1 / 97

10 paskaita. IS-LM / AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema

10 paskaita. IS-LM / AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema. 10.1 FE tiesė: pusiausvyra darbo rinkoje 10.2 IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje 10.3 LM kreivė: aktyvų rinkos pusiausvyra 10.4 Bendroji pusiausvyra IS-LM modelyje

marlow
Download Presentation

10 paskaita. IS-LM / AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 10 paskaita. IS-LM / AS-AD modelis: bendroji makroekonominės analizės sistema 10.1 FE tiesė: pusiausvyra darbo rinkoje 10.2 IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje 10.3 LM kreivė: aktyvų rinkos pusiausvyra 10.4 Bendroji pusiausvyra IS-LM modelyje 10.5 Kainų korekcija ir bendrosios pusiausvyros pasiekimas 10.6 Visuminės paklausos - visuminės pasiūlos modelis

  2. Įvadas Pagrindinis 9 paskaitos tikslas buvo apibūdinti verslo ciklus, pateikiant verslo ciklų faktus. Šioje ir kitose dvejose paskaitose paaiškinsime verslo ciklus ir tai, kaip politikos vykdytojai turėtų į juos reaguoti. Pirma, mes pateiksimemakroekonominį modelį, kurį mes galėtume naudoti nagrinėti ciklinius svyravimus ir politikos pokyčių įtaką ekonomikai. Nagrinėdami darbo rinką 3 paskaitoje, prekių rinką 4 paskaitojeir aktyvų rinką 7 paskaitoje, mes jau nustatėme tris sudėtines visapusiško makroekonominio modelio dalis. Dabar mes sudėsime šias tris sudėtines dalis į vieną sistemą, kuri leistų mums nagrinėti jas vienu metu. Tokiu būdu, šioje paskaitoje apibendrinama prieš tai buvusi analizė ir suteiks teorinę struktūrą likusiai paskaitų daliai. Makroekonominis modelis, pateikiamas šioje paskaitoje, yra žinomas kaip IS-LM(AS-AD) modelis.

  3. IS-LM modelio ištakos IS-LM modelis buvo sukurtas 1937 m. Nobel’io premijos laureato sero John Hicks‘o, kuris skyrė jį grafiškai atspindėti Keynes’o idėjas pateiktas jo įžymioje 1936 m. knygoje “Bendroji užimtumo, palūkanų normų ir pinigų teorija”. Atspindint Keynes'o įsitikinimą, kad darbo užmokestis ir kainos koreguojasi lėtai, kad atvesti rinkas į pusiausvyrą, jo pradiniame IS-LM modelyje Hicks‘as darė prielaidą, kad kainų lygis yra pastovus, bent jau laikinai. Po Hicks‘o, kelios ekonomistų kartos mėgino pagerinti IS-LM modelį, ir jis buvo plačiai naudojamas ciklinių svyravimų ir makroekonominės politikos analizei, bei prognozavimui.

  4. IS-LM modelio ištakos (2) Dėl jo ištakų IS-LM modelis yra įprastai sutapatinamas su keinsistiniu verslo ciklo analizės metodu. Klasikiniai ekonomistai, kurie mano, kad darbo užmokestis ir kainos koreguojasi greitai, kad atvesti rinkas į pusiausvyrą, atmestų Hicks'o IS-LM modelį dėl jo prielaidos, kad kainų lygis yra pastovus. Tačiau, konvencinis IS-LM modelis gali būti lengvai adaptuotas, leidžiant darbo užmokesčiui ir kainoms koreguotis greitai. Tokiu būdu, IS-LM sistema, nors iš pradžių sugalvota keinsistų, gali taip pat būti naudojama pateikti ir diskutuoti klasikinį verslo ciklo analizės metodą. Be to, IS-LM modelis yra ekvivalentus AD-AS modeliui, kurio trumpą apžvalgą mes padarėme 9.4 skyrelyje. Mes parodysime kaip AD-AS modelis yra išvedamas iš IS-LM modelio ir kaip AD-AS modelis gali būti naudojamas klasikinėje ar keinsistinėje perspektyvoje.

  5. IS-LM modelio ištakos (3) IS-LM modelio (ar ekvivalentaus AD-AS modelio) naudojimas kaip sistemos ir klasikinei, ir keinsistinei analizei turi kelis praktinius pranašumus.Pirma, nereikia dviejų skirtingų modelių. Antra, vienos sistemos naudojimas pabrėžia didelę sutarimo tarp keinsistinio ir klasikinio metodo sritį, ir tuo pat metu akivaizdžiai parodo kaip du metodai skiriasi. Be to, kadangi IS-LM modelio versijos (ir jo sąvokos bei terminologija) yra taip dažnai taikomos ekonomikos analizei ir makroekonominei politikai, šios sistemos supratimas padės dalyvaujant einamuosiuose ekonominiuose debatuose.

