Download
1 / 20
340 likes | 850 Views
Mokyklos mikroklimato kūrimas. Regina Ablom 20 1 4-0 2 - 1 8.
E N D
Mokyklos mikroklimato kūrimas Regina Ablom 2014-02-18
Ateities mokyklą vaizduojamės kaip tam tikrą visuomenės dalelę – bendriją, kurią sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jų bendras tikslas – brandinti jauną žmogų, atverti jam tobulėjimo kelius. To pasiekti neįmanoma, jei netikime, kad kiekvienas gali ir privalo tobulėti. Meilė Lukšienė
Mokykla yra ne tik darbo vieta, tai antrieji namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai, mokiniai mokykloje turi jausti komfortą. Tam didžiulę įtaką turi mokyklos aplinka, kuriai privalu sukurti tokį mikroklimatą, kad galėtume jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės. Žmogus neatskiriamas nuo gamtos ir savo veikla daro įtaką gamtai. Kokia bus mokyklinė aplinka, tokie, tikėtina, gali būti ugdymo rezultatai. (Glinskienė R., Lipinskienė D. Giluminį požiūrį į mokymąsi skatinantys edukacinės aplinkos veiksniai. Pedagogika, 2005, nr. 78, p. 10-16.)
Mokyklos mikroklimatas Mokyklos mikroklimatas ir moksleivių bei mokytojų tarpusavio santykiai atskleidžia mokyklos gyvenimo problemas, visos mokyklos bendruomenės santykius ir psichologinę atmosferą. Visas mokyklos „gyvenimas“ turi tiesioginės įtakos tiek vaiko asmenybei, jo ateities formavimuisi, socialinei ir psichologinei raidai, tiek mokytojų emociniam stabilumui, fizinei sveikatai ir ugdymo proceso kokybei.
Mikroklimatas yra labai svarbi sėkmingos veiklos sąlyga. Gerinant kolektyvo mikroklimatą, kartu gerėja ir jos narių veikla bei rezultatyvumas, žmonės jaučiasi labiau vertingi, naudingi bei galintys prasmingai veikti. Mokyklosmikroklimatas yra visosmokyklos gyvenimo pagrindas, kurį sudaro mokyklos narių santykiųįvairovė, mokytojoetosas, santykiai su visuomene (mikroaplinkos ir makroaplinkos tarpusavio sąveika),pats mokyklos darbo organizavimas, tinkamai sukurta mokyklos erdvė, auklėjimo irmokymo būdai bei metodai.
Teigiamo mikroklimato svarba Dažnai teigiama, kad siekiant sudaryti teigiamą mikroklimatą mokykloje esminė sąlyga yra savo ugdytinių pažinimas. Mokinių, o pagaliau ir mūsų visų gera savijauta visų pirma priklauso nuo mikroklimato šeimoje ir aplinkoje, kurioje praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Teigiamo mikroklimato kūrimas yra labai svarbus mokinio sveikatai. Jį sudaro: emociškai sveika klasė, palankus mikroklimatas - tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, ir ugdytinių tėvų. Labai svarbu, kad mokinys jaustųsi svarbus, saugus, mylimas. Išmokyti moksleivį bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais ir bendraamžiais, taikiai spręsti konfliktus – vienas iš sudėtingiausių užduočių visai mokyklos dirbančiai komandai.
Teigiamo mikroklimato pagrindas Sisteminga pedagogo veikla padeda mokiniams suprasti vienas kitą, tapti jautresniems, draugiškesniems, paskatina padėti bendraamžiui. Suaugusiojo pavyzdys turi būti tinkamas, grindžiamas pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu ir šalia esančiu mokiniu. Moralizavimas, kritika, grasinimas, gėdijimas gali paskatinti mokinį užsisklęsti, išsiugdyti nepasitikėjimo aplinkiniais jausmą, nesugebėjimą priimti sprendimus, išsakyti savo nuomonę. Kuriant teigiamą mikroklimatą, mokykloje turi vyrauti supratingumas, demokratiškas požiūris į mokinį, pagarba jam, gebėjimas išklausyti moksleivį: būtina švęsti šeimos, klasės, mokyklos šventes, kurti tradicijas, visiems laikytis vienodų taisyklių.
Teigiamo mikroklimato veiksniai Teigiamos mokyklos aplinkos sukūrimui, stabilumo ir saugumo ugdytinių užtikrinimui labai svarbu: kaipjįvertinabendraklasiai, arklasė sudaro bendriją „mes“ ir ar jis yra tos bendrijos dalis, koks jo požiūris į klasę irklasės draugus. Nėvienasmokinysnenorisavoklasėje jaustissvetimasir nereikalingas. Nuo to priklausysjonuotaika, elgesys. Jeigumokinysklasėjejausissaugus, tuometbandysaktyviaiišreikštisave. Priešinguatveju, galimaspasyvumas, nežinojimas,ką joje (klasėje, mokykloje) veikti.
