MŪSŲ ŠALIS - LIETUVA.

1. MŪSŲ ŠALIS - LIETUVA.

2. Lietuvos regionai

3. Regionas – teritorija, turinti tam tikrus bendrus bruožus.

4. AUKŠTAITIJA • Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis  regionas. Aukštaitijos nacionalinis parkas – aukštaičių žemės perlas, plačiai išgarsėjęs gražuoliais ežerais bei juos juosiančiais miškais.

5. AUKŠTAITIJA • Sostinė – Panevėžys. • Miestai — Pakruojis, Biržai, Pasvalys, Kupiškis, Švenčionys, Anykščiai, Utena, Ukmergė, Molėtai, Kėdainiai ir kt. • Ežerai — Drūkšiai, Sartai, Tauragnas, Avilys. • Upės — Šventoji, Nevėžis, Lėvuo, Mūša, Žeimena.

6. TARMĖ • Anykštėnai ir kupiškėnai verčia a į o (nomas, rotai), e,ė – į a (madus, mergoita). • Uteniškiai verčia o į a (rakiškėnas, berniakas). • Panevėžiškiai verčia am, an, ą į om, on, o (somts, ronk, žos).

7. Aukštaičių gyvenamasis namas — gryčia.

8. Aukštaičių tautiniai drabužiai • Aukštaičių drabužių raštai saikingi: languoti, dryžuoti arba lygūs. • Drabužių skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva: balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.

9. Aukštaičių vyriški drabužiai

10. Aukštaičių moteriški drabužiai

11. LANKYTINOS VIETOS Panevėžio kraštotyros muziejus saugo baltų genties atmintį

12. Seniausias Panevėžio miesto pastatas

13. Puntuko akmuo

14. Kristaus Karaliaus katedra

15. Dailės galerija

16. Stelmužės ąžuolas

17. Juozapinės kalnas

18. ŽEMAITIJA

19. ŽEMAITIJA • Sostinė – Telšiai. • Miestai — Skuodas, Mažeikiai, Palanga, Plungė, Varniai, Kelmė, Šilalė, Tauragė, Kuršėnai, Priekulė, Akmenė ir kt. • Ežerai — Platelių, Lukštas, Biržulio, Mastis, Plikšių. • Upės — Jūra, Šyša, Minija, Venta, Danė.

20. TARMĖ • Vietoje o, ė žemaičiai taria dvibalsius uo, ie (bruolis „brolis“, uors „oras“, tieus „tėvas“, vies „vėjas“). • Vietoje uo, ie žemaičiai taria trejopus garsus (pagal tai tarmė skirstoma į patarmes): šiaurinė dalis – ou, ei(douna „duona“, peins „pienas“); pietinė – ū, y (dūna „duona“, pīns „pienas“).

21. Žemaičių gyvenamasis namas — troba.

22. Žemaičių tautiniai drabužiai • Žemaičių drabužis – sudėtingas. Vienas būdingiausių bruožų – spalvų ryškumas, raštų ir dryžių dekoratyvumas.  • Žemaitijos tautiniai drabužiai įvairūs ne tiek raštais, kiek išilginiu dryžuotumu ir savitu spalvų derinimu.

23. Žemaičių vyriški drabužiai

24. Žemaičių moteriški drabužiai

25. LANKYTINOS VIETOS Kryžių kalnas

26. Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

27. Dubysos Nemuno santaka

28. SUVALKIJA • Suvalkijos pasididžiavimas - Prienų šilas, kuriame auga aukščiausia mūsų miškų eglė. Toliau, neprivažiavus Balbieriškio, šilas priartėja prie Nemuno skardžio, kur įrengta poilsio aikštelė pasigrožėti vaizdingu upės vingiu. Suvalkija turi žymiausią draustinį Lietuvoje - Žuvinto rezervatą - paukščių karalystę, kurį įsteigė garsus Lietuvos zoologas Tadas Ivanauskas. Jis, beje, įkūrė ir Kaune esantį Zoologijos muziejų.

29. SUVALKIJA • Sostinė – Marijampolė. • Miestai — Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Šakiai, Kybartai, Kalvarija. • Ežerai — Vištyčio, Alvitos, Orijos, Jurgežerių. • Upės — Nemunas, Šešupė, Širvinta, Jotija.

30. Suvalkiečių gyvenamasis namas — stuba.

31. Suvalkiečių tautiniai drabužiai • Suvalkiečių tautiniai drabužiai yra vieni puošniausių savo raštais, spalvomis ir pasivimu.

32. Suvalkiečių vyriški drabužiai

33. Suvalkiečių moteriški drabužiai

34. LANKYTINOS VIETOS Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus

35. Kauno marios

36. DZŪKIJA • Dzūkijos teritorijoje yra ne tik dabartinė šalies sostinė Vilnius, bet ir senoji valdovietė - Trakai su vertingos architektūros salos pilimi. • Dzūkiją garsina dailininkas ir muzikas M. K. Čiurlionis, literatūros klasikas V. Krėvė. Labai reikšminga Dzūkijos kraštui yra tai, kad jame yra Europos centras. Dėl to Dzūkija yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir visos Europos centrinis regionas.

37. DZŪKIJA • Sostinė – Alytus. • Miestai — Lazdijai, Varėna, Druskininkai, Veisiejai, Daugai. • Ežerai — Žuvintas, Dusia, Metelys, Didžiulis, Seirijus. • Upės — Nemunas, Merkys, Šešupė, Ūla.

38. TARMĖ • č,džtarimasc,dz(dziaugsmas). • t,dir tv,dvtarimasc,dzircv,dzv(ciltas, dziena).

39. Dzūkų gyvenamasis namas — pirkia.

40. Dzūkų tautiniai drabužiai • Drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu. Prijuostės, languoti sijonai kai kur buvo dėvimi net iki XXa. • Labiausiai buvo naudojami augaliniai, geometriniai ir languoti raštai.

41. Aukštaičių vyriški drabužiai

42. Dzūkų moteriški drabužiai

43. LANKYTINOS VIETOS Merkinės piramidė

44. Liškiavos piliakalnis

45. Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

46. Trakų pilis

47. Mažosios Lietuvos regionas – tai Klaipėdos kraštas. Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė - čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą; atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos. Mažoji Lietuva – tai labai skirtinga unikalus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – Kuršių nerija (Kuršių nerijos NP), stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir ornitologinė stotis, nes per šiuos kraštus eina Didysis paukščių migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai. Mažoji Lietuva

48. Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai • Šio krašto lietuviai, konservatyvūs ir labai prisirišę prie savų tradicijų, mėgo dėvėti pačius senoviškiausius drabužius; jų spalvos tamsokos, būdingasmargumas bei dryžuotai austi audeklai.

49. Mažosios Lietuvos vyriški drabužiai

50. Mažosios Lietuvos moteriški drabužiai