1 / 31

TIESIOGINĖS IR NETIESIOGINĖS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

TIESIOGINĖS IR NETIESIOGINĖS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA. Pagrindiniai analizuojami aspektai. Diskriminacijos apibrėžimas; Diskriminacijos rūšys; Diskriminacijos reiškinio reglamentavimas Lietuvos ir ES lygiu; Diskriminacijos apraiškų pavyzdžiai Lietuvoje; Ką daryti patyrus diskriminaciją.

ariadne
Download Presentation

TIESIOGINĖS IR NETIESIOGINĖS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. TIESIOGINĖS IR NETIESIOGINĖS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

  2. Pagrindiniai analizuojami aspektai • Diskriminacijos apibrėžimas; • Diskriminacijos rūšys; • Diskriminacijos reiškinio reglamentavimas Lietuvos ir ES lygiu; • Diskriminacijos apraiškų pavyzdžiai Lietuvoje; • Ką daryti patyrus diskriminaciją

  3. Diskriminacijos sąvoka ir rūšysSAVAVALIŠKAS IR NEPAGRĮSTAS ASMENS TEISIŲ ATĖMIMAS, APRIBOJIMAS, IŠPLĖTIMAS (tiesioginė tyčia), LR Lygių galimybių įst. Diskriminacija (lot.discriminare, discriminatio – atskirti, atskyrimas) - teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, lyties, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt.. • Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. • Diskriminacija gali būti tiesioginė ir netiesioginė. • Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirastifaktinis naudojimosi teisėmis apribojimas rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. • Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. • Tiesioginė diskriminacija – elgesyssu asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtųtaikomos kitam asmeniui. Pagal Teisingumo Teismo precedentinę teisę diskriminacija apima skirtingų taisyklių taikymą panašiai situacijai arba tos pačios taisyklės taikymą skirtingoms situacijoms.

  4. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Tiesioginė diskriminacija ir išimtys • 1. Moterų ir vyrų lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas. • 2. Diskriminacija –tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties. • 3. Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas – diskriminacija dėl lyties.Tai, kad asmuo atmeta moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantį elgesį arba paklūsta jam, negali daryti įtakos su tuo asmeniu susijusiems sprendimams. • 4. Tiesioginė diskriminacija – ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo, išskyrus: • 1) specialią moterų apsaugą nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu; • 2) tik vyrams taikomą karinę prievolę; • 3) skirtingą moterų ir vyrų pensinį amžių,išskyrus profesinių pensijų sistemas; • 4) moterims taikomus žmonių saugos darbe reikalavimus, kuriais, atsižvelgiant į moterų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų sveikatą; • 5) tam tikrą darbą, kurį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo, kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų lytis yra būtinas (neišvengiamas) ir lemiantis profesinis reikalavimas, šis traktavimas yra teisėtas ir reikalavimas yra tinkamas (proporcingas); • 6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, kurios taikomos siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą ir kurios, įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, turi būti atšauktos; • 7) skirtingų tam tikrų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas; • 8) kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

  5. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Netiesioginė diskriminacija • 5. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma, vertinimo kriterijus ar praktika, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar taikant vienos lyties asmenys gali atsidurti ar atsiduria tam tikroje mažiau palankioje padėtyje negu kitos lyties asmenys, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą, vertinimo kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. • 6. Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. • 7. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

  6. MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ BEI LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMŲ TAIKYMO SRITYS Lygias galimybes privalo užtikrinti: -Valstybės ir savivaldybių institucijos; - Visi darbdaviai; - Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos; - Prekių pardavėjai, gamintojai, paslaugų teikėjai (įsk. reklamą); - Draudžiama diskriminacija dėl lyties narystės ir dalyvavimo organizacijose pagrindu; - Draudžiama diskriminacija skelbimuose. • Valdžios ir valdymo institucijų pareiga įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises; • Švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises; • Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe

  7. Įrodinėjimo pareiga • LR Lygių galimybių įstatymas; 4 str. Įrodinėjimo pareiga: Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. • LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. 2(1) str. Įrodinėjimo pareiga • Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas.

