Doc. dr. Rita Repšienė Dr. Vytautas Rubavi čius Lietuvos kultūros tyrimų institutas

1. Doc. dr. Rita RepšienėDr. Vytautas RubavičiusLietuvos kultūros tyrimų institutas ,,Kultūros integracijos galimybės dabarties mokykloje: požiūriai, temos, idėjos“ Vilnius, 2013 m. kovo 28 d.

2. Kiekviena kultūra yra tai, ką kuri nors grupė savo gyvenime laiko svarbiu, privalomu sau ir reikalauja, kad kiti į tai nesiskverbtų be jos leidimo. Kiekviena kultūra turi teisę gintis nuo sunaikinimo. Šitaip suvokta kultūra kelia moralinius reikalavimus, kuriuos ir jos dalyviai, ir visa žmonija turėtų gerbti. Tokia kultūros samprata šiandien plinta tarptautiniame diskurse, kalbėjime apie kultūrą. Vytautas Kavolis

3. 2013-03-25 PROJEKTAS LRV 2012-2016 metų programos prioritetinės priemonės: 101. Gerinti lituanistinį švietimą, stiprinti pilietiškumą ir tautinę tapatybę, įgyvendinant Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010-2014 metų strategiją. Bendrojo (skaitymo ir rašymo) ir kultūrinio raštingumo pagerinimo priemonių planas 2013-2016 metams

4. Tikslas Pagerinti kalbinio ir kultūrinio raštingumo ugdymo kokybę. 1.1.Uždaviniai 1.1.1. Ankstinti institucinio kalbinio raštingumo ugdymo pradžią 1.1.1.1. Parengti ir pradėti įgyvendinti tikslinę skaitymo gebėjimų ugdymo programą priešmokykliniame ugdyme 2013-2016 ŠMM, UPC 1.1.2. Įtvirtinti aukštesnius bendrojo (rašymo ir skaitymo) ir kultūrinio raštingumo reikalavimus pradiniame ir pagrindiniame ugdyme 1.1.2.1. Atnaujinti ir įgyvendinti lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Diegiamas sisteminis kalbos mokymas, sustiprinti mokinių kalbos sandaros, rašybos, skyrybos ir kiti kalbos praktikos įgūdžiai, bendrieji skaitymo gebėjimai ir kultūrinis raštingumas. 2013-2014 ŠMM, UPC, NEC

5. 1.1.3. Stiprinti mokytojų profesinę kvalifikaciją ir motyvaciją. 1.1.3.1. Parengti ir įgyvendinti tikslines mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas kalbinio raštingumo, nacionalinio tapatumo, sąmoningumo stiprinimui, kultūrinio suvokimo gebėjimams ugdyti (pradinių klasių mokytojai, lituanistai, kitų dalykų mokytojai). 1.1.3.2. Mokytojų atestaciją susieti su mokinių asmenine pažanga. 1.1.3.3. Įtraukti kalbos taisyklingumo reikalavimus į visų dalykų mokytojų atestacijos nuostatus. 1.1.3.4. Įteisinti pedagogų darbo apmokėjimo dokumentuose pradinių klasių mokytojams ir lituanistams padidintą apmokėjimą už mokinių darbų (diktantų, atpasakojimų, rašinių, kūrybinių darbų) tikrinimą. 1.1.3.5. Nustatyti aukštesnius bendrojo ir kultūrinio raštingumo reikalavimus aukštųjų mokyklų, rengiančių mokytojus, programoms. 1.1.3.6. Didinti magistrantūros išsilavinimą įgijusių mokytojų skaičių visuose bendrojo lavinimo mokyklos lygmenyse. Mokytojai įgis profesinių kompetencijų ugdyti aukštesnius mokinių gebėjimus, savarankišką ir kūrybinį mąstymą.Mokyklose bus daugiau magistro išsilavinimą turinčių mokytojų, geriau suvokiančių kalbos kultūrinį vaidmenį švietime, vykdančių šios srities projektus, iniciatyvas. 2013-2014ŠMM, UPC, NMVA