  6. FE tiesė: pusiausvyra darbo rinkoje Visiško užimtumo lygis yra užimtumo pusiausvyros lygis, pasiektas kai darbo užmokestis ir kainos pilnai pasikoregavo, kad darbo pasiūla būtų lygi darbo paklausai. Gamybos lygis esant visiškam užimtumui yra gamybos lygis kai yra visiškas užimtumo lygis, esant duotam kapitalo kiekiui ir gamybos funkcijai. Mūsų tikslas yra diagrama, kur reali palūkanų norma yra ant vertikalios ašies, o gamyba yra ant horizontalios ašies. Tokioje diagramoje pusiausvyra darbo rinkoje yra atspindėta visiško užimtumo tieseFE, kaip parodyta paveiksle 10.1. FE tiesė yra vertikali kai Y = , kadangi, kai darbo rinka yra pusiausvyroje, gamyba yra visiško užimtumo lygyje, nepaisant palūkanų normos.

  7. Pav. 10.1. FE tiesė

  8. Veiksniai, kurie pastumia FE tiesę Visiško užimtumo gamybos lygį apsprendžia visiško užimtumo lygis ir esamas kapitalo ir našumo lygis. Bet kuris pokytis, kuris paveikia visiško užimtumo gamybos lygį, pastums FE tiesę. Prisiminkite, kad gamybos lygis esant visiškam užimtumui padidėja, ir, tokiu būdu, FE tiesė pasislenka į kairę, kai padidėja darbo pasiūla (kuri padidina pusiausvyros užimtumą) ar kai yra teigiamas pasiūlos šokas. Panašiai, darbo pasiūlos sumažėjimas ar nepalankus pasiūlos šokas sumažina gamybos lygį esant visiškam užimtumui ir pastumia FE tiesę į kairę. S11 lentelė apibendrina veiksnius, kurie pastumia FE tiesę.

  9. Lent. S11. Veiksniai, pastumiantys visiško užimtumo tiesęFE.

  10. IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje Antra iš trijų rinkų mūsų modelyje yra prekių rinka. Prisiminkime iš 4 paskaitos, kad prekių rinka yra pusiausvyroje kai pageidaujamos investicijos ir pageidaujamas nacionalinis taupymas yra lygūs ar, analogiškai, kai visuminė prekių pasiūla yra lygi visuminei prekių paklausai. 4 paskaitoje mes parodėme, kad realios palūkanų normos pokyčiai atveda prekių rinką į pusiausvyrą. Diagramoje su realia palūkanų norma ant vertikalios ašies ir realia gamyba ant horizontalios ašies, pusiausvyra prekių rinkoje yra atspindėta vadinamosios IS kreivės. Būtent, esant bet kuriam gamybos (ar pajamų) lygiui Y, IS kreivė parodo realią palūkanų normą r, kuriai esant prekių rinka yra pusiausvyroje. IS kreivė yra taip vadinama, kadangi visuose taškuose ant kreivės pageidaujamos investicijos I yra lygios pageidaujamam nacionaliniam taupymui S.

  11. IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje (2) Paveiksle 10.2 matome IS kreivės išvedimą iš taupymo - investicijų diagramos, parodytos 4 paskaitoje ir plačiai naudotos 4 ir 5 paskaitose. Paveikslas 10.2(a) parodo taupymo - investicijų diagramą esant dviems atsitiktinai parinktiems gamybos lygiams, 4000 ir 5000. Kiekvieną lygį atitinka taupymo kreivė, kur gamybos lygis parodytas skliaustuose prie kreivės. Kiekviena taupymo kreivė turi teigiamą nuolydį, kadangi realios palūkanų normos padidėjimas skatina namų ūkius padidinti jų pageidaujamą taupymą. Einamosios gamybos (pajamų) padidėjimas lemia didesnį pageidaujamą taupymą esant bet kuriai realiai palūkanų normai, todėl taupymo (S) kreivė, kai Y = 5000, yra dešiniau taupymo (S) kreivės, kai Y = 4000.

  12. IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje (3) Taip pat paveiksle 10.2(a) parodyta investicijų kreivė. Prisiminkite iš 4 paskaitos, kad investicijų kreivė turi neigiamą nuolydį, kadangi realios palūkanų normos padidėjimas padidina kapitalo naudojimo kaštus, dėl to sumažėja pageidaujamas kapitalo kiekis ir, dėl tos pačios priežasties, pageidaujamos investicijos. Pageidaujamos investicijos nėra veikiamos einamosios produkcijos, todėl investicijų kreivė yra ta pati, ar Y lygi 4000 ar 5000. Kiekvienas gamybos lygis lemia skirtingą rinkos pusiausvyros realia palūkanų normą. Kai gamyba yra 4000, prekių rinkos pusiausvyra yra taške D o rinkos pusiausvyros reali palūkanų norma yra 7%. Kai gamyba yra 5000, prekių rinkos pusiausvyra yra taške F, kur rinkos pusiausvyros reali palūkanų norma yra 5%.

