Download
1 / 49
E N D
1. LIETUVA IR GLOBALIZACIJOS IŠŠUKIAI
Amb. Vygaudas Ušackas
Vilniaus Universitetas
Tarptautiniu santykiu ir politiniu mokslu institutas
2008 vasario 29d. Po ES ir NATO prieš mus gal ne tiek akivaizdus, taciau labai sudetingas iššukis – konkuruoti ir nugaleti daugeliu atveju žiniu gristoje erdveje ir barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad išlaikytume ir stprintume mus vienijanti prada – lietuvybe.
Globalizacija vyksta. Mums reikalinga vieša diskusija. Koks LR atsakas? Kaip pozicionuosime save kitu konkurentu atžvilgiu? Ka turime daryti, norint buti laimetojais?Po ES ir NATO prieš mus gal ne tiek akivaizdus, taciau labai sudetingas iššukis – konkuruoti ir nugaleti daugeliu atveju žiniu gristoje erdveje ir barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad išlaikytume ir stprintume mus vienijanti prada – lietuvybe.
Globalizacija vyksta. Mums reikalinga vieša diskusija. Koks LR atsakas? Kaip pozicionuosime save kitu konkurentu atžvilgiu? Ka turime daryti, norint buti laimetojais?
2. Pranešimo struktura:
Žvelgiant i praeiti
Globalizacijos savoka
Esminiai globalizacijos pokyciai ir ju itaka mums
Koks musu atsakas i šiuos pokycius???
3. I. Žvelgiant i praeiti Lietuvos Respublikos pasiekimai nuo Nepriklausomybes:
Suvereniteto užtikrinimas, santykiu su kaimynais nustatymas;
Demokratija, laisva žiniasklaida, žmogaus teises ir laisves;
Ekonomines paradigmos kaita;
Integracija i ES ir NATO;
Reformu patirties sklaida, saugumo tiekejai. Ka mes pasiekeme praejusio amžiaus pabaigoje? Kur esame?Ka mes pasiekeme praejusio amžiaus pabaigoje? Kur esame?
4. Šaltinis: "Washington Tmes", 2006.02.16 I. Žvelgiant i praeiti (II) JAV senatorius J. Biden: “Lietuva ir sekme- sinonimai“
Po 17 metu suvereniteto itvirtinimo darbu (tape ES, PPO ir NATO nariais), atrandame save ne izoliuotame, o integruotame pasaulyje.
Lietuva- globalaus kaimo/“plokšcio“ pasaulio dalis.
5. II. Globalizacijos savokos (pagal Vikipedija, Laisvaja enciklopedija)
Globalizacija – procesas (reiškinys), vykstantis socialineje plotmeje.
Apima: visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka.
Pasireiškia: tarpusavio ryšiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje,
kylancius del laisvo (finansinio, žmogiškojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu. Globalizacija – procesas (reiškinys), vykstantis socialineje plotmeje. Apimantis visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka. Pasireiškiantis tarpusavio ryšiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje, kylancius del laisvo (finansinio, žmogiškojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu.
Globalizacija – procesas (reiškinys), vykstantis socialineje plotmeje. Apimantis visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka. Pasireiškiantis tarpusavio ryšiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje, kylancius del laisvo (finansinio, žmogiškojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu.
6. II.Globalizacijos savokos (II) Tesinys
Thomas Friedman knygoje „Pasaulis yra plokšcias“
(„The World is Flat“, Farrar Straus and Giroux/New York, 2005)
globalizacijos paveikta pasauli apibudino ne kaip apvalu gaubli, o vis labiau plokšcia („flat“) žeme.
Friedman ispeja, kad…
„moderniu technologiju deka sudarytomis galimybemis, ne tik atskiri individai, bet individai iš bet kurios pasaulio šalies gales konkuruoti JAV rinkoje, kam amerikieciai
turetu ruoštis.“
7. III. Globalizacijos sukelti pokyciai A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis
B. Kinijos „Drakonas“
C. Indijos „Dramblys”
D. Kinijos ir Indijos apetitas
E. Tarptautine prekyba
F. Tarpusavio priklausomybe tarptautineje finansu rinkoje
G. Klimato kaita ir energetika
H. Pasaulines migracijos tendencijos
I. Globalizacijos iššukiai ir galimybes
8. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis Nuo XVII a. Adam Smith „nematomos rankos“ (t.y. „invisible hand“) alegorija buvo taikoma apibudinti paklausos ir pasiulos santyki, kuris rinkoje pasireikšdavo tiesioginiu kontaktu tarp pirkejo ir pardavejo.
XXI a. prekes ir paslaugu kainai nustatyti nera butinas tiesioginis pirkejo ir pardavejo kontaktas.
www.omnitel.net/aukcionai, www.amazon.com, www.flylal.lt, ir kt... Kibernetineje erdveje, tinklalapiuose.Kibernetineje erdveje, tinklalapiuose.
9. Ekonomikos tendenciju instituto prezidentas J.Rifkind („The European Dream“, 2004 JeremyP.Tarcher/Penguin):
„Naujos ryšiu technologijos iveda i paslaugu ir prekiu rinka nauja bendravimo buda, t.y. ne linijini-kontaktini, o kibernetini, kuris sukuria galimybe palaikyti nuolatini ryši ne su vienu, o su daugelio daugeliu rinkos/paslaugu tinklo nariais.“
Taip didinamas produktyvumas ir darbo efektyvumas, sukuriamos prielaidos žiniu ekonomikos vystymuisi.
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis (II)
10. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos „drakonas“ 1,3 mlrd. rinka:
Puse iš ju - ukininkai;
Kas ketvirtas – jaunesnis, nei 25 metai;
Kasmet 4 mln. baigia universitetus.
Sparti urbanizacija:
Šiuo metu apie 400 mln. gyvena miestuose;
Iki 2050 m. gyventoju skaicius miestuose išaugs iki 1,1 mlrd.;
Iki 2030 m. planuojama nutiesti 86.000 km asfaltuotu keliu - daugiau nei šiuo metu yra JAV.
Globalizacija dažnai siejama su Azijos didejanciu vaidmeniu. Kinija ir Indija.Globalizacija dažnai siejama su Azijos didejanciu vaidmeniu. Kinija ir Indija.