  8. Diskriminacijos apraiškos Lietuvoje • “Į interviu su būsimu darbdaviu ateina moteris ir vyras, abu turintys vienodą reikalaujamą išsimokslinimą bei reikalaujamą darbo patirtį. Pokalbio su būsimu darbdaviu metu moteris prasitaria, kad ji turi du vaikus.Darbdavys priima į darbą vyrą, nes, esą, jo manymu, moteris bus blogesnė darbuotoja, kadangi tradiciškai prižiūrės sergančius vaikus namuose ir todėl dažnai nebus darbe bei negalės tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų”. • Kiti atvejai, įsidarbinant jaunoms merginoms, moterims ir dažnai pasitaikantys darbdavio klausimai: Ar neturi nesantuokinių vaikų; Ar neplanuoja artimiausiu laiku kurti šeimos (tuoktis); Ar neplanuoja turėti vaikų; Ar įsidarbinat dar nesilaukia. Tokie pavyzdžiai dažniau sutinkami nepalankiu valstybei ekonominio sąstingio metu, tačiau būdingiausios apraiškos- privačiame sektoriuje, tačiau moterys nedrįsta viešinti tokių atvejų, bijodamos netekti galimybės įsidarbinti kitose įmonėse

  9. Kiti diskriminacijos pavyzdžiai • Vienoje aukštųjų mokyklų: nėščiai moteriai priešingai nei kitiems darbuotojams nebuvo išmokėta premija už metinius darbo rezultatus dėl to, kad ji ruošiasi gimdyti ir ilgą laiką nebus „naudinga“ įmonei; • Penkiasdešimtmetė moteris kartu su kitais darbuotojais nebuvo siųsta į komandiruotę tobulinti profesines žinias nes ji esą greit išeis į senatvės pensiją ir todėl neverta eikvoti įstaigos lėšas jos apmokymui. • “Dėstytojas net kursinio darbo temai suderintisusitikimą paskiria savo namuose. Visos paniškaibijo, bet dar labiau bijo universiteto nebaigti.” • “Dirbau vienos prekybos įmonės administracijosdarbuotoja. Kai tapau nėščia, direktoriusmane staiga išsiuntė dirbti į sandėlį, kurskersvėjai ir reikia sunkius daiktus kilnoti.” • “Mes su draugėmis linksminomės klube ir laukėmevėluojančių savo neregių draugų. Jiems atėjus,klubo apsaugininkai niekuonemotyvuodamiatsisakė juos įleisti į vidų. Vėliau paaiškino,kad mūsų draugai neperėjo face control – jiemspasirodė išgėrę, nes keistai svyravo. Tikriausiai taipsaugojo kitus lankytojus nuo „emocinio šoko“. • Bosas man pasakė: „Jei sugalvosi eiti vaikopriežiūros atostogų, nemanyk, kad tavęs lauksiugrįžtančio – skyriaus vadovo vieta teks kitam.“

  10. Kiti diskriminacijos pavyzdžiai • “Nuėjome pasilinksminti į naktinį klubą. Ten prie kasos kabojo užrašas, kad vyrai įleidžiami už 20 litų, o moterys už 10. Niekas nieko nepaaiškino,visa tai buvo kaip savaime suprantamas faktas”. • “Pašto skyriuje reikėjo darbuotojų, tuo metuieškojau darbo, bandžiau įsidarbinti,bet man padalinio vadovė pasakė, kad vyrųnepriims, nes jie čia sunkiai tarp moterų ištvertų”. • “Inga: „Direktorius manęs neperkėlė į aukštesnespareigas, nors esu įsitikinusi, kad tikrai buvau toverta. Šefas pasakė tik tiek, kad jam prieš Rusijospartnerius būtų nepatogu moterį į šią kėdę pasodinti.“ • “Atvykau į įmonę turėdama darbo biržosnukreipimą ieškoti valytojos darbo. Įmonėsatsakingi darbuotojai mano anketoje užrašė,jog aš per sena dirbti valytoja. Man 56 metai”. • “UAB šefas mūsų skyriaus moterims griežtaipareiškė, kad pačios apsispręstume, kuriossu juo kitą savaitgalį važiuos į pirtį palaikytijam kompanijos. Ir priminė, kad priedų prieatlyginimo jis mums duoti tikrai neprivalo.”