  13. IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje (4) Paveikslas 10.2(b) rodo šios ekonomikos IS kreivę, kur gamyba yra ant horizontalios ašies, o reali palūkanų norma yra ant vertikalios ašies. Esant bet kuriam gamybos lygiui, IS kreivė parodo realią palūkanų normą, kuri atveda prekių rinką į pusiausvyrą. Tokiu būdu, Y = 4000 ir r = 7% taške D ant IS kreivės. (Atkreipkite dėmesį, kad taškas D paveiksle 10.2(b) atitinka tašką D paveiksle 10.2(a)). Panašiai, kai gamyba yra 5000, reali palūkanų norma, kuri atveda į pusiausvyrą prekių rinką yra 5%. Šis gamybos lygio ir realios palūkanų normos derinys yra taške F ant IS kreivės paveiksle 10.2(b), kuris atitinka tašką F paveiksle 10.2(a). Bendrai, kadangi gamybos padidėjimas padidina pageidaujamą nacionalinį taupymą, taip sumažinant realią palūkanų normą, kuri atveda į pusiausvyrą prekių rinką, IS kreivė turi neigiamą nuolydį.

  14. IS kreivė: pusiausvyra prekių rinkoje (5) IS kreivės nuolydisgali taip pat būti interpretuotas naudojant alternatyvų (tačiau ekvivalentišką) prekių rinkos pusiausvyros sąlygos variantą, kuris sako, kad pusiausvyroje visuminė prekių paklausa turi būti lygi visuminei prekių pasiūlai. Kad tai parodyti, tarkime, kad ekonomika yra iš pradžių taške F paveiksle 10.2(b). Visuminė paklausa ir pasiūla lygios taške F, kadangi F yra ant IS kreivės, kas reiškia, kad prekių rinka yra pusiausvyroje tame taške. Dabar tarkime, kad dėl tam tikrų priežasčių reali palūkanų norma r padidėja nuo 5% iki 7%. Prisiminkite iš 4 paskaitos, kad realios palūkanų normos padidėjimas sumažina ir pageidaujamą vartojimą Cd (kadangi žmonės nori daugiau taupyti, kai padidėja reali palūkanų norma), ir pageidaujamas investicijas Id, taip sumažinant visuminę prekių paklausą. Jei gamyba Y liktų pradiniame 5000 lygyje, realios palūkanų normos padidėjimas lemtų, kad prekių pasiūla būtų didesnė nei paklausa. Kad prekių rinka pasiektų pusiausvyrą esant didesnei realiai palūkanų normai, turi sumažėti prekių pasiūla. Taške D paveiksle 10.2(b), gamyba sumažėjo pakankamai (nuo 5000 iki 4000), kad prekių pasiūla ir paklausa būtų lygios, ir prekių rinka grįžo į pusiausvyrą. Vėlgi, didesnė reali palūkanų norma lemia mažesnę gamybą prekių rinka pusiausvyroje, taigi IS kreivė turi neigiamą nuolydį.

  15. Pav. 10.2. IS kreivės išvedimas

  16. Veiksniai, kurie pastumia IS kreivę Esant bet kuriam gamybos lygiui, IS kreivė parodo realią palūkanų normą, kuri lemia pusiausvyrą prekių rinkoje. Esant pastoviam gamybos lygiui, bet kuris ekonominis šokas ar politikos pokytis, kuris pakeičia prekių rinkos pusiausvyros realią palūkanų normą, pastums IS kreivę. Konkrečiau, esant pastoviam gamybos lygiui, bet kuris pokytis ekonomikoje, kuris sumažina pageidaujamą nacionalinį taupymą palyginti su pageidaujamomis investicijomis, padidins realią palūkanų normą, kuri atveda į pusiausvyrą prekių rinką ir, tokiu būdu, pastums IS kreivę aukštyn. Panašiai, esant pastoviai gamybai, pokyčiai, kurie padidina pageidaujamą taupymą palyginti su pageidaujamom investicijom, tuo sumažinant rinkos pusiausvyros realią palūkanų normą, pastumia IS kreivę žemyn. Veiksniai, kurie pastumia IS kreivę yra apibendrinti S12 lentelėje.

  17. Pav. 10.3. Laikino valstybinių pirkimų padidėjimo poveikis IS kreivei

  18. Lent. S12. Veiksniai, pastumiantys IS kreivę

  19. LM kreivė: aktyvų rinkos pusiausvyra Aktyvų rinka yra pusiausvyroje, kai aktyvų kiekio paklausa iš finansinių investuotojų pusės lygi tų aktyvų pasiūlai ekonomikoje. Realybėje yra daug skirtingų aktyvų, nuo realių (būstas, ilgalaikio vartojimo prekės) iki finansinių (indėliai, vyriausybės ir firmų obligacijos, akcijos). Tačiau prisiminkite, kad mes agregavome visus aktyvus į dvi kategorijas - pinigus ir nemonetarinius aktyvus. Esant šiai agregavimo prielaidai, mes parodėme, kad aktyvų rinkos pusiausvyros sąlyga gali būti redukuota iki sąlygos, kad pinigų pasiūla ir paklausa turi būti lygios. Šiame skyrelyje mes parodysime, kad aktyvų rinkos pusiausvyra gali būti atspindėta LM kreive. Tačiau, kad aptarti kaip aktyvų rinka ateina į pusiausvyrą (to mes iki galo neparodėme 7 paskaitoje), mes pirma parodysime svarbų sąryšį, kasdien naudojamą prekiautojų finansų rinkose: sąryšį tarp nemonetarinio aktyvo kainos ir palūkanų normos, duodamos to aktyvo.