11. Nuo 1978 m. vidutinis ekonomikos augimas kasmet - 9,4%;
1978 m. žmones neturejo net linijiniu asmeniniu telefonu, 2005 m. - apie 350 mln žmoniu turejo mobilius telefonus ir apie 100 mln. interneto prieigas;
Šiandien Kinija gamina 50% pasaulio kompiuteriu ir tekstiles gaminiu bei 60% skaitmeniniu foto kameru ir mobiliu telefonu.
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos „drakonas“ (II)
12. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos „drakonas“ (III) 5 metu begyje www. dominuos kinieciu vartotojai bei kinu kalbos tinklalapiai;
Per pastaruosius metus daugiau nei 500 didžiausiu pasaulio firmu isikure ir pradejo versla Kinijoje;
Ne tik “outsourcing” ir apdirbamoji pramone, bet ir inovacijos, skverbimasis i tarptautine rinka.
(2003 Li Dongsheng(TCL) isigyjo prancuzu“Thomson” ir vokieciu “Shneider”, o 2004 Liu Chuanzi „Lenovo”- IBM personaliniu kompiuteriu versla; kinieciu automobiliai ir kt.) Vakaru investiciniai fondai Kinijoje, kinieciu- City of London.
Kinijoje kompiuteriu prekiautoja Lenovo 2005 metais nupirko IBM už 1.75 bilionu doleriu, taip tapdama pirmaja šalies kompanija vadovaujanti aukšciausios kokybes pasauliniam prekes ženklui.
2006 Nanjing Auto ir SAIC isigijo dali JK MG Rover grupes.
Brangiausia pasaulio firma yra PetroChina, be to 4 iš 10 brangiausiai ivertintu kompaniju pasaulyje yra iš Kinijos.
Auganti Kinija kuria darbo vietas kitu šaliu exporto gamintojams, laiko žemas vartotoju kainas, didina prekiu ir paslaugu pasirinkima bei didina musu priejima prie kapitalo/turto ir talentu.
Kinija baigia statyti didžiausia pasaulyje oro uosto terminala, stato 20tukst. km. ilgio geležinkelio linijas, ir jau pastate pasaulio greiciauia traukini (267mpv)
Vakaru investiciniai fondai Kinijoje, kinieciu- City of London.
Kinijoje kompiuteriu prekiautoja Lenovo 2005 metais nupirko IBM už 1.75 bilionu doleriu, taip tapdama pirmaja šalies kompanija vadovaujanti aukšciausios kokybes pasauliniam prekes ženklui.
2006 Nanjing Auto ir SAIC isigijo dali JK MG Rover grupes.
Brangiausia pasaulio firma yra PetroChina, be to 4 iš 10 brangiausiai ivertintu kompaniju pasaulyje yra iš Kinijos.
Auganti Kinija kuria darbo vietas kitu šaliu exporto gamintojams, laiko žemas vartotoju kainas, didina prekiu ir paslaugu pasirinkima bei didina musu priejima prie kapitalo/turto ir talentu.
Kinija baigia statyti didžiausia pasaulyje oro uosto terminala, stato 20tukst. km. ilgio geležinkelio linijas, ir jau pastate pasaulio greiciauia traukini (267mpv)
13. 2012 metais Kinijos ekonomika pagal PPP bus didesne nei JAV;
Kita vertus, net 300 mln gyvena žemiau Pasaulio Banko nustatytos 1 USD parai ribos;
Napoleonas:
"Laissez la Chine dormir, car lorsque le dragon se réveillera le monde tremblera“
“Leiskite Kinijai miegoti, nes kai atsibus, tai sudrebins visa pasauli”
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos „drakonas“ (IV) PPP – Perkamosios galios paritetas yra dirbtinis valiutos vienetas, kuris leidžia pašalinti kainu skirtumus tarp valstybiu ir taip lyginti BVP
Kinija jau pabudo, mes privalome pabusti taip pat.PPP – Perkamosios galios paritetas yra dirbtinis valiutos vienetas, kuris leidžia pašalinti kainu skirtumus tarp valstybiu ir taip lyginti BVP
Kinija jau pabudo, mes privalome pabusti taip pat.
14. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: C. Indijos „dramblys“ (V) „Indu kompanijos užims teiseta vieta tarptautineje arenoje“ R.K. Krishna Kumar
Tata Tea nusipirko Britanijos Tetley grupe 2000 ir taip tapo antra pasaulyje firmine arbatos kompanija.
Taj Hotel 2005 nusiprko Ritz-Carlton Bostone taip pat Campton Place san Franciske ir tikisi tureti puse savo turto kitose šalyse
DLF, Indijos diždiausias nekilnojamojo turto vystytojas, nusipirko Aman kurorta, prabangiu viešbuciu grandine su nuosavybe pasaulio egzotiškiausiose ir nuošaliausiose vietovese.
2005 Microsoft, Intel ir Cisko investavo 1 milijarda doleriu, o IBM net 4 milijardus doleriu i Indija.
Tata Motors sukure pacia pigiausia pasaulyje keleivine mašina „Nano“
Tata Motors pateike pasiulyma isigyti Jaguar ir Land Rover.
R.K. Krishna Kumar vice pirmininkas Tata turimu Indijos viešbuciu.
Vis daugiau Indijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos dideles firmos perka visuotiniai zinomus prabangos ženklus.
Jau 2006 metais Indai mane, kad Europa patiria ekonomini nuosmuki: „per maža, suskaldyta ir valdoma diktatoriu praeityje, kad klestetu ateityje“R.K. Krishna Kumar vice pirmininkas Tata turimu Indijos viešbuciu.
Vis daugiau Indijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos dideles firmos perka visuotiniai zinomus prabangos ženklus.
Jau 2006 metais Indai mane, kad Europa patiria ekonomini nuosmuki: „per maža, suskaldyta ir valdoma diktatoriu praeityje, kad klestetu ateityje“
15. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: D. Kinijos ir Indijos apetitas Auganti ne tik Kinijos, bet ir Indijos ekonomika
pareikalaus apie 45% visos pasaulio energijos, ir tai privers ieškoti alternatyviu jos šaltiniu.
320,000 kinu ir 83,000 indu yra sukaupe virš 1mln doleriu be nekilonjamojo turto.
320,000 kinu ir 83,000 indu yra sukaupe virš 1mln doleriu be nekilonjamojo turto.
