Dalykin ė komunikacija 3 -oji paskaita

Dalykinė komunikacija3-oji paskaita Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakultetas Edukologijos institutas Edukacinės kompetencijos centras Donelaičio g. 20-404 Tel. (8– 37)300134, 868239005 El.paštas: ekc@ktu.lt

Komunikacinė kompetencijaPaskaitoje bus sprendžiami šie uždaviniai • Aptarti, kas yra informacinė, žinių ir besimokanti visuomenės. • Išanalizuoti besimokančios visuomenės ypatumus. • Kokio žmogaus reikia ateities Lietuvai? • Kas yra naujasis mokymasis? • Kuo skiriasi mokymo, sąveikos ir mokymosi paradigmos? • Kar yra DVŠ? • Apibūdinti kompetencijos sampratą ir 4 jos lygius. • Kokia komunikacinės kompetencijos vieta europinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų tarpe? • Išryškinti komunikacinę kompetenciją bendrųjų kompetencijų tarpe. • Išskirti komunikacinės kompetencijos sudėtines dalis.

Pirmiausia pastebimi informacinės visuomenės bruožai: • vieni geba informacine kultūra naudotis; • kiti negali ta kultūra naudotis; • gaunantys daug informacijos įgyja vidinį konfliktą (kai žinių tampa per daug).

Mokslinėje ir praktinėje literatūroje nurodomos dvi kompleksinės kokybės, apibūdinančios žmonijos raidos avangardą, pradedant XXa. antrąja puse. Žinių visuomenė (Toffler, 1990; Drucker, 1993) Informacinė visuomenė (Bell, 1980; Masuda, 1984; Otas, 2001)

Informacinė visuomenė Žinių visuomenė Besimokanti visuomenė • Vieni jaučia informacijos perteklių • Kiti – jos trūkumą • Žinios greitai sensta • Nuolat kinta darbo reikalavimai Besimokančios visuomenės vystymosi grandinė (pagal P. Jucevičienę, 2007)

Konfliktas ! Du poliai” “skendimas” informacijoje ir jos nepriteklius Konfliktas ! Būtinybė nuolat tobulinti ir keisti specializuotas žinias Informacinė visuomenė Žinių visuomenė Besimokanti visuomenė • Didelis • informacijos • augimo greitis • Informacijos • vertės supratimas • Aukšto lygio • informacinės • technologijos • Turtas - • specializuotos • žinios • Sukuria sąlygas • kiekvienam jos • nariui visą • gyvenimą • mokytis

Žinių visuomenės išsami samprata pradėjo formuotis XXa. paskutiniajame dešimtmetyje įvairių mokslų atstovams diskutuojant.

Besiformuojanti žinių visuomenė - tai greitas specializuotų žinių senėjimas, nes nuolat reikia gaminti tobulesnius ir naujesnius produktus. Tai skatina žmones nuolat atnaujinti savo žinias, jas perkelti į naują lygį, net pakeisti profesiją. Šių problemų neįveikus, galima atsidurti visuomenės nuošalėje. (pagal P. Jucevičienę, 2007)

Demokratinei šaliai tokia įtampa ir didėjanti socialinė nelygybė yra nepriimtina (Anot Peter Drucker (1993), ateityje gali būti tik dvi klasės – spėjantys ir nespėjantys mokytis žmonės). (pagal P. Jucevičienę, 2007)

Norint išvengti tokio konflikto, atsiranda būtinybė formuoti naują kokybę – besimokančią visuomenę, kurioje būtų sukurtos mokymosi galimybės, užtikrinančios gal ne absoliučiai visų, tačiau bent daugumos žmonių nuolatinę kaitą, reikalingą žinių visuomenei. (pagal P. Jucevičienę, 2007)

1) Besimokanti visuomenė – kaip modernizmo produktas Tai išsilavinusi, pasižyminti pilietiškumu, liberalios demokratijos ir lygių galimybių visuomenė. Svarbus suaugusiųjų švietimas. (pagal P. Jucevičienę, 2007)

Švietimo visuomenė Vis siekia bendrojo išsilavinimo. Visi mokosi ir mokomi iki tam tikros ribos. Toliau mokosi tik dalis žmonių. Besimokanti visuomenė Mokosi visi, dalis mokosi (gauna diplomus). Pasiekę tam tikrą ribą ir toliau visi mokosi.

Lietuvai šiandien aktualūs 2 iššūkiai: • Mokymosi visą gyvenimą koncepcija – mokymasis nukreiptas į žmogų • Besimokanti visuomenė – reikia sudaryti sąlygas ir žmonių, ir regionų, ir organizacijų mokymuisi (Šiuo metu tik kelios šalys pasaulyje siekia besimokančios visuomenės statuso – Japonija, Suomija)

Ar pavyks įgyvendinti besimokančios visuomenės idėją? Mokymosi proceso metu išryškėjo gabiausieji. Jie ir geba geriau apsieiti su mokymosi instrumentais, o negabūs to padaryti negali. Didėja praraja tarp tų dviejų grupių. Kiekviename masiniame moksle yra ir elitinio mokslo elementų.

