EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS POVEIKIO SMULKIAJAM IR VIDUTINIAM VERSLUI VERTINIMAS

1. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS POVEIKIO SMULKIAJAM IR VIDUTINIAM VERSLUI VERTINIMAS Paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui poveikis: kontrafaktinio poveikio vertinimo rezultatai Tomas Mačiekus, BGI Consulting

2. Kelta užduotis • Keturioms Ūkio ministerijos administruojamoms priemonėms vertinti tiekėjas turi taikyti kontrafaktinį poveikio vertinimo metodą: • „Lyderis LT“; • „Naujos galimybės“; • „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ ; • „Garantijų fondas“.

3. Kontrafaktinis poveikio vertinimas • Klausimai ir metodai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar intervencija turėjo pageidautą poveikį. • Pagrindinis tikslas yra atsakyti į klausimą „ar tai lemia skirtumą?“ • Atsakymo ieškoma identifikuojant ir įvertinant priežastinius efektus kontrafaktiniais metodais. • Europos Komisijos metodinis dokumentas • EvalsedSourcebook: MethodandTechniques Kontrafaktinispoveikio vertinimo metodas tinka atsakymams į klausimus, ar intervencijų poveikis yra ir kokios jis apimties.

4. Vertinimo logika • Kontrafaktinė situacija – rezultatas, kuris būtų buvęs pasiektas, jeigu nebūtų intervencijos. Tai hipotetinė situacija. • Poveikis – tai skirtumas tarp rezultato, kuris buvo pasiektas po intervencijos, ir rezultato, kuris būtų buvęs pasiektas nesant intervencijos. • Kontrolinė grupė – tai paramos negavusių subjektų grupė, kuri yra reikalinga siekiant apčiuopti kontrafaktinę situaciją. Kontrolinė grupė turi būti kuo panašesnė į tiriamąją grupę. • Dvigubo skirtumo analizė / dvigubo skirtumo regresija • Dvigubo skirtumo analizė tiriamąją ir kontrolinę grupes lygina skirtingais laiko tarpais: • Pirma, vertinamas skirtumas, atsirandantis tarp lyginamų grupių (tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių). • Antra, nustatomas savybių skirtumas, atsirandantis per tam tikrą laikotarpį (prieš įgyvendinant ir įgyvendinus paramos priemonę).

5. Vertinimo logika (2)

6. Vertinimo logika (3)

7. Vertinimo logika (4)

8. Vertinimo logika (5)

9. Vertinimo logika (6)

10. Vertinimo logika (7) Skirtumas po (4000) Skirtumas prieš (2000)

11. Vertinimo logika (8) Skirtumas prieš (2000)

12. Vertinimo logika (9) Poveikio įvertis (2000)

13. Duomenys • SFMIS duomenys apie įgyvendinamus ir baigtus projektus • 1020 SVV subjektų duomenys už 2007-2012 metus: • 72 įmonių, gavusių priemonės „Lyderis LT“ paramą; • 100 įmonių, prašiusių, bet negavusių priemonės „Lyderis LT“ paramos; • 112 įmonių, gavusių priemonės „Naujos galimybės“ paramą; • 86 įmonių, prašiusių, bet negavusių priemonės „Naujos galimybės“ paramos; • 225 įmonių, gavusių priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ kreditus; • 191 įmonės, už kurių kreditus finansų institucijoms buvo suteiktos „Garantijų fondo“ garantijos; • 234 įmonių, negavusių jokios paramos subsidijos ar FI forma iš ŽIPVP, EAVP, SSVP priemonių. • 9 kintamieji kiekvieniems metams (registracijos metai, apskritis, EVRK, pardavimo pajamos, turtas, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kt.) + duomenys apie gautą ŪM ir kitą paramą. • Priemonių pridėtinė vertė (poveikis) matuojama: • apyvartos augimas • darbuotojų skaičiaus augimas • pelningumo augimas

14. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Duomenys (2) Įmonių finansinės atskaitomybės duomenys (Creditinfo): 1020 įmonių duomenys Dėl paramos nesikreipusios atsitiktinai iš Lietuvos įmonių sąrašo atrinktos įmonės Paramos prašiusios, bet negavusios įmonės Paramą gavusios įmonės, paramos duomenys Ar negavo paramos? SFMIS / esparama.lt INVEGA, EIF duomenys Atsitiktinai iš Lietuvos įmonių sąrašo atrinktos įmonės