16. Šaltiniai: FTD US Census Bureau; EC Trade Issues (bilateral trade); UBS "Price and earnings" 2006 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: E. Darbo jegos kainu skirtumu ir laisvejancios tarptautines prekybos pasekmes Didžiuliai darbo jegos kainu skirtumai bei ekonomikos augimas salygoja darbu perkelima „outsourcing“ bei Kinijoje, Indijoje ir kitose Azijos šalyse pagamintu prekiu antpludi i ES ir JAV rinkas:
2005 m. vidutinis menesinis kinu atlyginimas 110 Euru,
ES- 2370 Euru, JAV- 2000 Euru, Lietuvoje - 463 Euru (2006m);
2006 m. Kinija- antroji ES prekybos partnere. Pagal ES importa Kinija pirma syki aplenke JAV.
Kinijos eksportas i ES - 191 mlrd euru; ES ekportas i Kinija - 63 mlrd.euru. Tai didžiausias ES dvišalis prekybos deficitas(-128mlrd euru);
2006 metais JAV prekybos deficitas su Kinija 232mlrd USD (importas - 287mlrd, eksportas - 55mlrd USD). Daug darbu dabar atliekama Indijoje ir Kinijoje, nes darbo jega ten pigesne ir pvz centrineje ir rytu Europoje truksta darbininkuDaug darbu dabar atliekama Indijoje ir Kinijoje, nes darbo jega ten pigesne ir pvz centrineje ir rytu Europoje truksta darbininku
17. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: F. Tarpusavio priklausomybe tarptautineje finansu rinkoje Jau dabar monetarine politika nustato Europos Centrinis Bankas;
Tarptautiniai komerciniai bankai Lietuvoje ir ju priežiura iš užsienio;
Nekilnojamojo turto „burbulo“ sprogimas JAV:
poveikis ECB, Bank of England;
palukanu normu kilimas;
salygu paskolu suteikimui griežtinimas;
nekilnojamojo turto kainu korekcija ir kt.;
OPEC, JAV dolerio kursas reguliuoja pasauline naftos kaina. Globalizacijos sukelti pokyciai skirtingai, bet akivaizdžiai pasireiškia finansu rinkoje. O taip pat vykstant klimato kaitai bei energetikoje.Globalizacijos sukelti pokyciai skirtingai, bet akivaizdžiai pasireiškia finansu rinkoje. O taip pat vykstant klimato kaitai bei energetikoje.
18.
Lietuvoje: „regis problemos nera“, „mes maži, musu šios problemos neliecia“???
19. Šaltinis: Delfi, 2007.05.10 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (II) Lietuvoje, pasak VU Ekologijos Instituto direktoriaus M.Žalakeviciaus, del klimato kaitos:
Traukiasi šiauriniams regionams budingos augalu ir gyvunu rušys;
Pastebimas pelkiu ekosistemos nykimas, Drukšiu ežero, kuris anksciau buvo naudojamas kaip šaldytuvas, vandens šiltejimas;
Mažeja klimato kontinentalumas, dideja sausringumas;
Laukiamos gresmes sveikatai- dažnesnes karšcio bangos ju poveikio senyvo amžiaus žmonems ir vaikams didejimas, alerginiu ligu, erkiu ir kraujasiurbiu vabzdžiu sukeliamos ligos, nauji susirgimai;
Paplitusios gyvuliu veisles adaptuojamos prie klimato kaitos;
Iki šiol nera aiškios Baltijos ir Kuršiu mariu krantu išplovimo priežastys, kiek jos yra susijusios su klimato kaita.
20. Šaltinis: Associated Press, 2007.11.17 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (III) 2007 lapkricio 17d. Valensijoje JTO Tarpvyriausybine Klimato kaitos grupe, JTO Generalinis sekreotrius Ban Ki-moon bei Nobelio premijos laureatas Al Gore:
Klimato kaitos pokycius lemia žmogaus veikla, kurios metu i aplinka išmetamos šiltnamio efekta sukeliancios dujos;
Vidutine temperatura iki 2100 m. gali padideti iki +6 °C. Juros vandens lygis iki 2100 m. gali pakilti nuo 18 iki 59 cm.;
Mažeja mišku plotai, dideja dirvožemio ir vandenu tarša;
Šiaures platumose dažneja liutys, audros, kyla vandenyno lygis, mažeja Arkties plotis(10-15proc.) ir storis(apie 40%);
Pietu platumose- padidejo dykumejimo tempai, dažneja sausros.
21. Jeigu nieko nebus daroma:
2020 metais, nuo 75 mln iki 250 mln žmoniu Afrikoje susidurs su vandens trukumu;
Azijos salu gyventojams iškils žymiai didesne rizika del upiu ir vandenyno potvyniu;
Iš Europos gali pasitraukti budingos augalu ir gyvunu rušys;
Šiaures amerikieciai patirs žymiai ilgesnes ir karštesnes vasaras bei didejanti geriamo vandens trukuma.
Siekiant išvengti šiu pokyciu reikia skubiai
mažinti išmetamu duju kieki:
Geriau šiltinti gyvenamuosius namus;
Efektyviau diegti technologijas, kurios mažintu
anglies dioksido išskyrima;
Kurti technologijas, kurios surinktu anglies dioksida ir sandeliuotu po žeme;
Gaminti mažiau kuro naudojancius automobilius. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (IV)
22.
(2007.12.03-14) Balyje, Indonezija sutarta:
Mažinti duju emisijas,
Perduoti švarias technologijas besivystancioms šalims,
Stabdyti mišku kirtima
Padeti skurdesnems tautoms apsaugoti ekonomika ir visuomene nuo tokiu klimato kaitos padariniu, kaip didejantis juros lygis ir mažejantis derlingumas.
Programoje numatyti ir naujo derybu proceso, kuris turetu buti užbaigtas iki 2009 m. Danijoje vyksiancios konferencijos, kriterijai bei tikslai
Idiegti efektyvesnes naujas technologijas siekiant sumažinti atmosferos tarša šiltnamio dujomis 50% iki 2050
(palyginus su 1990). III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (V) The conference culminated in the adoption of the Bali roadmap, which charts the course for a new negotiating process to be concluded by 2009 that will ultimately lead to a post-2012 international agreement on climate change. Ground-breaking decisions were taken which form core elements of the roadmap. They include the launch of the Adaptation Fund as well as decisions on technology transfer and on reducing emissions from deforestation. These decisions represent various tracks that are essential to achieving a secure climate future.