  20. Palūkanų norma ir nemonetarinio aktyvo kaina Nemonetarinio aktyvo, tokio kaip vyriausybės obligacijos, kaina yra tai, ką pirkėjas turi už jį sumokėti. Jo kaina yra artimai susijusi su palūkanų norma, kurią jis duoda (kartais vadinama jo pajamingumu). Kad parodyti šį sąryšį pavyzdžiu, aptarkime obligaciją, kurios išpirkimas bus po metų. Išpirkimo momentu obligacijos turėtojas gauna nominalią jos vertę, pavyzdžiui, 10,000 lt. Obligacija neduoda palūkanų. Tarkime, kad ši obligacija gali dabar būti nupirkta už 9615 lt. Esant šiai kainai, per metus obligacijos vertė padidės 385 lt. (10,000 - 9,615), ar maždaug 4% nuo jos einamosios kainos 9615 lt. Todėl nominali obligacijos palūkanų norma, ar jos pajamingumas, yra 4% per metus.

  21. Palūkanų norma ir nemonetarinio aktyvo kaina (2) Dabar tarkime, kad dėl tam tikrų priežasčių einamoji 10,000 lt. obligacijos kaina, kuri bus išperkama po metų, krenta iki 9,524 lt. Obligacijos vertės padidėjimas per metus bus 476 lt. (10,000 - 9524), ar maždaug 5% nuo jos pirkimo kainos 9524 lt. Todėl, kai einamoji obligacijos kaina sumažėja iki 9524 lt., nominali obligacijos palūkanų norma padidėja iki 5% per metus. Paprasčiau tariant, esant iš anksto nustatytam mokėjimo už obligaciją ar kitą nemonetarinį aktyvą grafikui, didesnė aktyvo kaina sumažina nominalią palūkanų normą, kurią aktyvas duoda. Tokiu būdu, kai spaudoje skaitome, kad vakar obligacijų rinka “sustiprėjo” (obligacijų kainos padidėjo), tai yra tolygu pasakymui, kad nominalios palūkanų normos sumažėjo.

  22. Palūkanų norma ir nemonetarinio aktyvo kaina (3) Ką tik pamatėme, kodėl nemonetarinių aktyvų kainos ir jų nominalios palūkanų normos yra atvirkščiai susijusios. Esant duotam laukiamam infliacijos tempui πe, nominalios palūkanų normos pokytis reiškia tokį patį realios palūkanų normos pokytį, taigi nemonetarinio aktyvo kaina ir jo reali palūkanų norma yra taip pat atvirkščiai susiję. Šis sąryšis yra esminis, išvedant LM kreivę, ir paaiškinant kaip aktyvų rinka pasiekia pusiausvyrą.

  23. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė Kad išvesti LM kreivę, kuri atspindi aktyvų rinkos pusiausvyrą, prisiminkite, kad aktyvų rinka yra pusiausvyroje, tik jei pinigų paklausa yra lygi esamai pinigų pasiūlai. Mes parodome pinigų pasiūlos ir paklausos lygybę, naudodami pinigų pasiūlos - pinigų paklausos diagramą, parodytą paveiksle 10.4(a). Reali palūkanų norma yra ant vertikalios ašies, o realus pinigų kiekis yra ant horizontalios ašies. MS tiesė rodo ekonomikos realią pinigų pasiūlą M/P. Nominali pinigų pasiūla M yra nustatoma centrinio banko. Tokiu būdu, esant duotam kainų lygiui P, reali pinigų pasiūla M/P yra pastovus skaičius ir MS tiesė yra vertikali.

  24. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (2) Reali pinigų paklausa, esant dviem skirtingiems pajamų lygiams Y, yra parodyta dvejomis MD kreivėmis paveiksle 10.4(a). Prisiminkite iš 7 paskaitos, kad didesnė reali palūkanų norma r padidina santykinį nemonetarinių aktyvų patrauklumą ir lemia mažesnę pinigų paklausą. Tokiu būdu, pinigų paklausos kreivės turi neigiamą nuolydį. Pinigų paklausos kreivė MD, kai Y = 4000, rodo realią pinigų paklausą kai gamyba yra 4000. Panašiai, MD kreivė kai Y = 5000, parodo realią pinigų paklausą kai gamyba yra 5000. Kadangi pajamų padidėjimas padidina pinigų paklausą, esant bet kuriai realiai palūkanų normai, pinigų paklausos kreivė kai Y = 5000 yra toliau į dešinę, nei pinigų paklausos kreivė, kai Y = 4000.