  11. Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė (2008 m. tyrimai) • „Apklausos rezultatai sukėlė šoką. • Daugiau nei pusė kalbintų žmonių pripažino, kad besidarbinančios moterys yra labiau skriaudžiamos nei vyrai, jų algos žymiai mažesnės, nors pagal kvalifikaciją dirba tą patį darbą. • Šiuo metu Lietuvoje moterims už darbo valandą mokama 20 proc. mažiau nei vyrams“, – teigė M. Jankauskaitė. • Žmonių, dalyvavusių apklausoje, tik 2 proc. žmonių buvo įsitikinę, kad darbe lyčių nelygybės problemą patiria vyrai. • (2007 metais atlikta 44 tyrimai, 2006 m. - 32, 2005 m. -33.) • Gauta nemažai vyrų skundų, vyrai kreipėsi ne tik dėl jų pažeidžiamų teisių, bei ir dėl jų artimų ar pažįstamų moterų diskriminavimo. • 2007 metais išsiųsta apie 100 užklausimų dėl diskriminuojančių darbo skelbimų priimant į darbą, kuriuose dažnai nurodomas reikalavimas ar pageidavimas dėl kandidato lyties.

  12. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Draudžia diskriminuoti Lygių galimybių įstatymas Draudžia diskriminuoti LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA Dėl lyties Dėl amžiaus, negalios, rasės ir etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, lytinės orientacijos

  13. Pareiškėjų skaičius dėl diskriminacijos pagal lytį (moterys – 52 %, vyrai – 48 %) moterys – 52 %, vyrai – 48 %.

  14. 2% 3% 18% 5% 1% 60% 4% 2% 2% 4% Alytaus apskr. - 2% Šiaulių apskr.-3% Kauno apskr. - 17% Klaipėdos apskr.-5% Marijampolės apskr.-1% Panevėžio apskr.-4% Telšių apskr. - 2% Tauragės apskr. - 2% Utenos apskr.-4% Vilniaus apskr.-60% Apskritys, iš kurių gauti skundai ir atlikti tyrimai

  15. DISKRIMINACIJA DĖL LYTIES

  16. DISKRIMINACIJA DĖL LYTIES

  17. TEISIŲ DIFERENCIACIJA VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS SAUGOS PRIEMONĖS TIEMS ASMENIMS (MOTINYSTĖ, SPECIALI NEĮGALIŲJŲ APSAUGA) KURIE PATYS OBJEKTYVIAI NEPAJĖGIA GARANTUOTI SAVO TEISIŲ KURIE VYKDO SPECIALIAS PAREIGAS VISUOMENEI (DARBAS GYVYBEI PAVOJINGOMIS SĄLYGOMIS, POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKLA)

  18. Pozityvioji diskriminacija • Gali būti ir pozityvioji diskriminacija, kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. • Pozityvioji diskriminacija padidina asmenų ar jų grupių, nepajėgiančių garantuoti savo teisių (neįgaliųjų, vaikų, besilaukiančiųjų ir neseniai pagimdžiusių bei maitinančių motinų, tautinių mažumų), teisinę apsaugą. • Diskriminacija nelaikoma: 1) apribojimai dėl amžiaus; 2) reikalavimas mokėti valstybinę kalbą;3) draudimas dalyvauti politinėje veikloje;4) dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės; 5) specialios priemonės sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant neįgaliesiems sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes; 6) specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų; 7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra tinkamas

  19. LR Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11d. nutarimas • „diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. • Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. • Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.“ • Darytina išvada, kad ne kiekvienas vienos ar kitos asmenų grupės išskyrimas yra diskriminacija teisine prasme, kadangi ne kiekvienas asmens išskyrimas iš bendrumos yra draudžiamas ir ne kiekvienas iš jų yra neteisėtas. Kad pripažintume, • jog nuostata, praktika ar kriterijus yra diskriminacinis, turi būti keletas sąlygų, o svarbiausia jų, kad skirtingas traktavimas būtų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas.