N. Stern: Po Balio konferencijos Kinija ir Indija ruošia veiksmu planus kaip daugiau apželdinti miškus.The conference culminated in the adoption of the Bali roadmap, which charts the course for a new negotiating process to be concluded by 2009 that will ultimately lead to a post-2012 international agreement on climate change. Ground-breaking decisions were taken which form core elements of the roadmap. They include the launch of the Adaptation Fund as well as decisions on technology transfer and on reducing emissions from deforestation. These decisions represent various tracks that are essential to achieving a secure climate future.
N. Stern: Po Balio konferencijos Kinija ir Indija ruošia veiksmu planus kaip daugiau apželdinti miškus.
23. Šaltiniai: JK Nacionalines Statistikos departamentas; "The Independent", 2007.11.16; Health National Insurance office III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: H. Pasaulines migracijos tendencijos Migracijos tendencijos 2006 metais JK:
207,000 JK pilieciu išvyko gyventi i kitas šalis (Australija, Ispanija, Prancuzija, JAV ir Naujoji Zelandija);
591,000 užsienieciu apsigyveno JK (iš ju: 157,000 studentu, kurie prie JK ekonomiinio augimo 8,5 mlrd. svarais arba 42,5 mlrd lt per metus);
194,000 JK gyventoju prieaugis (2006 LR pilieciams JK išduota socialinio draudimo pažymejimu 30,850; 2005 – 35,000). Imigrantai sukuria ne tik nauja produkta, bet ir prisideda prie ženklaus vartojimo šalyje augimo, kas, savo ruožtu, itakoja užimtumo bei užsienio prekybos augima.
24. Šaltinis: www.kontrastai.lt TUO TARPU LIETUVOJE… III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: H. Pasaulines migracijos tendencijos (II) LIETUVOJE: Nuo Nepriklausomybes atkurimo apie 447,000 išvyko i kitus kraštus Kai kurie apžvalgininkai atkreipe demesi i lietuviu tautos demografinio nunykimo gresme;
Lietuviu darbininku emigracija ir likusiuju darbdaviams keliami aukšti reikalavimai skatina ieškoti darbo jegos tarp užsienieciu bei peržiureti migracijos politikos nuostatas. Apie 300.000 lietuviu vedami žingeidumo ar ekononominiu motyvu, pasinaudojo ES piliecio laisve judeti bei pasrinkti savo laikina, o kai kas ir pastoviam darbui ir gyvenimui vieta kitame krašte.
Nuo 1990 iki 2005 m. Lietuvos gyventoju skaicius sumažejo 6,4% (Statistikos departamento duomenimis 2005 liepos men. 1 d. Lietuvoje gyveno 3.412,770 gyventoju).
“Kauno darbo biržos užsienieciu idarbinimo Lietuvoje konsultantes B.Sarpalienes teigimu, šiais metais iki spalio 19 dienos Kaune isidarbino 654 darbininkai užsienieciai iš 10 pasaulio šaliu”. (Gintare Dailydyte, "15 min" 2007 lapkricio men. 15 d)Apie 300.000 lietuviu vedami žingeidumo ar ekononominiu motyvu, pasinaudojo ES piliecio laisve judeti bei pasrinkti savo laikina, o kai kas ir pastoviam darbui ir gyvenimui vieta kitame krašte.
Nuo 1990 iki 2005 m. Lietuvos gyventoju skaicius sumažejo 6,4% (Statistikos departamento duomenimis 2005 liepos men. 1 d. Lietuvoje gyveno 3.412,770 gyventoju).
“Kauno darbo biržos užsienieciu idarbinimo Lietuvoje konsultantes B.Sarpalienes teigimu, šiais metais iki spalio 19 dienos Kaune isidarbino 654 darbininkai užsienieciai iš 10 pasaulio šaliu”. (Gintare Dailydyte, "15 min" 2007 lapkricio men. 15 d)
25. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: I. Globalizacijos iššukiai ir galimybes
Iššukiai:
Reikalingas žymiai didesnis integravimasis:
Bendravimas su partneriais ir tiekejais visame pasaulyje;
Lietuvai, kuri yra toli nuo pagrindiniu verslo centru, svarbu aktyviai palaikyti ryšius.
Konkurencija - globali;
Specialistai.
Galimybes:
Lengva isteigti versla;
Trumpesnis verslo pletros laikotarpis;
Potenciali rinka - visas pasaulis;
Reikia mažiau resursu
Dabartinis verslas – nepilna verslo grandine. Issukiai: - Reikalingas zymiai didesnis integravimasis, [bendravimas su partneriais ir tiekejais visam pasaulyje (viena Silcon valley sekmes priezasciu visi partneriai ir tiekejai yra salia kas labai palengvina produktu kurima ir vystyma). Sedint lietuvoje toli nuo pagrindiniu verslo centru reikes labai aktyviai palaikyti rysius - konkurencija irgi globali (jusu konkurentai sedi ne tik Lenkijoje ir Estijoje, bet Kinijoje JAV arba Cileje) - specialistai (reikiamu specialistu zymiai sunkiau rasti mazoje lietuvos rinkoje nei Indijoje, Silicon valley, Iseitis - griztantys emigrantai); ARGONAUTU paieška Galimybes - Zymiai lengviau isteigti versla [nebutina statyti gamyklu, pirkti laivu, ar vystyti prekybos tinklu, daugelis nauju verslu paremtas ne fiziniais ir finansiniais resursais (XX amzius) bet idejom, inovacijom, nauju poziuriu i senus dalykus(XXI amzius), pvz facebook.com pradetas Harvardo studentu bendrabutyje pries 6-7 metus vertas dabar $15bn, tiek pat kiek General Motors, Ford !!] - Uztrunka zymiai trumpiau isplesti versla [kompanijos buvo kuriamos desimtmecius arba simtmecius dabar per menesius ar pora metu. pvz Skype isteigtas skandinavijoje ir sukurtas Estijos programuotoju per kelis metus pritrauke 54 milijonus vertotoju, kitas pavyzdys lietuviskas GetJar] - Potenciali rinka ne Lietuva, CEE bet visas pasaulis [visi ansciau mineti verslai globalus, net gi tradiciniai verslai su interneto pagalba gali lengviau uzkariauti anksciau sunkiai prieinamas rinkas, vel gi pvz GetJar} Kas menesi 138mln vartotoju, po 8mln programu - Reikia maziau resursu, [dauguma dalyku galima outsourcinti - HR, finansai, gamyba - ir fokusuotis tik prie idejos produkto kurimo - "dabartiniai verslai tai nebe pilna verslo grandine (nuo gamybos iki pardavimo), tai The contemporary network economy is built on powerful fixed and mobile network infrastructures" Issukiai: - Reikalingas zymiai didesnis integravimasis, [bendravimas su partneriais ir tiekejais visam pasaulyje (viena Silcon valley sekmes priezasciu visi partneriai ir tiekejai yra salia kas labai palengvina produktu kurima ir vystyma). Sedint lietuvoje toli nuo pagrindiniu verslo centru reikes labai aktyviai palaikyti rysius
26. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: Globalizacijos iššukiu apibendrinimas: Spartus žmoniu, tautu ir valstybiu suartejimo procesai, byloja apie tai, kad prieš mus naujas, gal ne tiek akivaizdus (kaip NATO ir ES narystes siekimas), taciau labai sudetingas ir kompleksiškas iššukis, kurio esme- pasiruošti konkuruoti ir nugaleti globalioje žiniu ekonomikoje bei barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad išlaikytume ir sustiprintume mus vienijanti pamatini prada- lietuvybe.
27. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius???
28. “Lietuvos tikslas- sekmes istorija XXI globalizacijos amžiuje!” Taip, kad 2107m. vasario 16d. musu palikuonys galetu didžiuodamiesi teigti: “Lietuva ir sekme – XXI-ojo amžiaus sinonimai“
29. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? „LIETUVOS SEKMES“ prielaidos globalizacijos amžiuje: Lietuvybes, tautines savimones, patriotizmo puoselejimas;
Konkurencijoje del „protu“ ir žiniu - tolerantiškos aplinkos kitatauciams kurimas;
Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas;
Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas;
Glaudus valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant žiniu ekonomikos pletra;
Nuolatinis tobulejimas;
Energetikos ir transporto infrastrukturos gerinimas;
Narystes tarptautinese organizacijos efektyvus išnaudojimas;
Sekmes pavyzdžiu garsinimas.
30. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 1. Lietuvybes, tautines savimones ir patriotizmo stiprinimas Tauta yra faktinis valstybes suverenas ir juo išliks net ir globalizacijos salygomis;
Laisvo žmoniu, kapitalo, paslaugu, pinigu ir kulturu judejimo amžiuje svarbu išlaikyti lietuviu tauta jungiancius pradus;
Lietuviu kalba, istorija, tradicijos - raktas tautos klestejimui;
Lietuvybes puoselejimas užsienio lietuviu bendruomenese;
Dvigubos pilietybes iteisinimas.
Istorines atminties bei tautinio patriotiškumo puoselejimas jaunosios kartos tarpe- ypatingos svarbos uždavinys, ugdant tautiškai samoninga ir pilietiškai brandu XXI-jo amžiaus Lietuvos valstybes pilieti;
Krikšcionišku vertybiu, kuriu pagrindu kuresi europine civilizacija, stiprinimas.
Dvasingumo ir gailestingumo, pagarbos kiekvieno žmogaus orumui bei meile visiems, ypac vargšams, neigaliesiems ir mažiesiems, sklaida. Vertybiniai darbai.
Kinijos, Indijos, Izraelio, Korejos “Argonautai” grižo i Tevyne, žinant kaip integruotis i Silikono sleni.Vertybiniai darbai.
Kinijos, Indijos, Izraelio, Korejos “Argonautai” grižo i Tevyne, žinant kaip integruotis i Silikono sleni.
31. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 2. Konkurencija del „protu“ ir žiniu. Tolerantiškos aplinkos kitatauciams kurimas. Kaip liudija JAV, JK, Skandinavijos šaliu patirtis - kuo atviresne visuomene kitu tautu pilieciams, tuo stipresne jos ekonomika, konkuruojant ir laimint globalioje rinkoje;
Konkurencine kova del “protu” ir kvalifikuotos darbo jegos neaplenks ir Lietuvos;
Svarbu sukurti supratimo ir tolerancijos aplinka kitu šaliu, tautu, rasiu, atstovams
(jie padeda mums globalios konkurencijos salygomis, užpildydami “nišinius” darbus, kuriu atlikimui truksta darbo jegos ar kvalifikacijos).
32. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 2. Konkurencija del „protu“ ir žiniu. Tolerantiškos aplinkos kitatauciams kurimas. (II) Diegti aukštuju mokyklu laisva konkurencija, peržiurint finansavimo tvarka bei skatinant šviesiu protu “medžiokle” iš užsienio;
Skatinti kurybinga ir visapusiška asmenybes ugdyma;
Peržiureti migracijos politika, ja liberalizuojant bei kontroliuojant;
Atvykusiu užsienieciu integracijos programos: lietuviu kalbos, Lietuvos istorijos, tradiciju mokymas ir kt.
Bene svarbiausias uždavinys – Austrijoje mokslo reforma;
1. Lietuvos jaunieji mokslininkai turi tureti galimybe realizuoti save cia ir dabar;
2. Universitetai turi tapti magnetu LR ir kitu kraštu jaunimui ir jauniesiems mokslininkams.
Bene svarbiausias uždavinys – Austrijoje mokslo reforma;
1. Lietuvos jaunieji mokslininkai turi tureti galimybe realizuoti save cia ir dabar;
2. Universitetai turi tapti magnetu LR ir kitu kraštu jaunimui ir jauniesiems mokslininkams.
33. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 3. Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas „Lietuva, kurios iplaukos vienam gyventojui stipriai atsilieka nuo kitu nauju ES nariu vidurkio, turi iveikti konkurencijos ir gebejimu srityje iškylancius sunkumus turedama mažiau ištekliu, mažiau veiksmu laisves, silpniau gebedama prisitaikyti prie pokyciu ir negaledama sau leisti atsisakyti butinu strukturiniu reformu“ (Pasaulio Bankas, 2005)
Makroekonominis stabilumas: fiskaline disciplina (žema infliacija, nuosekli ir nuspejama mokesciu politika) bei tolesnes strukturines reformos (aukštojo mokslo, pensiju, sveikatos apsaugos);
34. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 3. Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas (II) Verslo aplinkos gerinimas, verslumo skatinimas, lankstesnes verslininkytes diegimas (parama SME; lankstesniu ir paprastesniu „iejimo“ ir „išejimo“ (bankroto) iš rinkos taisykliu taikymas; darbo valandu „opt-out“ ES kontekste išlaikymas- leisti uždirbti, jei žmones nori);
Agresyvesne kova už užsienio investicijas bei darbu perkelima „outsourcing“ (specifiniu nišu identifikavimas, kylanciu kaštu kitose šalyse išnaudojimas, geografinio artumo bei mažesnio laiko skirtumo su Londonu, Frankfurtu ir kitais Europos miestais išnaudojimas Kinijos, Indijos atžvilgiu.).
