Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos išankstinis įvertinimas (ex-ante)

1. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos išankstinis įvertinimas(ex-ante) Lietuvos Žemės ūkio ministerija 2007-02-07

2. Darbotvarkė • Oficialūs išankstinio įvertinimo reikalavimai • Uždaviniai ir įvertinimo klausimai • Procesas • Įvertintieji dokumentai • Išvados ir rekomendacijos • Klausimai ir pastabos

3. Išankstinio įvertinimo reikalavimaiTarybos reglamentas Nr. 1698/2005 • Išankstinis įvertinimas yra kiekvienos kaimo plėtros programos dalis ir yra skirtas optimizuoti biudžeto išteklių paskirstymą ir pagerinti programos kokybę • Įvertinime nustatomi ir įvertinami vidutinio termino ir ilgalaikiai poreikiai • siektini tikslai, laukiami rezultatai ir kiekybiniai planai, ypatingai dėl poveikio pradinės situacijos • pridėtinė vertė Bendrijai - kaip atsižvelgta į Bendrijos prioritetus • išmoktos pamokos įgyvendinant ankstesnes programas • įgyvendinimo, kontrolės, vertinimo ir finansų valdymo procesų kokybė

4. Įvertinimo klausimų projektasIšankstinio įvertinimo gairės • Su programa susijusios SWOT analizės įvertinimas • Programos tikslų įvertinimas • Laukiamo poveikio įvertinimas • Pagalba siekiant sąnaudų taupymo • Siūlomos įgyvendinimo procedūros, įskaitant priežiūros, vertinimo ir finansų valdymo, įvertinimą

5. Procesas • Pagalba rengiant Nacionalinę kaimo plėtros 2007-2013 m. strategiją (NS)ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą (KPP) nuo 2005 m. rugpjūčio pagal daugiametę finansavimo sutartį; • Parama ŽŪM organizuojant partnerystės modelį; • Parama rengiant “Leader” metodą įskaitant pristatymą “Leader” darbo grupei; • Parama ŽŪM rengiantis susitikimams su Europos Komisija; • Mokomasis seminaras pagrindinių rodiklių tema; • Nuolatinis priemonių lentelių, skyrių projektų ir t.t. peržiūros procesas (nuo 2005 m. rugpjūtis); • Išankstinio įvertinimo ataskaitos projekto parengimas, 2006 m. lapkritis; • Išankstinio įvertinimo ataskaitos pristatymas, 2007 m. vasario 7 d.

6. Įvertinti dokumentai • Nacionalinė kaimo plėtros 2007-2013 m. strategija. Lietuvos Žemės ūkio ministerija, versija anglų kalba parengta 2006 m. liepos 13 d. • Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos projektas, Lietuvos Žemės ūkio ministerija. Versija anglų kalba parengta 2006 m. spalio 12 d.

7. “Esamos padėties” įvertinimas • Ar “esama padėtis” yra tinkamai išanalizuota? • Pagrinde, taip. Manoma, kad analizė apima visus Europos Komisijos apibrėžtus rodiklius. Buvo pateikta keletas rekomendacijų dėl šių terminų apibrėžimų patikslinimo: • miškų ūkis, • agrarinė aplinkosauga • Maža ir vidutinė įmonė • “Leader” metodas (lyginant su priemonių lentelėmis) • Ar atitinkamos problemos yra įvertintos kiekybiniu požiūriu ir objektyviai aprašytos? (pagrindiniai rodikliai, pavyzdžiai, gera praktika, plėtros tendencijos) • Pagrinde, taip – aprašyme išdėstomos pagrindinės atitinkamo sektoriaus plėtros tendencijos • Jei įmanoma, galima būtų taikyti papildomus ES pavyzdžius

8. SWOT analizės išbaigtumas • Ar “esama padėtis” atspindima SWOT analizėje? • Būtina dar kartą patikrinti esamos padėties aprašymo atitiktį SWOT analizei ir atvirkščiai, pvz.: • mažas mažų ir vidutinių įmonių skaičius SWOT analizėje nėra vienareikšmiškai nurodomas kaip silpnoji vieta • ‘Profesinio mokymo ir informavimo veikla’ ir ‘Kaimo infrastruktūros gerinimas’:priemonių lentelėse esanti sąsaja su esama padėtimiir SWOT analize yra gana netiesioginė • ‘Miškų ekologinės ir rekreacinės vertės didinimas ir pažeistų miškų atkūrimas’. Pateikiami miškų gaisrų duomenys, pvz., kasmet > 350 ha miško nukenčia dėl daugiau nei 750 miško gaisrų, iš kurių 70 proc. sukelia turistai. Galėtų būti pateikiamas išsamesnis kitų 2 problemų aprašymas. Šie dalykai galėtų būti įtraukti į SWOT analizę, nurodant jų privalumus • “Leader ”metodas – 1 lentelėje nurodytos problemos turi būti įtrauktos ir į SWOT analizę kaip silpnoji vieta