6. 1.1.4. Užtikrinti mokymosi priemonių kokybę. 1.1.4.1. Atnaujinti vadovėlių vertinimo (recenzavimo) tvarką. 1.1.4.2. Sukurti lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) mokymosi šaltinių bazę, kuri būtų patraukli mokiniams. 1.1.4.3. Parengti lietuvių kalbos ir literatūros 1-10 klasėms komplektus užduočių, orientuotų į aukštesnius mokinių pasiekimus.Mokyklos turės galimybę atsirinkti ir įsigyti kokybiškus vadovėlius ir kitas mokymo priemones, padaugės skaitmeninių mokymo priemonių.Mokytojai praktikoje naudos tikslinio poveikio instrumentus.2013-2014 ŠMM, UPC, VLKK, LMNŠC 1.1.5. Sudaryti sąlygas mokykloms lanksčiai organizuoti lituanistinio ugdymo procesą. 1.1.5.1. Koreguoti ugdymo procesą reglamentuojančius dokumentus, numatant lanksčias kalbinio ir kultūriniougdymo galimybes (laikas, metodai, aplinkos). 1.1.5.2. Atnaujinti pamokos vertinimo kriterijus (mokyklų išorės audito instrumentus). 1.1.5.3. Parengti pradėti įgyvendinti skaitymo programą 2013-2014 ŠMM,NMVAKM1.

7. 1.6. Stiprinti mokyklos humanistinę humanitarinę kultūrą 1.1.6.1.Inicijuoti mokyklų bendruomenių lituanistinius kultūrinius projektus. Įgyvendinami mokyklų bendruomenių sėkmingi regioniniai kultūriniai projektai, skirti regiono istoriniam kultūriniam paveldui pažinti, jie pradėti skleisti Lietuvoje. 2013-2016 ŠMM, UPC, NMVA 1.1.7. Mažinti lietuvių kalbos ir kultūros ugdymo pasiekimų skirtumus pagal mokinių gyvenamąją vietą. 1.1.7.1. Įvesti privalomą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams 1.1.7.2. Aprūpinti kaimo mokyklas vaikų literatūra ir leidiniais vaikams. Mažės kultūrinė ir socialinė vaikų atskirtis. 2013-2016 ŠMM, ŠAC

8. 1.1.8. Įdiegti sistemingą lietuvių kalbos (rašymo ir skaitymo) pasiekimų vertinimą 1.1.8.1. Parengti raštingumo vertinimo instrumentus ir metodikas 2, 4, 6, 8. klasėms. 1.1.8.2. Pradėti vykdyti funkcinio raštingumo patikrinimą po 8 klasės. 1.1.8.3. Atnaujinti lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. 1.1.8.4. Parengti ir patvirtinti rašomųjų darbų vertinimo aprašus 1-10 klasėms ugdymo procese.2013-2015 ŠMM, NEC, UPC 1.1.9. Vykdyti longitudinius kalbos ir kultūrinio raštingumo bei savimonės tyrimus. 1.1.9.1. Pradėti vykdyti lituanistikos mokslo institutuose ilgalaikius vaikų ir jaunimo kalbos kaitos, funkcinio raštingumo, kultūrinio raštingumo tyrimus.Tyrimų rezultatais remiantis numatoma ilgalaikė lituanistinio ugdymo politika. 2014-2015 ŠMM, NEC, UPC, LKI, LLTI, VLKK ir kiti.

9. 2. Sukurti lituanistinį ugdymą paremiantį, palaikantį visuomenės bendrąjį kultūros lauką. 2.1. Uždaviniai 2.1.1. Pradėti įgyvendinti lituanistinį ugdymą palaikančią kompleksinę viešąją informacinę politiką. 2.1.1.1.Inicijuoti tikslines radijo ir televizijos laidos, straipsnius žiniasklaidoje, bendravimas per medijas. 2.1.1.2. Sudaryti galimybes kultūros bendruomenei prisidėti kuriant gyvą, pozityvų mokinių santykį su kalba ir literatūra. 2.1.1.3. Inicijuoti kalbą ir kultūrą stiprinančias akcijas (Nacionalinis diktantas, Švari kalba – švari galva, dailyraščio konkursas ir kt.). 2.1.1.4. Skatinti naudotis lietuviška aplinka informacinėse technologijose. Atsiras atnaujintų ir naujų laidų, patrauklios informacijos viešoje erdvėje. Didės visuomenės kultūrinis raštingumas bei sąmoningumas.Meno ir kultūros bendruomenės dalyvavimas skatins savos kultūros pažinimą ( rašytojo ar poeto vedama šiuolaikinės literatūros pamoka, pokalbis apie skaitomas knygas ar pokalbis apie kūrybą ir pan.). Organizuotos viešosios skaitymo skatinimo akcijos (informaciniai stendai, reklamos, festivaliai).2013-2016 ŠMM, LRT,VLKK,RS