ES Laiko direktyva – buvo laikinai suspenduotas klausimas del nuomoniu ir reikalavimu skirtumo tarp ES nariu . Pastaruoju metu direktyva vel keliama i darbotvarke, bus pateiktas kompromisinis variantas. Direktyvos tikslas –užtikrinti max savaites darbo valandu limita iki 48val.JK kaip ir LT pasisako už „op out“.
Valdininku požiurio i versla, darbdaviu formavimas verslo pagrindais.ES Laiko direktyva – buvo laikinai suspenduotas klausimas del nuomoniu ir reikalavimu skirtumo tarp ES nariu . Pastaruoju metu direktyva vel keliama i darbotvarke, bus pateiktas kompromisinis variantas. Direktyvos tikslas –užtikrinti max savaites darbo valandu limita iki 48val.JK kaip ir LT pasisako už „op out“.
Valdininku požiurio i versla, darbdaviu formavimas verslo pagrindais.
35. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas Kinijoje ir Indijoje pagamintu prekiu antpludis neaplenkia ir Lietuvos
Vieni siulo drastiškai riboti importa iš Kinijos, Indijos ar kitu šaliu, ivedant aukštesnius importo mokescius ar net kvotas.
Kiti, kaip pvz., jau minetas
Thomas Friedman, ragina
„nebijoti indu ir kinu,
kadangi jie mus skatina
tobuleti ir augti, o ne
slinkti žemyn“.
36. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (II) Ar, kaip SBA vadovas Arunas Martinkevicius:
„Lietuva nesugebes konkuruoti su Kinija baziniu tekstiles ar baldu produktu gamyboje. Rinkos dydis ir darbo jegos kaštai tiesiog šito neleis daryti. Taciau, mes lietuviai galime konkuruoti su savo prekemis ne tik Vakaruose, bet ir pacioje Kinijoje, pagamine labiau kokybiška ar labiau sudetinga produkta. Mes galime specializuotis i nedidelio dydžio „haute couture“ gamyba išsivysciusioms rinkoms. Mes taip pat galime isitvirtinti Pasaulineje rinkoje, kaip disciplinuoti, laiku produkcija pristatantys tiekejai.“
Pyrago daliai , t.y. Kinijos ekonomikai kylant, dideja bendras Pasaulio ekonomikos “pyragas“. Šitaip atsiranda ne tik daugiau pasiulos, bet ir pacioje Kinijoje ar Indijoje atsiranda daugiau paklausos pirkti kitas prekes iš užsienio valstybiu. Kylancioje ekonomikoje žmones nori geresniu gyvenimo salygu, nori geresniu ir ivairesniu prekiu. Tad laimi visi.
37. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (III) Laisvos prekybos nauda vidaus vartojimo, produktyvumo ir eksporto augimo atžvilgiu (Pagal Prezidento patarejo Ramuno Vilpišausko pranešima 2007.11.08d.):
Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas vienas sparciausiu ES kainu augimas, o butent skurdžiausiu gyventoju vartojimo krepšelyje didžiausia dali sudarantiems produktams taikomi didžiausi konvenciniai importo muitai;
Sparciausiai auga maisto produktu kainos – kaip tik prekyba jais išlieka labiausiai ribojama ES santykiuose su treciosiomis šalimis;
Lietuvoje istoriškai žemas nedarbo lygis, o kai kuriose srityse truksta darbo jegos – tai palengvina konkurencijos neatlaikiusiu imoniu personalo persikvalifikavima ir perejima i produktyvesnes veiklas;
38. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (IV) Laisvos prekybos nauda vidaus vartojimo, produktyvumo ir eksporto augimo atžvilgiu (Tesinys):
Beprecedentes apimties ES lešos, kurios gali buti panaudotos perkvalifikavimui ir pan. priemonems, mažiau iškraipancioms rinka, nei užsienio prekybos apsaugos priemones;
Produktyvumo augimas, atsiliekantis nuo atlyginimu augimo, gali tapti viena rimciausiu krizes priežasciu;
Eksporto augimas ir diversifikacija vyktu sparciau, jei vidaus rinkoje konkurencinis spaudimas butu didesnis.
39. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 5. Glaudus valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant žiniu ekonomikos pletra.
A. Informacines visuomenes infrastukturos tobulinimas:
Kompiuterinio raštingumo didinimas;
Internetiniu prieigu steigimas;
Elektroninio ryšio ir paslaugu kokybes gerinimas, ypac atokesniuose rajonuose ir kaime;
Nemokamas naudojimasis internetu viešosiose bibliotekose. („Langas i Ateiti“, „Bill and Melinda Gates Foundation“ ir kt. veikla Lietuvoje) („Langas i Ateiti“, „Bill and Melinda Gates Foundation“ ir kt. veikla Lietuvoje)
40. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 5. Glaudus valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant žiniu ekonomikos pletra. (II) B. Inovaciju sistema, skatinanti moksla ir versla bendradarbiauti komercializuojant mokslo ir technologinius pasiekimus:
Kitu šaliu patirties peremimas, savo sekmes pavyzdžiu kurimas, kaip efektyviai perkelti moksliniu tyrimu ir eksperimentiniu darbu rezultatus i konkrecius verslo projektus ir šitaip sukurti didesne pridetine verte turinti produkta ar paslauga;
Partnerystes tarp valstybes, mokslo ir verslo vystymo svarba (JAV, JK, Suomijos pavyzdžiai).
Stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Investavimas i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. Šiuo tikslu verta isiklausyti i siulymus pritaikyti pagal galimybes Vakaruose egzistuojancia praktika(pvz JK) prie universitetu su verslo parama steigti taip vadinamas „start-up“ arba „pumpurines imones“, kurios, budamos nedideles ir lankscios, galetu greiciau transformuoti laboratorijose išgauta rezultata i komercini produkta. Lietuvoje yra daug gabiu mokslininku, egzistuoja dešimtys tyriamuju institutu. Taciau daugeliui ten dirbus sovietu laikais, nereikedavo galvoti, kur ju išradima pritaikyti ir kaip ji brangiau parduoti. Daugelis tuometiniu moksliniu institutu dirbo sovietinei gynybos pramonei, kur komercinis elementas nebuvo toleruojamas. JK ir kitu šaliu “knowledge transfer” patirties peremimas, naujos kartos mokslininku isiliejimas, ypac sugrižusiu iš užsienio, bei išeivijos lietuviu mokslininku žinios ir patirtis, pritaikant laboratorijose išgauta rezultata rinkoje, butu labai prasmingos. Musu siulymas del Wolverhampton it KTU.
