo požiūriu suvaržytas alodas (būdingas periferinėms visuomenėms: Skandinavijai, Lietuvai...). • Didysis alodas – stambioji (kunigaikščio, kariauninko, bajoro) žemėvalda apdirbama šeimynykščių (vergų). • Mažasis alodas – individualus valstiečio šeimos ūkis.

  8. Lietuvos ankstyvoji monarchijapagal A. Bumblauską • Ankstyvojoje monarchijoje be valdovo – monarcho nebuvo jokių kitų valstybės institucijų. • Visi (ne tik valstiečiai ir pirkliai, ne tik besiformuojantis bajorų sluoksnis, bet net dinastijai priklausantys kunigaikščiai) buvo valdovo valdiniai. • Galima sakyti, kad valstybė buvo valdovo dvaras, o tiksliau didžiųjų kunigaikščių tėvonija. • Panaši valdymo sistema esą buvo ir X a. Vengrijoje, XI-XII a. Lenkijoje. • Lietuvos ankstyvosios monarchijos savitas bruožas – diarchija.

  9. Diarchija • Šalį valdė ne tiek valdovas, kiek jo šeima ar giminė. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima; paveldėjimą lėmė ne gimimo pirmenybė, o sugebėjimas geriau tvarkyti valstybės reikalus dar valdovui esant gyvam. • Būdinga Lietuvos ankstyvosios monarchijos ypatybė buvo diarchija: monarchas dalijosi valdžia su antru valdovu – submonarchu. Pastarojo vietą užimdavo labiausiai pasižymėjęs valdovo brolis ar sūnus.

  10. Ankstyvoji monarchija, patrimoninė monarchija ir patrimonializmas • A. Bumblauskas LDK ankstyvąją monarchiją dar vadina patrimonine. • Lenkų istoriografijoje tradiciškai taip pat vadinama ankstyvoji Piastų dinastijos valdyta monarchija. • Koks santykis tarp patrimoninės monarchijos ir patrimonializmo?

  11. Maxo Weberio (1864-1920) patrimonializmo samprata Patrimonializmo atveju: • valdžia suprantama kaip dinastijos (valdančios giminės) nuosavybė, • valdymo aparato personalas laikomas valdovo asmeniniais tarnais.

  12. Patrimonializmo ir feodalizmo santykis pagal M. Weberį • Patrimonializmas ir leninė feodalizmo forma yra skirtingi ir nesuderinami tradicinės valdžios tipai, nors genetiškai antrasis susijęs su pirmuoju. • Nesuderinamomis politinio režimo formomis patrimonializmą ir feodalizmą taip pat laiko amerikiečių mokslininkas Richard Edgar Pipes.

  13. Ankstyvosios LDK visuomenės tipo problema: • Ar ankstyvoji LDK visuomenė vis dėlto buvo feodalinė ar patrimonialinė?

  14. Lietuvos karinė monarchijair jos pasekmės pagal A. Bumblauską • Lietuva sukūrė valstybę neapsikrikštijusi. • Vokiečių ordinų primestas karas vertė pagoniškąją Lietuvą visus išteklius sutelkti karybai ir plėtotis karinės monarchijos linkme. • Gynybos ruože susidarė ištisa pilių sistema, kurios buvo ne tik gynybos, bet ir administravimo centrai. • Padaryta didžiulė pažanga ginkluotės srityje, karo technikoje ir organizacijoje. • Kita vertus, dėl pernelyg didelio ūkio militarizavimo ir dešimtmečius trukusio karo: • nesusiformavo stipresni miestai ir amatai, • nebuvo pereita prie trilaukės sistemos žemės ūkyje, • didžiulės spragos liko kultūroje.

  15. Karinės monarchijos raidos etapo pasekmėspagal E. Gudavičių: • Vokiečių kolonijų primestas karas lėmė Lietuvos karinės monarchijos susiklostymą. • Tokia raidos kryptis trukdė ekonominę pažangą, varžė demografinį potencialą. • Kita vertus, sukarintoji struktūra galėjo kurį laiką užglaistyti ekonominio ir techninio atsilikimo padarinius. • Karinės monarchijos įsitvirtinimas ir Bažnyčios nebuvimas sulaikė stambios žemėvaldos plėtojimąsi.