Šiandieninis XXIa. žmogus turi planuoti ir gebėti auginti savo mokymąsi. Aktualus savivaldaus mokymosi režimas Self regulated learning

Naujasis mokymasis - Tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagrįstas savo kompetencijos (-ų) tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitęsiantis visą gyvenimą.

Reflektyvi praktika – tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant aukštesnio lygio supratimą apie veiklos prigimtį ir poveikį.

Strategija Rezultatai Vertybės, požiūriai Vienkilpis mokymasis Vertybės, požiūriai Rezultatai Strategija Dvikilpis mokymasis MOKYMOSI PARADIGMOS AIŠKINIMAS Tam, kad individas nuolat identifikuotų naudojamąją teoriją, ją derindamas su idėjine, reikia nuolat reflektuoti savo veiklą – kalbėtis ir sistemiškai aiškinti savo atliktus veiksmus, siekiant geresniotolimesniųveiksnių dizaino. Tam naudojami du mokymosi būdai – vienkilpis ir dvikilpis mokymasis. Pagal P. Jucevičienę (Edukologijos institutas)

Būtina skleisti mokymosi kultūrą. Lietuvos vizija – besimokanti visuomenė. Vyrauja mokymo paradigma – tai poveikio pedagogika. Žmogus mokosi tik tada, kai jį moko.

Siekiant mokymosiparadigmos, reikia: • laisvo mąstymo; • inovatyvumo; • liberalaus ugdymo; • gebėjimo mokytis suvokiant gilų supratimą. Žmogaus suvokimas yra vidinis ir nuolat kintantis.

Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos (UNECE) Darnaus vystymosi švietimo strategija (DVŠ) priimta Aplinkos ir Švietimo ministerijų viršūnių susitikime 2005 m. Kovo 17 – 18 d. Vilniuje. Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisių. Tai būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir demokratijos skatinimo priemonė. UNECE Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Vilnius, 2005

Svarbiausi ateities žmogaus bruožai: • Problemų interpretacija globaliame kontekste; • Bendradarbiavimas ir atsakomybė; • Tolerancija kultūrų įvairovei; • Kritinis ir sistemiškas mąstymas; • Konstruktyvus (be smurto) konfliktų sprendimas; • Gyvensenos kaita siekiant išsaugoti aplinką; • Pagarba žmogaus teisėms; • Dalyvavimas visuomenės gyvenime ir politikoje. „Mokyklos darbotvarkė 21“.projekto vadovė dr. L.Galkutė, 2003

Darnaus vystymosi švietimo kompetencija Mokymasis mokytis Mokymasis veikti Mokymasis “būti” Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

I. Mokymasis mokytis: • Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti analizės reikalaujančius klausimus; • Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų) kompleksiškumo suvokimas; • Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas; • Problemų formulavimas, pokyčių valdymas; • Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas • Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių supratimas.

II. Mokymasis veikti: • Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose realaus gyvenimo kontekstuose; • Sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose (nesant išsamios informacijos); • Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas; • Atsakinga veikla; • Savigarba veikloje; • Veikla esant apribojimams.

III. Mokymasis „būti“: • Pasitikėjimas savimi • Saviraiška ir komunikavimas • Streso valdymas • Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas.

IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge: • Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu; • Veikla gerbiant kitus; • Suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimas; • Bendradarbiavimas / darbas komandoje; • Demokratiškas dalyvavimas priimant sprendimus; • Derybos ir sutarimo pasiekimas; • Įsipareigojimų pasiskirstymas (subsidiarumas)

1. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos 2. Informacinių technologijų žinojimo ir naudojimosi kompetencija 3. Mokymosi mokytis kompetencija 4. Antrepreneriškumo (verslumo) kompetencija 5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencija 6. Komunikacija užsienio kalbomis 7. Komunikacija gimtąja kalba 8. Kultūrinės raiškos kompetencija Europinių (Mokymosi visą gyvenimą) kompetencijų ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijų dermė 1. Mokymasis mokytis 2. Mokymasis veikti 3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge 4. Mokymasis “būti”

Aukštieji gyvenimo tikslai Gyvenimo pilnatvė Vidinė darna Intelektualinė ir dvasinė veikla Aktyvumas Gyvenimo darnos medis Pagal R. Baublienę ir P. Jucevičienę

“Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.” - Johnas Holtas

K O M P E T E N C I J A pasireiškianti veiklos faktais Vertybės Požiūriai K V A L I F I K A C I J A Gebėjimai Žinios Kompetencija –individo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, požiūriai, asmeninės savybės bei vertybės, lemiančios jokvalifikacijos raišką arba gebėjimą veikti. Pagal P.Jucevičienę

Kompetencija Bendroji (integralioji, transformuojamoji) Specialioji Pagal P.Jucevičienę

Būtina pabrėžti, kad kompetencija (competence) gali būti traktuojama kaip visuma, o kitu atveju – yra kalbama apie kompetencijos (competencies) atskiras sudėtines dalis. Siekiant pagrįsti šį skirtumą, būtina remtis (Sandberg, 1994) kompetencijos kompetencijoje terminu, kuris parodo žmogaus ir jo veiklos santykį.