  25. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (3) Grafiškai, aktyvų rinkos pusiausvyra yra pinigų pasiūlos ir pinigų paklausos kreivių sankirtos taške, kur reali pinigų pasiūla ir reali paklausa yra lygios. Pavyzdžiui, kai gamyba yra 4000, ir pinigų paklausos kreivė yra MD (Y = 4000), pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos kreivės susikerta taške A paveiksle 10.4(a). Reali palūkanų norma taške A yra 3%. Tokiu būdu, kai gamyba yra 4000, reali palūkanų norma, kuri subalansuoja aktyvų rinką (sulygina pinigų pasiūlą ir paklausą) yra 3%. Esant 3% realiai palūkanų normai ir 4000 gamybai, reali pinigų paklausa iš turto turėtojų pusės yra 1000, kuri yra lygi centrinio banko realiai pinigų pasiūlai.

  26. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (4) Kas atsitinka aktyvų rinkos pusiausvyrai, jei gamyba padidėja nuo 4000 iki 5000? Žmonėms reikia atlikti daugiau transakcijų, taigi jų reali pinigų paklausa padidėja, esant bet kuriai realiai palūkanų normai. Pasekmėje, pinigų paklausos kreivė pasislenka į dešinę, iki MD kai Y = 5000. Jei reali palūkanų norma liktų 3%, reali pinigų paklausa viršytų realią pinigų pasiūlą. Taške B paveiksle 10.4(a) reali pinigų paklausa yra 1200, kuri yra didesnė nei reali pinigų pasiūla 1000. Kad sulyginti pinigų paklausą ir pasiūlą ir, tokiu būdu, grąžinti aktyvų rinka į pusiausvyrą, reali palūkanų norma turi padidėti iki 5%. Kai reali palūkanų norma yra 5%, reali pinigų paklausa sumažėja iki 1000, ir tampa lygi pastoviai realiai pinigų pasiūlai (taškas C paveiksle 10.4(a)).

  27. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (5) Kaip realios palūkanų normos padidėjimas pašalina pinigų paklausos perviršį, ir kas lemia šį realios palūkanų normos padidėjimą? Prisiminkite, kad nemonetarinių aktyvų kainos ir palūkanų normos, kurias jie duoda, yra atvirkščiai susijusios. Esant pradinei 3% realiai palūkanų normai, gamybos padidėjimas nuo 4000 iki 5000 padidina pinigų paklausą (MD kreivė pasislenka į dešinę paveiksle 10.4(a)). Kad patenkinti norą turėti daugiau pinigų, žmonės bando parduoti kai kuriuos iš jų nemonetarinių aktyvų už pinigus. Tačiau kai žmonės skuba parduoti dalį jų nemonetarinių aktyvų, šių aktyvų kainos krenta, kas padidina realias palūkanų normas, mokamas už šiuos aktyvus. Tokiu būdu, žmonių noras padidinti jų turimą pinigų kiekį parduodant nemonetarinius aktyvus, padidina realią palūkanų normą.

  28. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (6) Kadangi reali pinigų pasiūla ekonomikoje yra pastovi, visuomenė kaip visuma negali padidinti jos turimą pinigų kiekį. Kol žmonės mėgins tai padaryti pardavinėdami nemonetarinius aktyvus, reali palūkanų norma didės. Tačiau realios palūkanų normos, mokamos už nemonetarinius aktyvus, padidėjimas padidina tų aktyvų patrauklumą, palyginti su pinigais, taip sumažinant realią pinigų paklausą (judėjimas MD kreive kai Y = 5000, iš taško B į tašką C paveiksle 10.4(a)). Reali palūkanų norma padidės iki lygio, kur reali pinigų paklausa vėl lygi pastoviai pinigų pasiūlai, ir atstatys aktyvų rinkos pusiausvyrą. Nauja aktyvų rinkos pusiausvyra yra taške C, kur reali palūkanų norma padidėjo nuo 3% iki 5%.

  29. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (7) Šis pavyzdys parodo, kad kai padidėja gamyba, padidindama realią pinigų paklausą, reikia didesnės realios palūkanų normos, kad išliktų pusiausvyra aktyvų rinkoje. Bendrai, sąryšis tarp gamybos ir realios palūkanų normos, subalansuojančios aktyvų rinką, grafiškai yra atspindimas LM kreive. Esant bet kuriam gamybos lygiui, LM kreivė parodo realią palūkanų normą, esant kuriai aktyvų rinka yra pusiausvyroje, t.y. pinigų pasiūla lygi paklausai. Pavadinimas LM yra iš aktyvų rinkos pusiausvyros sąlygos, kad reali pinigų paklausa, kurią atspindi realaus pinigų kiekio paklausos funkcija L, turi būti lygi realiai pinigų pasiūlai M/P.