9. Tikslų hierarchija ir strategija • Apibrėžti uždavinius • Aiškiomis sąsajomis, vedančiomis nuo bendrojo iki veiklos lygmens nustatyta tvirta tikslų hierarchija. Esamos sąsajos yra labai aiškios, tačiau galėtų būti tiksliau įvardijama, ar “prioritetai” yra vertinami kaip “prioritetai / konkretūs tikslai” ir aiškiai nurodyti, kad pasirinktos priemonės yra programos veiklos uždaviniai. • Ar egzistuoja pagrindinių duomenų atranka ir kiekybinis įvertinimas? • Daugumai rezultatų ir poveikio rodiklių numatyti pagrindiniai duomenys, tą patį galima pasakyti ir dėl kiekybinio įvertinimo. Jeigu galima, rekomenduotina numatyti likusių rodiklių pagrindinius duomenis, be abejo, jei tokių duomenų yra.

10. Programos uždaviniai (planiniai rodikliai) • Ypatingai rekomenduojama kiekybiškai įvertinti visus numatomus rodiklius, net jei nėra jokių duomenų. Jeigu kokybiškai įvertinti numatomų rodiklių neįmanoma, tuomet priimtinas kokybinis įvertinimas. • Nustatykite įmanomas strategijas ir strategijų pasirinkimo metodą • Aiškiai aprašyta sąsaja tarp esamos padėties analizės, SWOT analizės ir programos tikslų/ strategijos pasirinkimo yra.Galėtų būti patobulintos atsižvelgiant į pirmines rekomendacijas. • SWOT matricos strategijos kūrimo potencialas yra gerai pagrįstas ir naudojamas.

11. Programos uždaviniai (planiniai rodikliai) • Išmoktos pamokos • Rekomenduojama įvertinti potencialius šaltinius, kurių buvo galima pasimokyti iš esamų ir ankstesnių programų: 1) veiksmingumas ir sąnaudų taupymas, 2) finansų įsisavinimas 3) administracinės procedūros. • Ar siekiamą bendrųjų prioritetų ir paramos principų? • Priemonėje ne visada aiškiai aprašomos takoskyros, pvz., priemonėje “Mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimas” galima būtų aprašyti aiškesnę takoskyrą tarp šios priemonės ir Europos regioninio plėtros fondo, naudojant Programos 1 priede pateikiamą formuluotę, pagal kurią ši riba nustatoma atsižvelgiant į pareiškėją ir projekto dydį.

12. Įgyvendinimo procedūros • Programos įgyvendinimas • Siekiant išvengti kliūčių, gal būt vertėtų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) nustatyti terminą projektų paraiškoms įvertinti. Jeigu tokia procedūra jau yra taikoma, gal būt ją derėtų įtraukti į 11 skyrių; • Pagal “Leader” metodą, vietos plėtros strategijų atranka remsis balų sistema. Siūloma taikyti ir papildomus nacionalinius kriterijus, kaip nurodyta gairėse, jei tai būtų naudinga. Ar tokia praktika galėtų būtų taikoma Lietuvai? Ar dėl to buvo svarstyta?

13. Įgyvendinimo procedūros • Priežiūra i įvertinimas • Kontrolės ir stebėjimo sistemų aprašymuose turi būti pateikiama informacija apie duomenų rinkimo būdus. Kol kas nėra aišku, kaip bus organizuojama atskaitomybė gavėjo lygmenyje; • Rekomenduojama sukurti centrinę priežiūros ir stebėjimo sistemą ir ją atitinkamai aprašyti programoje; • Ypatingai rekomenduojama, kad ŽŪM ir NMA suteiktų pirmenybę paraiškos formų ir klausimynų formulavimui. Formuluojant klausimus, kurie suteiktų atitinkamą informaciją, kadangi tai yra svarbūs duomenų šaltiniai, leidžiantys kontroliuoti ir vertinti pažangą tiek sąnaudų ir išdirbio, tiek rezultatų ir poveikio požiūriu.

14. Įgyvendinimo procedūros • Viešinimo strategija • Rekomenduojama nustatyti nurodytą biudžetą viešinimo strategijai įgyvendinti; • Apsvarstyti papildomas viešinimo priemones be tų, kurios siūlomos dabar (pranešimai spaudai, informacija NMA ir ŽŪM interneto svetainėse, seminarai, konferencijos ir parodos bei garso ir vaizdo transliacijos), pvz., reklama radijuje, reklaminiai pranešimai, straipsniai laikraščiuose, plakatai ar stendai bei reklaminė medžiaga, pvz., brošiūros.

15. Preliminarus viešasis lėšų paskirstymas (proc.) atrinktose šalyse

16. Dėkojame už dėmesį! O dabar: Priemonių įvertinimas