  20. Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos ETT bylose • Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokas plėtojo ETT bylose dėl laisvo darbuotojų judėjimo,diskriminacijoslyčių lygybės darbe pagrindais. Defrenne II byloje ETT pirmą kartą įtvirtinogalimą tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos atskyrimo pagrindą, tiesioginędiskriminaciją prilygindamas atvirai formai • 1989 m. JTO Žmogaus teisių komitetoVyriausiasis Komisaras bendrame komentare Nr. 18 pateikė bendrąjį diskriminacijosdraudimo pagal Tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 2 ir 26str. išaiškinimą, suformuluodamas bendrą diskriminacijos apibrėžimą: „diskriminacija“ <...> turi būti suprantamas kaip bet kokių skirtumų, išimčių,apribojimų darymas ar pranašumo teikimas, pagrįstas bet kuriuo iš pagrindų, tokiųkaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautinė arsocialinė kilmė, nuosavybė, gimimo ar kitas statusas, siekiant panaikinti ar susilpnintipripažinimą, mėgavimąsi ar naudojimąsi teisėmis, visų asmenų lygiais pagrindais, visomisteisėmis ir laisvėmis; arba sukeliant tokias pasekmes“ . • Šiuo apibrėžimunetiesiogiai skiriamos dvi diskriminacijos formos: tiesioginė diskriminacija, kuri aiškinamakaip tikslinga veika (tikslas, siekis) pažeisti konkrečios grupės teises draudžiamaispagrindais, bei netiesioginė diskriminacija, kuri aiškinama kaip pasekmių sukėlimas,pažeidžiantis konkrečios grupės teises draudžiamais pagrindais. • Toks diskriminacijosformų įtvirtinimas antidiskriminacinėje jurisprudencijoje paveiktas ETT suformuluotų taisyklių. • Tiesioginė diskriminacija gali būti atvira, akivaizdi(angl. overt) – tai situacijos, kaisu asmenimis ar jų grupėmis elgiamasi atvirai nepalankiai, palyginti su kitomis asmenųgrupėmis ar individais, vien dėl to, kad pirmųjų asmenų kategorijai galima priskirtikonkrečias savybes, tokias kaip rasė, lytis, lytinė orientacija ir kt. Pavyzdžiui, įdarbinimoskelbimas, kuriame nurodoma, kad „padavėjo darbui reikalingas vyras“, arbaskelbimas kavinėje, kad „romai nepageidaujami“. ETT byloje Draehmpaehl v. Urania.

  21. Tiesioginė diskriminacija (simetriškumas ir palyginimas) • Viena pirmųjų ir pagrindinių diskriminacijos formų tiek jurisprudencijoje, tiek teismų praktikoje skiriama tiesioginė diskriminacija. • Tiesioginei diskriminacijai būdingi simetriškumo ir palyginimo elementai. Simetriškumą ir palyginimą atspindi šiuo metu galiojantis tiesioginės diskriminacijos apibrėžimas, įtvirtintas Rasės lygybės direktyvos (2000/43/EB)30 2 straipsnyje. Čia nurodoma, kad tiesioginė diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl rasės ar etninės priklausomybės. Analogiškas apibrėžimas įtvirtintas ir Užimtumo lygybės (2000/78/EB) direktyvoje, kuri draudžia diskriminaciją religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus bei lytinės orientacijos pagrindais užimtumo ir profesinėje srityje, Lyčių lygybės direktyvoje 2006/54/EB, draudžiančioje moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimus užimtumo ir profesinės veiklos srityje. • Šiuo metu siūloma tiesioginės diskriminacijos apibrėžimą išplėsti detalizuojantjį dviem naujais aspektais – įtraukiant daugialypės diskriminacijos ir diskriminacijos • dėl ryšių sąvokas, kad būtų galima veiksmingai nagrinėti atvejus, kai diskriminuojama • vyksta dėl dviejų ar daugiau priežasčių ir dėl to nuo diskriminacijos kenčiantis asmuo • tampa labiau pažeidžiamas, o jo padėtis, nagrinėjant jo atvejį teisme,– darsudėtingesnė

  22. Tiesioginės diskriminacijos turinio aiškinimas pagal ETT • Simetriška sąvokos struktūra, kuri pasireiškia tuo, kad vienodai saugo asmenis,sudarančius visuomenės daugumą bei mažumą, t. y. turinčius bei neturinčius išskirtinėssavybės, esančios diskriminacijos pagrindu šios savybės yra lytis, rasė, tautybė, kilmė,kalba, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija,negalia, etninė priklausomybė, religija. • Todėl pagrindinis elementas tiesioginės diskriminacijossąvokoje yra palyginimas. • Norint įrodyti tiesioginę diskriminaciją, reikia įrodyti,kad vieno asmens traktavimas yra, buvo ar būtų mažiau palankus nei kito asmenspanašioje situacijoje ar panašiomis aplinkybėmis vien tik dėl to, kad pirmasis asmuo yratam tikros rasės, etninės kilmės, tam tikro amžiaus, lytinės orientacijos arba turi kitassavybes, esančias diskriminacijos pagrindu. Tokiam aiškinimui gaires nubrėžė ETT,konstatuodamas, kad tiesioginės diskriminacijos bylose turi būti lyginamos kiek galimapanašesnės situacijos: „taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmisyra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui“.