  30. Pinigų paklausos ir pinigų pasiūlos lygybė (8) LM kreivė, atitinkanti mūsų skaitinį pavyzdį, yra parodyta paveiksle 10.4(b), kur reali palūkanų norma r yra ant vertikalios ašies, o gamyba Y ant horizontalios ašies. Taškai A ir C yra ant LM kreivės. Taške A, kuris atitinka tašką A pinigų pasiūlos - pinigų paklausos diagramoje paveiksle 10.4(a), gamyba Y yra 4000, o reali palūkanų norma r yra 3%. Kadangi A yra ant LM kreivės, kai gamyba yra 4000, reali palūkanų norma, atvedanti į pusiausvyrą aktyvų rinką, yra 3%. Panašiai, kadangi C yra ant LM kreivės, kai gamyba yra 5000, reali palūkanų norma, sulyginanti pinigų pasiūlą ir paklausą yra 5%. Šis gamybos ir realios palūkanų normos derinys atitinka aktyvų rinkos pusiausvyrą taške C paveiksle 10.4(a). Paveikslas 10.4(b) iliustruoja bendrą idėją, kad LM kreivė visada turi teigiamą nuolydį, einant iš kairės į dešinę. Taip yra todėl, kad gamybos padidėjimas, padidindamas pinigų paklausą, taip pat padidina realią palūkanų normą, duodamą nemonetarinių aktyvų, ko ir reikia, kad atvesti aktyvų rinką į pusiausvyrą.

  31. Pav. 10.4. LM kreivės išvedimas

  32. Veiksniai, kurie pastumia LM kreivę Išvedant LM kreivę mes keitėme gamybos lygį, tačiau laikėme pastoviais kitus veiksnius, tokius kaip kainų lygis, kuris veikia realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką. Bet kurio iš šių veiksnių pokyčiai pastums LM kreivę. T.y., esant pastoviai gamybai, bet kuris pokytis, kuris sumažina realią pinigų pasiūlą palyginti su realia pinigų paklausa, padidins realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, ir pastums LM kreivę aukštyn. Panašiai, esant pastoviai gamybai, bet kas, kas padidina realią pinigų pasiūlą palyginti su realia pinigų paklausa, sumažins realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, ir pastums LM kreivę žemyn. S13 lentelė apibūdina veiksnius, kurie pastumia LM kreivę.

  33. Lent. S13. Veiksniai, kurie lemia LM kreivės postūmį

  34. Realios pinigų pasiūlos pokytis Toliau mes aptarsime kaip realios pinigų pasiūlos ar paklausos pokyčiai paveikia LM kreivę. Realios pinigų pasiūlos M/P padidėjimas sumažins realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, ir pastums LM kreivę žemyn. Tai matome paveiksle 10.5, kuris praplečia prieš tai buvusį skaitinį pavyzdį.

  35. Pav. 10.5. Realios pinigų pasiūlos padidėjimas pastumia LM kreivę žemyn

  36. Realios pinigų pasiūlos pokytis(2) Kodėl aktyvų rinką subalansuojanti reali palūkanų norma sumažėjo? Esant pradinei realiai palūkanų normai 3%, yra pinigų pasiūlos perviršis - t.y. turto turėtojai turi daugiau pinigų jų portfeliuose nei jie norėtų turėti, ir, pasekmėje, jie turi mažesnę turto dalį nemonetariniuose aktyvuose, nei norėtų. Kad eliminuoti šį disbalansą jų portfeliuose, turto turėtojai panaudos dalį pinigų pirkti nemonetarinius aktyvus. Tačiau, kai jie visi bando pirkti nemonetarinius aktyvus, nemonetarinių aktyvų kaina kyla ir todėl reali palūkanų norma, duodama šių aktyvų, sumažėja. Kai reali palūkanų norma mažėja, nemonetariniai aktyvai tampa mažiau patrauklūs, palyginti su pinigais. Reali palūkanų norma krenta tol, kol pasiekia 2% taške D paveiksle 10.5(a), kur pinigų pasiūlos perviršis ir nemonetarinių aktyvų paklausos perviršis yra pašalintas, ir aktyvų rinka vėl yra pusiausvyroje.

  37. Realios pinigų pasiūlos pokytis(3) Realios pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis LM kreivei yra parodytas paveiksle 10.5(b). Gamybai esant pastoviai 4000, realios pinigų pasiūlos padidėjimas sumažina realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, nuo 3% iki 2%. Tokiu būdu, taškas D, kur Y = 4000 ir r = 2%, dabar yra aktyvų rinkos pusiausvyros taškas, o ne taškas A. Paprasčiau, esant bet kuriam duotam gamybos lygiui, realios pinigų pasiūlos padidėjimas sumažina realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką. Todėl visa LM kreivė pasislenka žemyn. Nauja LM kreivė, LM kai M/P = 1200, eina per naują pusiausvyros tašką D ir yra žemiau senos LM kreivės, LM kai M/P = 1000.