Higher Foundation/Innovation Fund; Institute of knowledge Transfer; Imperial College.
Pats laikas Lietuvoje pradeti perimti kai kurias labai sekmingas JAV ir JK tradicijas. Viena ju yra stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Per tokius fondus verslas investuoja i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. Privalome universitetuose sudaryti tokias salygas, kad pritrauktume Nobelio laureatus, kad atsirastu pasaulyje pripažintos specialybes, kurios garsintu to universiteto bei Lietuvos varda. Šiuo tikslu verta isiklausyti i siulymus pritaikyti pagal galimybes Vakaruose egzistuojancia praktika(pvz JK) prie universitetu su verslo parama steigti taip vadinamas „start-up“ arba „pumpurines imones“, kurios, budamos nedideles ir lankscios, galetu greiciau transformuoti laboratorijose išgauta rezultata i komercini produkta. Lietuvoje yra daug gabiu mokslininku, egzistuoja dešimtys tyriamuju institutu. Taciau daugeliui ten dirbus sovietu laikais, nereikedavo galvoti, kur ju išradima pritaikyti ir kaip ji brangiau parduoti. Daugelis tuometiniu moksliniu institutu dirbo sovietinei gynybos pramonei, kur komercinis elementas nebuvo toleruojamas. JK ir kitu šaliu “knowledge transfer” patirties peremimas, naujos kartos mokslininku isiliejimas, ypac sugrižusiu iš užsienio, bei išeivijos lietuviu mokslininku žinios ir patirtis, pritaikant laboratorijose išgauta rezultata rinkoje, butu labai prasmingos. Musu siulymas del Wolverhampton it KTU.
Higher Foundation/Innovation Fund; Institute of knowledge Transfer; Imperial College.
Pats laikas Lietuvoje pradeti perimti kai kurias labai sekmingas JAV ir JK tradicijas. Viena ju yra stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Per tokius fondus verslas investuoja i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. Privalome universitetuose sudaryti tokias salygas, kad pritrauktume Nobelio laureatus, kad atsirastu pasaulyje pripažintos specialybes, kurios garsintu to universiteto bei Lietuvos varda.
41. Šaltinis: Finland Statistics; The annual EU report on R&D 2006 Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 5. Glaudus valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant žiniu ekonomikos pletra. (III) C. Mokslo ir tyrimu finansavimas:
2005 mokslo finansavimas Lietuvoje tesudare 0,68%. BVP, 2006- 0,75% ir 2007 numatoma 0,80 % nuo BVP;
Lisabonos tikslas yra pasiekti 3% BVP iki 2010, dabar vidurkis 1.84%;
Pažangesnese šalyse jis yra žymiai aukštesnis:
FIN- 2005 -3,48%, 2006-3,45, 2007-3,6% BVP*
Jei ši tendencija nepasikeis, kaip sako vienos iš Lietuvos žiniu ekonomikos lyderes UAB “Fermentas” vadovas Viktoras Butkus:
„ mokslo sektoriaus reanimavimas ateityje pareikalaus nepalygint didesniu investiciju, nes bus prarastas žmogiškasis kapitalas, gebantis formuluoti produktyvias mokslines idejas, budus ir priemones jiems pasiekti.”
42. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 5. Glaudus valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant žiniu ekonomikos pletra. (IV) D. Specialistu ruošimas, užsienio kalbu mokejimas:
„Off-shore“ pletros kitose šalyse pavyzdžiai- raginimas skirti didesni demesi matematikai ir kitiems tiksliesiems mokslams;
Globalizacijos „garvežiu“ pažinimas: Kinijos, Indijos, Brazilijos ir kt. šaliu ekonomikos ir politikos studijos;
Klimato kaitos ekspertizes gilinimas;
Ne vienos, o keliu užsienio kalbu mokejimas, t.t. mandarinu kalbos mokymasis.
43. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 6. Nuolatinis tobulejimas Gebejimo adaptuotis, tobulinti ar keisti kvalifikacija svarba;
Nauju igudžiu reikalingu žiniu ekonomikai formavimas;
Nuolatinis darbuotoju tobulinimasis ir mokymasis;
Darbo netekusiu žmoniu perkvalifikavimas.
Pavyzdžiu sklaida: „Langas i ateiti“, e-bankininkystes mokymai, privaciu imoniu žiniu ir igudžiu gerinimo programos: „Libra mokykla“, „Cili Akademija“... Pagal „Eurostat“ duomenis 2003 Lietuva buvo tarp šaliu, kur formaliai ar neformaliai suaugusieji mokosi bene mažiausiaiPagal „Eurostat“ duomenis 2003 Lietuva buvo tarp šaliu, kur formaliai ar neformaliai suaugusieji mokosi bene mažiausiai
44. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 7. Energetikos ir transporto infrastrukturos projektu vykdymas Integracija i Vakaru Europos energetines sistemas;
Energetikos šaltiniu diversifikavimas;
„Žaliosios“ energetikos vystymas. Klimato kaitos pasekmeje atsirandanciu tarptautiniu „nišu“- skubaus poreikio naujoms technologijoms taikyti išnaudojimas;
Transporto infrastrukturos tinklo modernizavimas:
Kaip iš Vilniaus centro i Kauno centra per 50min nuvažiuoti arba kaip iš Vilniaus i pajuri geležinkeliu nuvykti per 2,5val…?; Kaip iš Vilniaus Berlyna per 4 valandas pasiekti? JK statys didžiausia pasaulyje bio-elektrine
JK Vyriausybe pritare didžiules medžio atliekomis (wood- chipped) elektrines statybai Talbot uoste, Pietu Velse. Tai turetu buti didžiausia biomase kurenama elektrine pasaulyje. Galingumas 350MW, kaina 400mln svaru sterlingu. Pagal techninius duomenis, elektrine generuos elektros energija 25 metus. Elektrine prades veikti 2010m.