Profesinės vertybės ir nuostatos Profesiniai įgūdžiai ir gebėjimai Profesinės žinios ir supratimas Ryšius tarp šių aspektų galėtų atskleisti žemiau pateikiamas modelis(žr. „Benchmark Information on the Standard for Initial Teacher Education in Scotland“, April, 2000, www.scotland.gov.uk/consutations/education/qat.asp)

Kompetencijos holistinė idėja (Otter, 1992) akcentuoja žmogaus savybes ir vertybes, požiūrį į save kaip į profesionalą (Bodwen ir Marton, 1998), kas įgalina veikti neapibrėžtose veiklas situacijose (P.Jucevičienė, D.Lepaitė, 2000).

Kompetentingas darbuotojas geba atlikti konkrečią veiklą pagal nurodytą standartą, aktualų konkrečiai darbinei organizacijai ir konkrečiam darbui, t.y. kompetencija apima situacijos ir asmenybinę dimensijas. Profesinės kompetencijos sąvoka konkretaus darbo procese nebūtinai reiškia vien tik įgytos kvalifikacijos realizavimą, o yra traktuojama kaip darbuotojo ar komandos gebėjimas pasiekti aktualų organizacijai tikslą bei realizuoti įvairius vaidmenis, kurie kinta priklausomai nuo veiklos pasaulio reikalavimų.

Remiantis mokslinės literatūros ir dokumentų analize, galima teigti, kad kompetencija – hierarchinis struktūrinis darinys, kadangi skirtingo hierarchinio lygio veiklos atlikimui reikalinga ir skirtingo lygio kompetencija: • darbo operaciniam atlikimui (pirmasis veiklos lygis) reikalinga meistriškai išmoktos elgsenos lygio (elementariausio) kompetencija, sudaryta iš aiškiai išskiriamų sudedamųjų, kitaip tariant, kalbama ne apie kompetenciją, bet apie kompetencijas (Otter, 1992); • darbo tobulinimui (antrasis veiklos lygis) reikalinga pridedamoji kompetencija, kuri grindžiama ne tik meistriškai išmokta elgsena, bet ir tam tikru žinojimu. Čia taip pat turimos omenyje kompetencijos;

darbo vidinių ir išorinių sąlygų keitimui (trečias veiklos lygis) reikalinga integruota kompetencija, kai elgsenos ir žinojimo integracija grindžiama veikla, kuri lemia esminę kaitą; • naujo darbo kūrimui ir kvalifikacijos perkėlimui į naują veiklos situaciją (ketvirtasis veiklos lygis) reikalinga holistinė visuminio požiūrio į ugdymą kompetencija (P.Jucevičienė, D. Lepaitė, 2000). D.Lepaitė (2003). Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija

“Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami” Aristotelis

Komunikacija gimtąja kalba Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

Komunikacija užsienio kalbomis Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.

Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos Matematinė kompetencija – tai gebėjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant įvairaus lygio problemas kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.

Informacinių technologijų žinojimas Gebėti naudotis informacinėmis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių technologijų pagalba.

Mokymosi mokytis kompetencija Tai – gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.

Tarpasmeninė, tarpkultūrnė ir socialinė kompetencijos, pilietinė kompetencija Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus. Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Antrepreneriškumas,(verslumo) kompetencija Tai – asmens gebėjimas idėjas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.

Kultūrinės raiškos kompetencija Tai kūrybinės idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbos pripažinimas. Meninė raiška apima žiniasklaidą, muziką, literatūrą, vaizduojamąjį bei aktorinį meną.

3. Bendrosios kompetencijos - • žinios, • įgūdžiai, • gebėjimai, • vertybinės nuostatos, • požiūriai, • kitos asmeninės savybės, reikalingos bet kuriai žmogaus veiklai ir galima perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą. (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas)

1. Taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/ar virtualioje profesinėje aplinkoje. 2. Bendrauti užsienio kalba (-omis). Mokėjimas Sugebėjimas 15.1. Komunikacinė ir informacijos valdymo kompetencija 5. Atlikti ugdymui aktualios informacijos paiešką: žinoti, atrinkti ir naudoti adekvačias duomenų bazes. 3. Naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus skatinant mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą. 4. Konceptualiai ir vaizdžiai išreikšti savo idėjas bei interpretuoti mintis, faktus ir jausmus skirtingose profesinės veiklos kontekstuose naudojant komunikacijos priemones.

Komunikacinė kompetencija Tai - žinios, gebėjimai, požiūriai, vertybės ir kitos asmeninės savybės, kurios leidžia užtikrinti informacijos, susijusios su žmonių tarpusavio ryšiais, sėkmingą konstravimą, perdavimą, priėmimą ir interpretavimą. Tai itin aktuali kompetencija kasdieninėje mokytojo veikloje. B.Grebliauskienė (1997); V.Chreptavičienė (1997); N.Bankauskienė (1999); I.Cesevičiūtė (2003); N.Čiučiulkienė (2004), I.Skersienė (2003); V.Baršauskienė (2002).

Dalykin ė komunikacija 3 -oji paskaita