  23. Palyginimo metodo taikymas ETT praktikoje • Richardsbyloje ETT radikaliai nukrypo nuo palyginimo modelio, suformuluoto v. S byloje. Richards byloje ieškovei, kuri padarė lyties keitimo operaciją iš vyro į moterį,nebuvo skirta pensija sulaukus 60 metų amžiaus, kaip numatoma pagal D. Britanijos įstatymus moterims. Ieškovė įrodinėjo, kad jei ji būtų nuo gimimo registruotamoterimi, tokia problema nebūtų kilusi. • Vadovaujantis ETT patvirtintu palyginimo testu,šiuo atveju lyginti buvo galima su iki lyties pakeitimo buvusia padėtimi, t. y. su vyru. • Šiuo atveju diskriminacijos faktas nebūtų nustatytas. Tinkamu palyginamuoju asmeniuRichards byloje ETT laikė moterį, nedariusią lyties keitimo operacijos. • ETT byloje Worringham and Humphreys, vertindamas situacijąbanke, kai vyrams darbuotojams buvo mokamos kompensacijos privalomiems mokėjimamsį pensijų fondą, o moterims šios kompensacijos nebuvo mokamos, konstatavo,kad neteisėta diskriminacija kyla netgi tada, kai abejotina taisyklė arba praktika netaikomapraktikoje, tačiau pakanka, kad skirtingas kriterijus išskirtų vieną grupę lyginantsu kita). • (Dažnai palyginimo metodas yra negalimas (pvz. Moteris nėštumo laikotarpiu, kai buvo besilaukianti moteris palyginama su sergančiu vyru).

  24. Diskriminacijos apibrėžimas pagal ETT (Pagal Teisingumo Teismo precedentinę teisę diskriminacija apima skirtingų taisyklių taikymą panašiai situacijai arba tos pačios taisyklės taikymą skirtingoms situacijoms.) • Seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principui; dėl to šias sąvokas vertėtų apibrėžti ir uždrausti tokias diskriminacijos formas. Dėl to reikia pabrėžti, kad šios diskriminacijos formos atsiranda ne tik darbo vietoje, bet ir įsidarbinant bei siekiant profesinio mokymo, dirbant ir verčiantis profesine veikla. • (9) Šiais atvejais darbdaviai ir asmenys, atsakingi už profesinį mokymą, turėtų būti skatinami imtis priemonių prieš visas seksualinės diskriminacijos formas, o ypač imtis prevencinių priemonių, nukreiptų prieš priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą darbe, pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką. • (10) Kadangi faktų, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, jog buvo tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, įvertinimas yra nacionalinių teismų ar kitų kompetentingų institucijų reikalas pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką. Tokiose taisyklėse visų pirma gali būti numatyta bet kokiomis priemonėmis, įskaitant statistiniais įrodymais paremtas priemones, nustatyti netiesioginę diskriminaciją.

  25. ET Direktyvos lyčių lygybės ir nediskriminavimo srityje • Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į vienodo požiūrio principą, nuolat pripažindavo, kad yra teisėta saugoti moters biologinę būklę nėštumo metu ir po jo. Be to, jis nuolat priimdavo sprendimus, kad nepalankių sąlygų, susijusių su moterų nėštumu ar motinyste, taikymas yra tiesioginė lyties diskriminacija. • Dėl to ši 2002/73/EB direktyva nepažeidžia 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje),kuria siekiama užtikrinti nėščių, neseniai pagimdžiusių ar maitinančių krūtimi moterų fizinės ir psichinės būklės apsaugą. • Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio principo taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, kuriose apibrėžta tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. • Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, 2002 m. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