  38. Realios pinigų pasiūlos pokytis(4) Taigi, gamybai esant pastoviai, realios pinigų pasiūlos padidėjimas sumažina realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, ir pastumia LM kreivę žemyn. Panašiai, realios pinigų pasiūlos sumažėjimaspastumia LM kreivę aukštyn. Kas gali lemti realios pinigų pasiūlos padidėjimą? Kadangi reali pinigų pasiūla yra lygi M/P, reali pinigų pasiūla padidės kai nominali pinigų pasiūla M, kuri yra kontoliuojama centrinio banko, augs greičiau, nei kainų lygis P.

  39. Realios pinigų paklausos pokyčiai Bet kurio kintamojo, kuris paveikia realią pinigų paklausą, kito nei gamybos lygis ar reali palūkanų norma, pokytis taip pat pastums LM kreivę. Esant pastoviai gamybai, realios pinigų paklausos padidėjimas padidins realią palūkanų normą, subalansuojančią aktyvų rinką, ir, tokiu būdu, pastums LM kreivę aukštyn. Analogiškai, esant pastoviai gamybai, realios pinigų paklausos sumažėjimas pastums LM kreivė žemyn.

  40. Realios pinigų paklausos pokyčiai (2) Paveikslas 10.6 parodo grafinę pinigų paklausos padidėjimo analizę, panašią į pinigų pasiūlos pokyčio atvejį paveiksle 10.5. Kaip ir prieš tai, pinigų pasiūlos - pinigų paklausos diagrama yra parodyta kairėje pusėje, paveiksle 10.6(a). Gamyba nekinta 4000 lygyje, o reali pinigų pasiūla vėl yra 1000. Pradinė pinigų paklausos kreivė yra MD1. Pradinis aktyvų rinkos pusiausvyros taškas yra A, kur susikerta pinigų paklausos kreivė MD1 ir pinigų pasiūlos kreivė MS. Pradinėje pusiausvyroje taške A, reali palūkanų norma, kuri subalansuoja aktyvų rinką yra 3%.

  41. Realios pinigų paklausos pokyčiai (3) Dabar tarkime, kad, esant pastoviam gamybos lygiui, ekonomikoje įvyksta pokytis, kuris padidina realią pinigų paklausą. Pavyzdžiui, jei bankai nuspręstų padidinti palūkanų normą, mokamą už pinigus im, žmonės norėtų laikyti daugiau pinigų, esant tam pačiam gamybos lygiui ir realiai palūkanų normai. Grafiškai, pinigų paklausos padidėjimas pastumia pinigų paklausos kreivę į dešinę nuo MD1 iki MD2 paveiksle 10.6(a). Esant pradinei 3% realiai palūkanų normai, reali pinigų paklausa yra 1300, kuri viršija pasiūlą 1000, taigi 3% nebėra aktyvų rinką subalansuojanti reali palūkanų norma.

  42. Realios pinigų paklausos pokyčiai (4) Kaip pasikeis reali palūkanų norma, kuri subalansuoja aktyvų rinką, po pinigų paklausos padidėjimo? Jei turto turėtojai nori turėti daugiau pinigų, jie parduos nemonetarinius aktyvus už pinigus. Padidėję nemonetarinių aktyvų pardavimai mažins jų kainą ir, tokiu būdu, padidins realią palūkanų normą, kurią jie duoda. Reali palūkanų norma padidės, sumažindama pinigų patrauklumą, kol visuomenė norės turėti pinigų kiekį, lygų realiai pinigų pasiūlai (1000). Reali palūkanų norma padidėja nuo pradinių 3% taške A iki 6% taške G.

  43. Realios pinigų paklausos pokyčiai (5) Paveikslas 10.6(b) parodo pinigų paklausos padidėjimo poveikį LM kreivei. Pradinė LM kreivė LM1 eina per tašką A, kas rodo, kad kai gamyba yra 4000, reali palūkanų norma, kuri subalansuoja aktyvų rinką yra 3%. (Taškas A paveiksle 10.6(b) atitinka tašką A paveiksle 10.6(a)). Pinigų paklausos padidėjimas, gamybai esant pastoviai 4000 lygyje, rinkos pusiausvyros realią palūkanų normą padidina iki 6%. Tokiu būdu, nauja LM kreivė turi eiti per tašką G (atitinkantį tašką G paveiksle 10.6(a)), kur Y = 4000, ir r = 6%. Nauja LM kreivė LM2 yra aukščiau nei LM1, kadangi reali palūkanų norma, kuri subalansuoja aktyvų rinką, yra dabar didesnė, esant bet kuriam gamybos lygiui.