15. Duomenys (3) Duomenų apdorojimui naudota skaičiuoklė MS Excel ir ekonometrinis paketas TSP.

16. Priemonės „Lyderis LT“ poveikis • Tiriamoji grupė • Apie 17,2 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 91 • 89 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Kontrolinė grupė • Apie 18,7 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 101 • 89 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai • Laikotarpis po paramos gavimo: 2012 metai

17. Priemonės „Lyderis LT“ poveikis (2) +12 proc. p. • Poveikis apyvartos augimui vidutiniu laikotarpiu sudaro 12 proc. punktų. • 1 litui papildomos metinės apyvartos sukurti vidutiniškai buvo panaudota 0,99 lito subsidijos lėšų.

18. Priemonės „Lyderis LT“ poveikis (3) • Dėl gautos priemonės paramos darbuotojų skaičiaus augimas 2012 metais buvo 11 proc. punktų didesnis nei būtų buvęs be priemonės paramos. • Vienai papildomai darbo vietai sukurti / išlaikyti prireikė apie 327 tūkst. litų subsidijos lėšų. • Teigiamas poveikis pelningumui nebuvo nustatytas.

19. Priemonės „Naujos galimybės“ poveikis • Tiriamoji grupė • Apie 13,3 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 60 • 54 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Kontrolinė grupė • Apie 12,3 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 62 • 48 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai • Laikotarpis po paramos gavimo: 2010-2011 metai

20. Priemonės „Naujos galimybės“ poveikis (2) Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai Laikotarpis po paramos gavimo: 2010-2011 metai

21. Priemonės „Naujos galimybės“ poveikis (3) +15 proc. p. • Poveikis apyvartos augimui projektų veiklų įgyvendinimo metais sudaro 15 proc. punktų. • 1 litui papildomos metinės apyvartos sukurti vidutiniškai buvo panaudota 0,10 lito subsidijos lėšų.

22. Priemonės „Naujos galimybės“ poveikis (4) • Dėl gautos priemonės paramos darbuotojų skaičiaus augimas veiklų įgyvendinimo metais buvo 5 proc. punktais didesnis nei būtų buvęs be priemonės paramos. • Vienai papildomai darbo vietai sukurti / išlaikyti prireikė apie 37 tūkst. litų subsidijos lėšų. • Dėl gautos priemonės paramos grynojo pelningumo augimas veiklų įgyvendinimo metais buvo 2 proc. punktais didesnis nei būtų buvęs be priemonės paramos. • Vienam papildomam litui metinio pelno sukurti prireikė apie 10 litų subsidijos lėšų.

23. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (bendras atvejis) • Tiriamoji grupė • Apie 4 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 28 • 68 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms žinioms neimlioms paslaugoms, o 19 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Kontrolinė grupė • Apie 4,1 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 29 • 70 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms žinioms neimlioms paslaugoms, o 18 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai • Laikotarpis po paramos gavimo: 2009-2010 metai

24. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (bendras atvejis) (2) Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai Laikotarpis po paramos gavimo: 2009-2010 metai

25. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (bendras atvejis) (3) • Dėl gautų kreditų vidutinis metinis apyvartos kritimas 2009–2010 metais buvo 1 proc. punktu mažesnis, nei būtų buvęs be kreditų. • 1 litui papildomos metinės apyvartos trumpuoju laikotarpiu sukurti vidutiniškai buvo panaudota apie 10 litų skolintų lėšų.

26. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (bendras atvejis) (4) • Dėl gautų kreditų vidutinis metinis darbuotojų skaičiaus pokytis 2009–2010 metais buvo 4 proc. punktais geresnis nei būtų buvęs be šių kreditų. • Vienai papildomai darbo vietai sukurti / išlaikyti prireikė apie 109 tūkst. litų skolintų lėšų. • Teigiamas poveikis pelningumui nebuvo nustatytas.

27. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (investicinės paskirties kreditai) • Tiriamoji grupė • Apie 1,2 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 15 • 67 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms žinioms neimlioms paslaugoms, o 18 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Kontrolinė grupė • Apie 1,1 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 14 • 67 proc. įmonių priklauso žinioms neimlioms paslaugoms, o 18 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai • Laikotarpis po paramos gavimo: 2010-2012 metai

28. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (investicinės paskirties kreditai) (2) Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai Laikotarpis po paramos gavimo: 2010-2012 metai

29. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (investicinės paskirties kreditai) (3) • Dėl gautų investicinės paskirties kreditų vidutinis metinis apyvartos augimas 2010–2012 metais buvo 16 proc. punktų didesnis nei būtų buvęs be kreditų. • 1 litui papildomos metinės apyvartos sukurti vidutiniškai buvo panaudota 0,74 lito skolintų lėšų.

30. Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas “ poveikis (investicinės paskirties kreditai) (4) • Dėl gautų kreditų vidutinis metinis darbuotojų skaičiaus augimas 2010–2012 metais buvo 21 proc. punktu didesnis nei būtų buvęs be šių kreditų. • Vienai papildomai darbo vietai sukurti prireikė apie 54 tūkst. litų skolintų lėšų. • Teigiamas poveikis pelningumui nebuvo nustatytas.

31. Priemonės „Garantijų fondas“ poveikis • Tiriamoji grupė • Apie 4,4 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 26 • 71 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms žinioms neimlioms paslaugoms, o 16 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Kontrolinė grupė • Apie 4,7 mln. Lt vidutinės pardavimo pajamos • Vidutinis darbuotojų skaičius lygus 28 • 71 proc. įmonių priklauso ekonominėms veikloms, priskirtinoms žinioms neimlioms paslaugoms, o 16 proc. - ekonominėms veikloms, priskirtinoms apdirbamajai gamybai • Laikotarpis prieš paramos gavimą: 2008 metai • Laikotarpis po paramos gavimo: 2009-2010 metai

32. Priemonės „Garantijų fondas“ poveikis (2) • Dėl suteiktų garantijų vidutinis metinis apyvartos pokytis 2009–2010 metais buvo 4 proc. punktais geresnis nei būtų buvęs be garantijų. • 1 litui papildomos metinės apyvartos trumpuoju laikotarpiu sukurti vidutiniškai prireikė 1,7 lito garantijos sumos.

33. Priemonės „Garantijų fondas“ poveikis (3) • Teigiamas poveikis darbuotojų skaičiui nebuvo nustatytas. • Teigiamas poveikis pelningumui nebuvo nustatytas.

34. Apibendrinimas

35. Apibendrinimas (2) • Įmonių investicijas remiančių priemonių, tokių kaip „Lyderis LT“, poveikis išryškėja baigus vykdyti investicines veiklas. • Priemonės „Naujos galimybės“ parama pasižymi įgyvendinimo metu atsirandančiu poveikiu. Svarbu tai, kad 2010–2011 metais atsiradęs poveikisneišnyko. • Priemonių „Garantijų fondas“ ir „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ atveju (dominuojant apyvartiniams kreditams ir už apyvartinius kreditus suteiktoms garantijoms), trumpuoju laikotarpiu nustatytas nežymus teigiamas poveikis. Kontrafaktinis poveikio vertinimas teigiamo poveikio ilgesniu laikotarpiu neparodė. • Priemonės „Mažų kreditų teikimas – II etapas“ investicinių kreditų atveju nustatytas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu pasireiškiantisteigiamas poveikis.

36. Apibendrinimas (3) • Kontrafaktiniopoveikio vertinimo rezultatai parodė, kad finansų inžinerijos investiciniai kreditai turi ne mažesnį poveikį nei vertintos subsidijų priemonės („Lyderis LT“ ir „Naujos galimybės). • Lyginant su subsidijomis, finansų inžinerijos priemonių išskirtinumas yra pakartotinis lėšų panaudojimas. T. y. net lengvatinių apyvartinių paskolų atveju, kai paskolos konkretiems subjektams turi tik einamąjį poveikį, bendras priemonės poveikis gali būti traktuojamas kaip ilgalaikis, kadangi grįžusios lėšos panaudojamos kitų subjektų apyvartiniams ar investiciniams poreikiams finansuoti.

37. Ačiū už dėmesį! BGI Consulting, UAB,tomas@bgiconsulting.lt,www.bgiconsulting.lt