Mokyklos klimato sudedamosios dalys: psichologinis klimatas, etinis klimatas, darboklimatas, socialinis - psichologinis klimatas
Psichologinis klimatas • Psichologiniu klimatu, arba psichologine atmosfera, mokyklose vadinama bendra mokyklos emocinė būsena, priklausanti nuo darbo sąlygų, vadovavimo ir tarpasmeninių santykių. Terminas atėjęs iš meteorologijos. Panašiai kaip augalai vienokiame klimate gali sunykti, o kitame – sužydėti, taip ir mokiniai, mokytojai: esant palankiam klimatui gali jausti pasitenkinimą, dirbti entuziastingai ir tobulėti, o esant nepalankiam – dirbti per prievartą, būti dirglios nuotaikos,stresinės būsenos, palaipsniui degraduoti.
Etinis klimatas Etinis klimatas, kuris apibrėžiamas kaip bendras teisingo elgesio supratimas, nuostatos, kaip šie klausimai turi būti tvarkomi.
Mokyklosdarboklimatas Mokyklosdarboklimatasyrasusiformavusidarbuotojųprofesinėsveiklostarpusaviosąveika. Mokyklos darbo klimatą nusako keletas nusistovėjusių praktikų: • Pasitikėjimo ir pagarbos atmosfera. • Atsakomybė. • Draugiškumas. • Orientacija į taisykles. • Darboįtampa. • Iniciatyvumasdarbe.
Socialinispsichologinisklimatas Socialinispsichologinisklimatas– tai sąlygiškaipastoviirtipiškaemocinėbūklė, palaipsniuisusiformuojantimokyklosnariamsdirbantirbendraujant. Mokyklosklimatuiįtakosturi daugveiksnių. Vienasišpagrindinių, kompleksiškaiveikiančiųmokyklosklimatovystymąsi, yramokykloskultūra.
Mokyklos kultūra Mokyklos kultūra – tai vertybių sistema, suprantama ir priimtina visiems mokyklos nariams, leidžianti mokyklai kryptingai veikti bei palaikoma mokyklos istorijos, tradicijų, ceremonijų ir t.t., taip pat padedanti išsiskirti iš kitų mokyklų.
Mokyklos klimato pagrindas – žmonių jausmai, emocijos, o kultūra – tai vertybės, interesai ir t.t. Mokyklos kultūra lemia jos klimatą. Ir viena, ir kita veikia mokyklos narių elgesį, nors iš esmės tai sukuria mokyklos nariai. Šiuo požiūriu mokyklos kultūra ir klimatas yra priklausomi kintamieji dalykai.
Gero mokyklosklimatopožymiai: • Pasiekimų motyvacija. Kuo labiau mokykla skatina asmeninius siekius ir sudaro galimybę progresuoti, tuo geresnė mokytojų, mokinių psichologinė savijauta ir tarpasmeniniai santykiai mokykloje. 2. Tarpasmeninių santykių kokybė tarp vadovų ir pavaldinių bei bendradarbių 3. Mokytojųsavarankiškumas: kiek, kokiumastu mokytojai gali pasirinkti operatyvius sprendimus - spręsti ir veikti savarankiškai. 4. Mokyklosstruktūra: jilemiadarbuotojųveiklosmetodusbeiprocedūrasiružtikrinajų kontrolę.
Psichologinio klimato gerinimas - aktuali šiandienos temamokyklose. Tarpmokymosi įstaigos, psichologinio klimato ir darbo efektyvumo yra glaudi sąsaja: palankus klimatas sudaro geresnes sąlygas kokybiškam ugdymui bei ugdymuisi. Šiltas mokyklos psichologinis klimatas daro didelę įtaką tiek mokinių rezultatams, tiek pedagogų efektyviam darbui ir bendradarbiavimui, veikia besimokančiųjų jausmus ir skatina dalyvauti bendroje veikloje. Palankus klimatas yra viena iš svarbiausių jauno žmogaus sėkmingo ugdymo sąlygų.
Psichologinio klimato gerinimo būdai • Skatinti pedagogus mokytis, tenkinti saviraiškos, savirealizacijos poreikį. • Organizuoti individualius pokalbius su pagalbinio personalo darbuotojais bei pedagogais, pageidaujančiais pakartotinio pokalbio. • Tenkinti išsakytus pedagogų poreikius, kaip antai: suderinti darbo ir mokymosi grafikus, sudaryti sąlygas lankyti kursus, seminarus, dalyvauti išvykose ir pan.
Stengtis įgyvendinti kiekvieno pedagogoišsakytą racionalų pasiūlymą įstaigos veiklai gerinti pasižymint kiekvieno indėlį. Sudaryti galimybes visiems pedagogams vertinti vienas kito darbą, pvz., rengiant dokumentus atestacijai ar siekiant patvirtinti įgytą kvalifikacinę kategoriją, taip pat palaikyti vienas kitą siekiant skatinti atvirumą plėtojant darbinius tarpusavio santykius, sudarant visiems lygias galimybes bei užtikrinant informacijos viešumą. • Sudarant veiklos stebėjimo planus ir remiantis lygių galimybių principu, numatyti skirtingais metodais dirbančių pedagogų veiklos vertinimą pabrėžiant stipriąsias puses. • Per visų grupių tėvų susibūrimus teigiamai vertinti visų pedagogų darbą, viešai padėkoti ir pan.