  26. Direktyva 76/207/EEB iš dalies keičiama taip: • 1) 1 straipsnyje įterpiama tokia dalis:"1a. Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklos rūšis 1 dalyje nurodytose srityse, aktyviai atsižvelgia į moterų ir vyrų lygybės tikslą."; • 2) 2 straipsnis pakeičiamas taip:"2 str. • 1. Remiantis toliau išdėstytomis nuostatomis, vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties. • 2. Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos: • - tiesioginė diskriminacija: kai vienam asmeniui dėl lyties yra sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitu asmeniu, kuriam panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos sąlygos, • - netiesioginė diskriminacija: kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis, • - priekabiavimas: kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama tikslo ar poveikio pakenkti žmogaus orumui ir sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar užgaulią aplinką, • - seksualinis priekabiavimas: kai bet kurios formos nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama tikslo ar poveikio pakenkti žmogaus orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

  27. 3. Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas tokia prasme, kaip vartojama šioje direktyvoje, yra laikomas lyties diskriminacija ir dėl to yra draudžiamas.Kai asmuo atmeta tokį elgesį arba paklūsta jam, toks elgesys negali būti pagrindu priimant sprendimą, turintį įtakos tam asmeniui.4. Nurodymas diskriminuoti asmenis dėl lyties yra laikomas diskriminacija tokia prasme, kaip vartojama šioje direktyvoje. • 5. Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus, kolektyvines sutartis ar praktiką skatina darbdavius ir asmenis, atsakingus už galimybes siekti profesinio mokymo, imtis priemonių ir užkirsti kelią visoms diskriminacijos dėl lyties formoms, ypač priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje. • 6. Valstybės narės, atsižvelgdamos į įsidarbinimo galimybes, įskaitant įsidarbinimą lemiantį profesinį mokymą, gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl su lytimi susijusios savybės nelaikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų sąlygų tokia savybė yra tikras ir lemiamas profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas. • 7. Ši direktyva nepažeidžia nuostatų, reglamentuojančių moterų apsaugą, ypač nėštumo ir motinystės atžvilgiu. • Moteris, išėjusi motinystės atostogų, turi teisę, pasibaigus motinystės atostogoms, grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios negali būti mažiau palankios jai, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji būtų turėjusi teisę, kol nedirbo.

  28. Ši direktyva taip pat nepažeidžia 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) nuostatų. • Ji taip pat nepažeidžia valstybių narių teisės pripažinti aiškių teisių gauti tėvystės ir (arba) įvaikinimo atostogas. • Tos valstybės narės, kurios pripažįsta tokias teises, imasi priemonių, būtinų apsaugoti dirbančius vyrus ir moteris nuo atleidimo iš darbo dėl to, kad naudojasi tomis teisėmis, ir užtikrina, kad, pasibaigus tokioms atostogoms, jie turėtų teisę grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios būtų ne mažiau palankios jiems, ir pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę, kol nedirbo. • 8. Valstybės narės gali toliau laikytis arba imtis priemonių tokia prasme, kaip vartojama Sutarties 141 straipsnio 4 dalyje, siekiant praktiškai užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę.";

  29. Teisės į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims visuotinis reglamentavimas • Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal: • Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, • Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, • Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, • Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus ir • Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurias pasirašė visos valstybės narės.

  30. Patyrus diskriminaciją galima kreiptis į: • Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą; • teismą; • nevyriausybines organizacijas, ginančias • žmogaus teises; • Darbdavį (jei jis nėra diskriminuojantysis); • žiniasklaidą.

  31. Išvados • Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacijos formos yra draudžiamos Tarptautinės teisės, ES teisės ir nacionalinės teisės normomis; • Pozityvi diskriminacija (asmenų ar jų grupių diferianciacija) dėl tam tikrų lyties fiziologinių ypatumų, tam tikrų asmeninės padėties būsenų (motinos nėštumo, pogimdyminio ir kūdikių maitinimo laikotarpiu) ir pan. yra priimtina, nes teisės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. • Diskriminacijos apraiškos dėl lyties dažniausiai susijusios su moters padėtimi visuomenėje, ypatingai darbo santykiuose privačiame sektoriuje dėl tinkamo ir efektyvaus privataus sektoriaus darbo santykių kontrolės mechanizmo nebuvimo ir siekio dar labiau liberalizuoti darbo santykius (Lietuvos pavyzdys), suteikiant dar mažesnes socialines garantijas darbuotojams- silpnesniajai darbo santykių šaliai.

More Related