  16. Lietuvos ankstyvasis feodalizmaspagal A. Bumblauską • XIII-XIV a. ūkio varomoji jėga buvo kunigaikščio ar jo vietininko valdomos pilies (kunigaikščio didžiojo alodo) ir laisvųjų valstiečių (laukininkų) santykis. • Vietininkas rinkdavo duokles iš laukininkų ir visa atitekdavo didžiajam kunigaikščiui. • Kadangi laukininkų buvo daug, o vietininkai nebuvo savininkai (juos išlaikydavo didysis kunigaikštis, atiduodamas dalį centralizuotos rentos), tai gali atrodyti, kad šalyje buvo tik vienas žemės savininkas (ar feodalas) – didysis kunigaikštis. • Tačiau, nors laukininkai ir tebeturėjo nuosavybės teisę į žemę, ši jų teisė buvo “suskaldyta”: duoklės prievolė kunigaikščiui rodė, kad jis tapo “tikruoju” valstiečių žemės savininku. • Laukininkų (taip pat beatsirandančių ankstyvųjų baudžiauninkų – kaimynų) bei kunigaikščių santykiai ir vadinami ankstyvaisiais feodaliniais santykiais.

  17. Lietuvos europeizacija

  18. Civilizacinis kontekstas: istorinės Europos heterogeniškumas • Istoriškai Europa nėra vienalytė: ji skaidytina į istorinius regionus. • Čia pasitelktinos dvi perskyros: • Senoji/Naujoji Europa (Haleckis) • Lotyniškoji Vakarų/bizantiškoji Rytų (Gudavičius)

  19. Istorinė Europa ir Lietuva • Lietuvos pritapimą prie Europos galima adekvačiau suprasti tik istorinės Europos heterogeniškumo kontekste. • Labiau patikslinant: Lietuvos pritapimas prie Europos sietinas su jos pritapimu prie Vidurio Europos regiono.

  20. Kas yra Vidurio Europa? • Vidurio Europa – Naujosios Europos (vėliau priėmusios krikštą ir Antikos kultūrinį paveldą) sudėtinė dalis. Ji dar vaizdžiai vadinama Vakarų Europos “laukiniais Vakarais” (H.Samsonowicz). • Vidurio Europa - Vakarų krikščioniškosios civilizacijos papildinys, jos periferija. • Pati istorinė Vidurio Europa nėra vienalypė: skirtini du regionai Vidurio Vakarų (vokiškoji) ir Vidurio Rytų (nevokiškoji) Europa.

  21. Vidurio Europos ir Lietuvos santykis • Lietuva nuo XIV a. pabaigos laikytina ryčiausiu Vidurio Rytų civilizacijos užkampiu, periferijos periferija (“trečiojo Europos ešelono vieninteliu vagonu” [E.Gudavičius]).

  22. Civilizacinio šuolio epocha (1387-1529/1579) • Rašto industrija (rusėnų arba senąja gudų kalba). • Švietimo sistema: katedrinės mokyklos, kolegijos ir universitetas. • Lietuvos Statutai – tai tarsi Lietuvos europeizacijos “diplominis darbas”. • Europeizacija Lietuvoje įgijo polonizacijos pavidalą (įvairialypis lenkų poveikis).

  23. Civilizacinio šuolio epochos pasekmės (pagal A. Bumblauską) • Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė (visi bajorai didžiojo kunigaikščio vasalai?); • Socialinėje-ūkinėje struktūroje – riterio dvaras ir baudžiava; • Politinėje-socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija (“vienaluomė atmaina”) • Miestų ūkyje – cechai; • Švietime – europinė švietimo sistema su katedrinėmis mokyklomis bei jų triviumu, kolegijomis ir universitetu; • Bent jau visuomenės elito tarpe įsigali krikščioniškasis mentalitetas; • Susiformuoja bajorų tauta su istorine savimone ir kilmės kronika (romėnų kilmės teorija).

  24. Baudžiavos apibrėžimas (pagal A. Bumblauską) • Baudžiava – feodalų teisė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu.

  25. Baudžiavos įsigalėjimo etapai • XIII-XIV a. - atsiranda baudžiauninkų prototipas – kaimynai (valstiečiai netekę savo žemės ir patekę į kunigaikščių ar bajorų priklausomybę). • 1392-1430 m. - Vytautas ėmė dalinti veldamus (valstiečius laukininkus, perduotus bajorams teisti ir administruoti). • 1447 m. - Kazimieras perleido Vytauto suteiktų veldamų prievoles bajorams. • 1547 m. – pradėta vykdyti Valakų reforma – didžiojo kunigaikščio valstiečiai tapo baudžiauninkais. • 1566 m. – II Lietuvos Statute galutinai įtvirtinta baudžiava.

  26. LDK miestai europėjimo epochoje • 1387 m. Vilnius (o greičiausiai 1408 m. ir Kaunas) gavo savivaldos – Magdeburgo teises. • Savivaldos pagrindą sudarė miesto administracijos, teismo ir ekonomikos imunitetas. • 1495 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis amatininkų (auksakalių, o 1509 m. - barzdaskučių) cechas.