10. 2.1.2. Sudaryti sąlygas tėvams dalyvauti kalbos ir kultūros ugdyme 2.1.2.1. Skatinti tėvus įsitraukti į pasaulyje ir Lietuvoje veikiančius projektus, skatinančius tėvus skaityti vaikams. 2.1.2.2.   Bendradarbiaujant su vaikų literatūros kūrėjais parengti rekomendacijas tėvams, kaip skaityti kartu su vaiku ir kaip skatinti vaiko domėjimąsi knyga.  Stiprės šeimos ir mokyklos ryšiai. 2013-2014ŠMM, UPC, LTF, RS 2.1.3. Didinti akademinės bendruomenės vaidmenį stiprinant lituanistinį ugdymą. 2.1.3.1. Diegti per studijų programas kalbos taisyklingumo reikalavimus iki pat aukštojo mokslo baigimo. 2.1.3.2. Stiprinti specialybės kalbos dėstymą aukštosiose mokyklose. 2.1.3.3. Inicijuoti viešas diskusijas Lietuvos kultūros, kultūrinės kūrybos ir sklaidos, lietuvių kalbos klausimais. Pateiktos bendrosios rekomendacijos, atlikta mokymo turinio analizė, parengti vadovėlių ir mokomųjų knygų kalbos taisyklingumo reikalavimai. Kultūros vertybių, tautinės savimonės ir sąmoningumo, kultūrinės kūrybinės raiškos aktualinimas. Visuomenės gebėjimas orientuotis kultūrinių reiškinių įvairovėje, vertinant šalies istoriją ir kultūrinę raidą.ŠMM, VLKK,LKTI,LLTI,LKI, aukštosios mokyklos

11. 1.1. Pradėti įgyvendinti lituanistikos ugdymo (taip pat kultūrinio ir kalbinio raštingumo), palaikančią kompleksinę viešąją informacinę politiką: radijo ir televizijos laidos, straipsniai žiniasklaidoje, interaktyvus bendravimas aktualiomis temomis su tikslinėmis grupėmis (LKTI) Nuolatiniai ilgalaikiai monitoriniai kultūros tyrimai mokykloje (LKTI) Kultūros tyrimų aktualijos mokytojų akiračiui plėsti (paskaitos, diskusijos, seminarai, leidyba) (LKTI) Paskaitų ciklai mokytojams (4−5 paskaitos) „Nacionalinis tapatumas: vaizdai ir kontekstai“ „Kultūrinė atmintis ir meno paveldas“ „Jaunas žmogus naujųjų medijų tinkluose“ „Genius loci: regionai ir kultūra“ „Tautinių mažumų vaizdai ir ženklai kultūros kasdienybėje“ Seminarai ir diskusijos aktualiomis mokytojams temomis Leidyba Kultūros tyrimus mokytojų ir moksleivių bendruomenėje populiarinantys leidiniai Chrestomatijos Skaitiniai

12. Akademinės bendruomenės įsipareigojimas ir dalyvavimas stiprinant lituanistinį ugdymą, gerinant visuomenės kalbinį ir kultūrinį raštingumą bei sąmoningumą Kultūros vertybių, tautinės savimonės ir sąmoningumo ugdymas, mokant geriau suprasti sudėtingus kultūrinius procesus ir jų kilmę (LKTI) Paskaitų ciklai mokytojams (4−5 paskaitos) atsižvelgus į mokytojų pageidavimus Seminarai, diskusijos Leidyba Kultūrinės kūrybinės raiškos ir gebėjimų stiprinimas (LKTI) Paskaitų ciklai mokytojams (4−5 paskaitos) “Kultūra ir vaizduotė” Seminarai, diskusijos Leidyba

13. 10.3. Kultūrinio raštingumo, pilietiškumo ir vertybinės orientacijos aspektais vertinti vadovėlius ir kitas metodines priemones (LKTI) 11.2.Vykdyti nacionalinius laimėjimų (ar geriausių pavyzdžių) tyrimus (stebėseną) ir atlikti kultūrinį vertinimą (LKTI) 12. Mokyklos humanitarinė kultūra Ugdyti kultūrinio suvokimo ir savivokos, tapatumo, simbolių ir reikšmių interpretavimo gebėjimus (LKTI) Plėsti mokyklos bendruomenių kultūrinį akiratį, iškeliant konkrečių regionų istorinio kultūrinio paveldo svarbą (LKTI) Moksleivių regioninės kultūros tyrinėjimų konkursas lietuvybei stiprinti “Atmintis” Olimpiada: Pasaulio ir lietuvių kultūra Paskaitų ciklai mokytojams (4−5 paskaitos) Seminarai, diskusijos „Regionų kultūra“ „Asmenybė, kultūra ir visuomenė“ „Tautinės bendruomenės miestuose ir miesteliuose“ Pažintinės ekskursijos Leidyba

14. Svarbiausia suvokti, kad ne globalioje rinkoje veikianti „betautė“ ekonomika, o nacionalinė kultūra yra vienintelis būdas nacijoms ir tautoms išgyventi ir klestėti. Kaip tik nacionalinės kultūros tampa svarbiu politiniu, socialiniu ir ekonominiu veiksniu.