Greta šio atsinaujinancios energijos projekto, vykdydama CO2 mažinimo politika, Vyriausybe yra patvirtinusi dar 8 projektus:
Walney (450MW) Ormonde (90mw) Thanet (300MW) Greater Gabbard (500MW) London Array (1GW) Teesside (90MW) Fullabrook Down, Devon (66MW) Wave Hub (20MW) JK statys didžiausia pasaulyje bio-elektrine
JK Vyriausybe pritare didžiules medžio atliekomis (wood- chipped) elektrines statybai Talbot uoste, Pietu Velse. Tai turetu buti didžiausia biomase kurenama elektrine pasaulyje. Galingumas 350MW, kaina 400mln svaru sterlingu. Pagal techninius duomenis, elektrine generuos elektros energija 25 metus. Elektrine prades veikti 2010m.
Greta šio atsinaujinancios energijos projekto, vykdydama CO2 mažinimo politika, Vyriausybe yra patvirtinusi dar 8 projektus:
Walney (450MW) Ormonde (90mw) Thanet (300MW) Greater Gabbard (500MW) London Array (1GW) Teesside (90MW) Fullabrook Down, Devon (66MW) Wave Hub (20MW)
45. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 8. Narystes tarptautinese organizacijose efektyvus išnaudojimas: Tikslingas ir efektyvus ES „labdaros“ panaudojimas (2007-2013 metais Lietuvai teks virš 36mlrd. litu iš ES biudžeto: 18% žiniu ekonomikos pletrai);
Europos Sajunga ir Pasaulio Prekybos Organizacija- svarbiausi forumai, kur nustatomas dvišalis ar daugiašalis užsienio prekybos režimas;
ES ir JTO - svarbiausi forumai klimato kaitos klausimais;
Šalies pažanga žiniu ekonomikoje bei požiuris i laisva prekyba - svarbi šalies ivaizdžio formavimo dalis.
46. Šaltinis: www.zef.lt Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 9. Žiniu ekonomikos sekmes pavyzdžiu garsinimas Lietuvos biotechnologijos rinka yra viena didžiausiu Vidurio ir Rytu Europos valstybese
(„Ernst & Young“ specialistu vertinimu). Lietuviški produktai neturi atitikmenu Centrineje ir Rytu Europoje. UAB „SICOR Biotech“, UAB „Fermentas“, AB „Biocentras“, UAB „Biok“ sudaro Lietuvos biotechnologiju sektoriaus branduoli.;
Lietuva – lazeriu technologiju šalis.
„Eksma“, „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Optida“, „Altechna“, „Geola“ ir kt. kuria ir gamina lazeriu technologiju produktus, kurie yra vieni iš ES, NATO bei Lietuvos mokslo ir technologiju prioritetiniu krypciu. Moksliniu lazeriu segmente, Lietuvoje pagaminta produkcija užima 5 proc. rinkos dali pasauliniu mastu.; Tradicines ukio šakos-tekstile, mediena, maisto pramone dar ilgai išliks LR ekonomikos branduoliu. Taciau svarbu vystyti didesnes pridetines vertes gamyba ir paslaugas.Tradicines ukio šakos-tekstile, mediena, maisto pramone dar ilgai išliks LR ekonomikos branduoliu. Taciau svarbu vystyti didesnes pridetines vertes gamyba ir paslaugas.
47. Šaltiniai: JT naujienos; lrytas (2007-11-22) Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 9. Žiniu ekonomikos sekmes pavyzdžiu garsinimas (II) Lietuva- Informaciniu technologiju šalis.
13 iš 20 Baltijos šaliu didžiausiu IT paslaugu kompaniju isikurusios Lietuvoje. Šalyje veikia septyni universitetai, kasmet paruošiantys daugiau nei 1000 IT specialistu. Tarptautines telekomunikaciju rinkos tyrimu agenturos „Informa Telecoms & Media“ duomenimis, Lietuvoje – didžiausia mobiliojo ryšio skverbtis pasaulyje (2005 m. metu pabaigoje ji sieke 138,5 proc.).;
Lietuva- programuotoju šalis.
Lietuviu sukurtas tinklalapis „GetJar“ tapo fenomenu mobiliuju aplikaciju pasaulyje ir šiandien yra vienas svarbiausiu tinklalapiu vartotojams. Kas menesi 135 pasaulio valstybiu vartotojai atsisiuncia maždaug 8 mln. programu, o per du veiklos metus ivairiu mobiliesiems irenginiams skirtu programu ir žaidimu buvo atsisiusta daugiau nei 100 mln. kartu. Šiuo metu „GetJar“ vienija maždaug 130 tukst. programu kureju bei 60 tukst. programu pradiniu versiju bandytoju, vadinamuju „Beta“ testuotojais. „GetJar Baltic“, pritrauke 6 mln. JAV doleriu (14,1 mln. Litu) investiciju iš Didžiojoje Britanijoje ir JAV Silicio slenyje isikurusios investicines kompanijos „Accel Partners“.
48. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iššukius? 9. Žiniu ekonomikos sekmes pavyzdžiu garsinimas (III) Lietuva – elektronikos ir mechatronikos šalis.
Ypatinga sekmes istorija: lietuviškoji „Nokia“- UAB „Teltonika” Telekomunikaciju irenginius projektuojanti, gaminanti ir parduodanti UAB „Teltonika“ – M2M (nuotolinio
valdymo galimybes išpleciancios technologijos) sprendimu integravimo su EDGE technologija
lydere Europoje, savo veikla pradejusi
nuo telekomunikaciniu prietaisu gamybos.
49. Išvados: LIETUVA- GLOBALAUS KAIMO, PLOKŠCIO PASAULIO DALIS;
GLOBALAUS PASAULIO PYRAGAS DIDEJA, BET KIEK MES JO ATSIPJAUSIME PRIKLAUSO TIK NUO MUSU PACIU;
TURIME BUTI IŠRADINGESNI, GREITESNI, SUMANESNI, NEI MUSU KONKURENTAI;
ATVIRUMAS ir TOLERANCIJA, ŽINIU EKONOMIKA ir LAISVA PREKYBA - modernios ekonomikos sekmes raktas globalizacijos amžiuje.
„Drasiau pasitikekime savimi, atnaujinkime Didžiojo Kunigaikšcio Gedimino misija bei kvieskime tautiecius užsienyje, o taip pat Europos ir kitu šaliu gabiuosius iš naujo atrasti palankiausia krašta saviraiškai- Lietuva”.
50. Dekoju už demesi!