  44. Pav. 10.6. Realios pinigų paklausos padidėjimas pastumia LM kreivę aukštyn

  45. Bendroji pusiausvyra IS-LM modelyje Kitas žingsnis yra apjungti darbo rinką, prekių rinką ir aktyvų rinką ir analizuoti visos ekonomikos pusiausvyrą. Situacija, kurioje visos ekonomikos rinkos vienu metu yra pusiausvyroje, vadinamas bendrąją pusiausvyra. Paveikslas 10.7 parodo visą IS-LM modelį, ir kaip nusistovi bendroji ekonomikos pusiausvyra. Paveiksle parodytos: • visiško užimtumotiesėFE, ant kurios darbo rinka yra pusiausvyroje; • IS kreivė, ant kurios prekių rinka yra pusiausvyroje; • LM kreivė, ant kurios aktyvų rinka yra pusiausvyroje.

  46. Bendroji pusiausvyra IS-LM modelyje (2) Trys kreivės kertasi taške E, taigi šiame taške visos trys rinkos yra pusiausvyroje. Todėl E atspindi bendrąją pusiausvyrą ir, kadangi jis yra vienintelis taškas, kuris yra ant visų trijų kreivių, jis atspindi visos ekonomikos bendrąją pusiausvyrą. Nors taškas E yra bendrosios pusiausvyros taškas, nėra aišku kokios jėgos, jei iš viso, atves ekonomiką į šį tašką. Kitaip tariant, nors IS kreivė ir FE tiesė turi kažkur susikirsti, mes nepaaiškinome kodėl LM kreivė turi eiti per tą patį tašką. Skyrelyje 10.5 mes aptarsime ekonomines jėgas, kurios veda ekonomiką į bendrąją pusiausvyrą. Kol kas mes parodysime, kad (1) ekonomikos bendroji pusiausvyra visada yra IS kreivės ir FE tiesės sankirtos taške; ir (2) kad kainų lygio korekcija pastumia LM kreivę iki tos vietos, kur ji kerta bendrosios pusiausvyros tašką, apspręstą IS kreivės ir FE tiesės sankirtos.

  47. Pav. 10.7. Bendroji pusiausvyra IS-LM modelyje

  48. IS-LM sistemos panaudojimo pavyzdys: laikinas nepalankus pasiūlos šokas Vienas iš ekonominių šokų, susijusių su verslo ciklo analize, yra nepalankus pasiūlos šokas. Tarkime, kad (dėl blogo oro ar laikino naftos kainos padidėjimo) našumo parametras gamybos funkcijoje laikinai sumažėja. Mes galime naudoti IS-LM modelį nagrinėti šio šoko pasekmes ekonomikos bendrajai pusiausvyrai ir ekonominių kintamųjų, tokių kaip realus darbo užmokestis, užimtumas, gamyba, reali palūkanų norma, kainų lygis, vartojimas ir investicijos bendrosios pusiausvyros reikšmes. Tarkime, kad ekonomika yra iš pradžių bendrosios pusiausvyros taške E paveiksle 10.8(a), kur susikerta pradinė FE tiesė, FE1, IS kreivė ir LM kreivė, LM1. Kad nustatyti laikino pasiūlos šoko efektus bendrajai šios ekonomikos pusiausvyrai, mes turime aptarti kaip laikinas našumo sumažėjimas paveikia FE tiesės ir IS bei LM kreivių padėtį.

  49. IS-LM sistemos panaudojimo pavyzdys: laikinas nepalankus pasiūlos šokas (2) FE tiesė apibūdina pusiausvyrą darbo rinkoje. Todėl, kad rasti pasiūlos šokopoveikį FE tiesei, mes turime pažiūrėti kaip šokas veikia darbo pasiūlą ir darbo paklausą. 3 paskaitoje mes parodėme, kad nepalankus pasiūlos šokas sumažina ribinį darbo našumą ir, tokiu būdu, pastumia darbo paklausos kreivę žemyn (žiūr. paveikslą 3.10). Kadangi pasiūlos šokas yra laikinas, mes darome prielaidą, kad jis nepaveikia darbuotojų turto ar laukiamo ateities darbo užmokesčio ir, todėl, nepaveikia darbo pasiūlos. Darbo paklausos sumažėjimo pasekmėje, pusiausvyros realus darbo užmokestis ir užimtumas sumažėja. FE tiesė pasislenka tik tuo mastu, kiek pakinta gamybos lygis esant visiškam užimtumui. Ar pakinta? Taip. Prisiminkite iš 3 paskaitos, kad nepalankus pasiūlos šokas sumažina visiško užimtumo gamybos lygį dėl dviejų priežasčių: (1) pasiūlos šokas sumažina pusiausvyros užimtumo lygį , kas sumažina produkcijos lygį, kuris gali būti pagamintas; ir (2) našumo sumažėjimas tiesiogiai sumažina gamybą, esant bet kuriam kapitalo ir darbo deriniui. sumažėjimas yra atspindėtas į FE tiesės postūmiu į kairę, iš FE1 į FE2 paveiksle 10.8(b).

  50. Pav. 10.8. Laikino nepalankaus pasiūlos šoko pasekmės

More Related