15. Medijos keičia kolektyvinę ir individualią atmintį, tad ir kultūrinė kūryba vis labiau vyksta medijų technologijų sąlygomis.Medijų kultūra nebetenka prigimtinės „paskirties“ – laiduoti sugyvenimą su vieta, gimtine. Žmonių bendravimui virstant komunikacija, silpnėja tiesioginiai socialiniai ryšiai, vietinis bendruomeniškumas, vis labiau plinta socialinių tinklų erdvėje mezgami virtualūs bendruomeniniai ryšiai. Virtualiems socialiniams ryšiams svarbiausia yra galimybė susikalbėti, komunikuoti, juolab kad toje erdvėje galima veikti įvairiais susikurtais pavidalais.

16. Kultūra teikia lietuvybės tvirtinimui ir sklaidai būtiną istorinę kultūrinę atmintį, tradicijas, žiniją, vertybines orientacijas, žmogaus auklėjimo, saviauklos, sąmonėjimo, taip pat kūrybinės raiškos būdus. Esminis kultūroje yra laisvo kūrybingo žmogaus vaizdinys. Kultūroje glūdintis laisvės supratimas apima daugybę įpareigojančių veiksnių – ryšius su artimaisiais, gimtine, „meilę savo artimui“, išsilaisvinimą nuo egoizmo, dvasinio ir kūrybinio tobulėjimo tikslus.

17. UNESCO Nematerialaus paveldo sąrašu, į kurį įtraukti ir Lietuvos nematerialiosios kultūros vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, lietuvių polifoninės dainos sutartinės − ir šių vertybių plėtotė nacionalinėje kultūroje skatina plačiai Europoje vykdomų nacionalinių nematerialaus kultūros paveldo viešinimo ir propagavimo sąrašų programos. Nykstančios vertybės nebevirsta medijomis, likdamos tik pačiam sau įdomaus paveldo dalimi. Istoriniai tautos paminklai, paveldas, tradicijos yra tai, ko nereikėtų pamiršti. Simbolistinio patriotizmo pavyzdžiai yra šalia mūsų, tik reikia mokėti juos atrasti ir pažinti. Stebint istorinius paminklus galima ugdyti didžiavimąsi savo tauta bei jos istorija. Kaip labai svarbius, A. Maceina pabrėžia paminklus tautos šviesuoliams. Didžių žmonių kilnūs darbai, pamokantys pavyzdžiai, kultūrinės intervencijos, istorinio palikimo saugojimas ir puoselėjimas galėtų būti tie veiksniai, kurie suteiktų naujų postūmių ugdant tautinę tapatybę. Siekiant pažinti tautinę dabartį, A. Maceina pabrėžė, kad tai yra pažinimas tautos, kokia ji dabar yra. Lemiamą vaidmenį turėtų vaidinti kraštotyra, kuri „ “yra pirmoji ir svarbiausioji priemonė pažinti tautiniai dabarčiai”. Ryšiai su tėviške galėtų tapti svarbiu saitu, siejančiu su tėvyne.

18. Šeima, jos tradicijos, šventės, istorija ir kasdienybė yra pagrindas jauniems žmonėms susiformuoti savo pasaulį ir pažiūras. Kita vertus, mokyklai tenka didelė atsakomybė. Antanas Maceina sakęs, jeigu istorijoje buvo klaidų, ugdytinis turi stengtis jų nekartoti. „Tiesos sakymo“ apibrėžtis yra pagirtinas dalykas. Daugiau kaip pusė amžiaus istorinio melo, patriotinis ugdymasskatinant „kitokias meilės formas“ buvo patekęs į aklavietę. Tautinės praeities neužtenka tik atpažinti, reikia ją pajusti, pasak A. Maceinos. Tam jausmui yra svarbu „atgaminti“ tautinę praeitį ir ją puoselėti pasitelkus vaizduotę ir kūrybingumą. Tautos požymiai, kurie atspindėtų tautos savitumą ir vertingumą, turi didelės ir lemiamos įtakos ugdant patriotizmą.