  27. Vienaluomės LDK monarchijos (“bajorų respublikos”) susidarymo etapai(pagal A. Bumblauską) • 1387 m. Jogaila suteikė privilegiją apsikrikštijusiems bajorams. • 1492 m. Aleksandro privilegijoje ponų tarybai perduota įstatymų leidžiamosios valdžios galia. • 1564-1566 m. teismo ir administracijos reforma sulygino eilinių bajorų ir ponų teises.

  28. XVI a.: LDK tolerancijos fenomenas • LDK gyveno net dešimties konfesijų atstovai: • katalikai, • stačiatikiai, • unitai, • liuteronai, • evangelikai reformatai, • sentikiai, • armėnai, • žydai, • karaimai, • musulmonai. • Savo religine ir kultūrine įvairove LDK lenkė Lenkiją. • LDK anksčiau nei Lenkijoje buvo įteisinta ir religinė tolerancija (1563).

  29. Antrosios baudžiavos laidos koncepcija (F. Engels) • “Antrosios baudžiavos” arba “antrosios baudžiavos laidos” terminą sukūrė F. Engelsas XIX a. 9-ajame dešimtmetyje. • Po valstiečių karo Vokietijoje (1524-1525) dideli dvarai Vokietijoje į rytus nuo Elbės buvo apdirbami naudojant priverstinį valstiečių darbą (lažą arba atodirbinę rentą). • Lažo apimtis kai kuriose Vidurio ar Rytų Europos šalyse pasiekė 5 d./sav. arba 6 mėn./m.

  30. ATR atvejis: lažinis palivarkinis ūkis • Lietuvos bajorijai XVI-XVIII a. buvo naudingiau eksportuoti javus iš savo dvarų nei imti duoklę iš valstiečių pinigais ar natūra. • Vakarų Europoje tuo laikotarpiu vyravo senjorinis ūkis: lažo jau seniai nebebuvo (jį pakeitė piniginė renta), o dvaro arimai išdalinti valstiečiams. • Tuo tarpu Lietuvoje lažas ne tik nemažėjo, o išaugo net iki 5-6 dienų per savaitę. Didėjo ir dvaro arimų plotas, radosi naujų palivarkų.

  31. Gegužės 3 d. konstitucija • Tai antroji pasaulyje konstitucija (po JAV). • Miestiečiams suteiktos beveik lygios teisės su bajorais. • Užsimenama apie valstybės globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. • Panaikinta liberum veto. • Įsigalioja valdžios padalijimo principas.

  32. Lietuva per “ilgąjį XIX amžių” • Po ATR padalijimų LDK buvo aneksuota Rusijos; • Lietuvai buvo primestas Rusijos socialinės ir ūkinės raidos modelis: • išliko luominė visuomenė, • privilegijuotų gyventojų sluoksnių privati nuosavybė buvo garantuota, • baudžiava panaikinta tik 1861-1867 metais. • Lietuva buvo įtraukta į totaliai biurokratizuotą Rusijos imperijos funkcionavimo sistemą, kur žmogaus padėtį lėmė ne tiek kilmė, kiek rangas (t.y. padėtis valstybinėje hierachijoje). • Valstybės interesai užgožė individą, puoselėjamas valdininkystės idealas. Tiesa, pastarasis tarp Lietuvos bajorijos gana sunkiai prigijo.

  33. XX a. Lietuva • Žemės reforma - fermerinio ūkio Lietuvoje pradžia (XX a. 3-asis dešimtmetis). • Komunistinės Vidurio Europos raidos paralelės: • 1956 Vengrija, • 1968 “Prahos pavasaris”, • 1972 Kauno įvykiai (Kalanta). • “Dainuojanti revoliucija”...

  34. Rekomenduojama literatūra • Andrijauskas, A. (ats. red.) Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. • Bumblauskas, A. “Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės civilizacijos pobūdžio”, in: Lietuvos istorijos studijos, 1996, № 3, p. 9-27. • Bumblauskas, A. “Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje?”, in: Europa 1988: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio almanachas. Vilnius, 1989, p. 153-172. • Bumblauskas, A. „Lietuva ir Europos istoriniai regionai“, in: Šiaurės Atėnai, Nr. 634, 2002-12-28 (internete: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=62). • Bumblauskas, A. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, ypač p. 67-75, 119. • Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija, 1009-1795. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, ypač p. 76, 80, 90, 126, 184-187, 248-254, 272, 316, 324, 432-435, 438-440. • Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002. • Gudavičius, E. Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. • Staliūnas, D. (sud.) Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002.

More Related