MOTER Ų IR VYRŲ TEISIŲ, PAREIGŲ, GALIMYBIŲ ŠEIMOJE IR DARBE SUDERINAMUMAS: SOCIOKULTŪRINĖ ANALIZĖ PAGRINDINI Ų TYRIMO A

1. MOTERŲ IR VYRŲ TEISIŲ, PAREIGŲ, GALIMYBIŲ ŠEIMOJE IR DARBE SUDERINAMUMAS: SOCIOKULTŪRINĖ ANALIZĖ PAGRINDINIŲTYRIMO ASPEKTŲ PRISTATYMAS

2. Bendras tyrimo pristatymas Tyrimas atliktas įgyvendinant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos 2005–2007 metų priemones. Pagrindinis dėmesys skiriamas tiems galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus aspektams, kurie susiję su: • palankesnėmis vaikų priežiūros galimybėmis • vyrų įsitraukimu į aktyvesnį dalyvavimą šeimos gyvenime • lanksčiomis darbo sąlygomis Tyrimas baigtas rengti 2007 m. gruodžio mėn.

3. Esminiai geresnio šeimos ir darbo suderinamumo aspektai Profesinės veiklos, šeimyninio ir asmeninio gyvenimo suderinamumas yra vienas iš Europos Komisijos 2006 metų kovo mėnesį priimtų Moterų ir vyrų lygybės gairių prioritetų. Siekiant profesinės veiklos, šeimyninio ir asmeninio gyvenimo suderinamumo, Komisija gairėse numato tris esminius dalykus: • skatinti lanksčią moterų ir vyrų darbo laiko sistemą • plėsti priežiūros paslaugas • taikyti geresnę šeimos ir darbo derinimo politiką moterims ir vyrams (visų pirma skatinant vyrus prisiimti didesnę atsakomybę šeimoje, ypač sudarant sąlygas imti vaiko priežiūros atostogas).

4. Bendri pastebėjimai • Horizontalus šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo problemos pobūdis • Valstybės valdymo institucijos šeimai (asmeniniam gyvenimui) palankią politiką gali įgyvendinti tiek kaip organizacija savo viduje, tiek per priimamus sprendimus, formuojamą politiką • Akcentuojamas visų asmenų (tiek vyrų, tiek moterų) galimybės (plačiąja prasme) rasti balansą tarp šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo. • Galimybės derinti šeimos (asmeninius) įsipareigojimus reikalingos visiems asmenims nepriklausomai nuo šeimyninės padėties • Geresnį šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą padeda užtikrinti ne tik tiesiogiai į šeimą orientuotos, bet ir netiesioginės priemonės

5. Priežastys, dėl kurių vyrai nenori eiti vaiko priežiūros atostogų Nenoras nutraukti karjerą didžiausias tarp 18-24 metų amžiaus respondentų (8,24). Todėl šiuo atveju ypač svarbus organizacijos požiūris į tėvystės atostogas ir jų pasekmes dirbantiems vyrams.

6. Priežastys, labiausiai trukdančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus !

7. Valstybės vaidmuo Valstybės politika turėtų būti orientuota ne į pašalpas, o į šeimoms palankią vaikų priežiūros, darbo organizavimo, mokesčių sistemą, skatinančią asmenis dirbti – realizuojant save ir turint galimybes skirti pakankamai dėmesio šeimai. Lyginant moterų užimtumo lygį (dirbančių 15-64 metų amžiaus moterų procentą nuo visų šio amžiaus moterų) ir suminį gimstamumo rodiklį aiškiai matosi, kad palankesnė demografinė situacija būtent tose ES šalyse, kuriose moterų užimtumo lygis didesnis, pavyzdžiui

8. Darbo organizavimas Viena iš svarbiausių priemonių, padedanti užtikrinti geresnį šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą - lankstus darbo organizavimas ir darbas ne visą dieną. Daugelyje ES valstybių, kuriose įstatymiškai įtvirtinti ir taikomi palankiausi darbo ne visą darbo dieną modeliai šeimoms auginančioms vaikus, įprastai numatant kad iki tam tikro vaiko amžiaus vienas iš tėvų gali dirbti nepilną darbo dieną (Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt.), stebimi geriausi demografiniai rodikliai ES. Tyrimo metu daugiau kaip pusė respondentų taip pat teigė, kad laisvesnis darbo grafikas sudarant galimybes esant būtinybei sutvarkyti asmeninius, šeimos reikalus ir sugaištą laiką atidirbant kitu metu, būtų viena iš patraukliausių nefinansinių skatinimo priemonių. Lietuvoje taip pat kol kas vis dar veikia itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis, kuris sudaro itin daug keblumų (o kai kuriais atvejais ir užkerta kelią) darbdaviams lanksčiai organizuoti darbą. Todėl valstybės vaidmuo šiame procese pirmiausiai turėtų būti susijęs su darbo reglamentavimo tvarkos paprastinimu.

9. Vaikų priežiūros sistema Iš tų asmenų, kuriems aktualios ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugos, beveik pusė teigė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laikas nėra suderintas su dirbančių tėvų galimybėmis. Daugelis ikimokyklinio ugdymo įstaigų dirba įprastomis darbo dienomis ir valandomis, kai beveik pusei šalies dirbančiųjų daugiau ar mažiau tenka dirbti vadinamąjį netipišką darbą (vakarais, naktimis ar savaitgaliais). Reikalinga alternatyva ir lankstesnės vaikų priežiūros paslaugos – pavyzdžiui, savivaldybių kuruojamas auklių tinklas, reglamentuojant tik esminius paslaugų teikimo aspektus ir didesnę susitarimo teisę paliekant tėvams ir konkrečiai auklei (tokio tipo sistema veikia Danijoje).

10. Ačiū už dėmesį Inga Bartkevičiūtė inga@bgiconsulting.lt