130 likes | 445 Views
Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas. 2013. II T ema. Valdžios (Galios) samprata. Valdžios sampratos problematika Valdžios formos Valdžios šaltiniai Politinės valdžios bruožai ir funkcijos Valstybinė valdžia kaip politinės valdžios forma
E N D
Politikos teorija ir politinės sistemosDoc. Dr. Haroldas Šinkūnas 2013
II Tema. Valdžios (Galios) samprata • Valdžios sampratos problematika • Valdžios formos • Valdžios šaltiniai • Politinės valdžios bruožai ir funkcijos • Valstybinė valdžia kaip politinės valdžios forma • Valdžios legitimumo samprata ir tipologija • Valdžios legitimumo ir valdžios legalumo problematika Literatūra studijoms: Novagrockienė, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001. Prazauskas, Algimantas; Unikaitė, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.
Valdžios samprata (I) Valdžia (lot. k. potentia, potestas) – tai rezultatyvus gebėjimas priversti paklusti kitą individą arba grupę, nepaisant jų pasipriešinimo. MaxWeber: Valdžia yra tikimybė, kad vienas iš socialinių santykių veikėjų užims padėtį, leidžiančią primesti savo valią, nepaisant pasipriešinimo ir nepriklausomai, iš kur tokia tikimybė kyla. Pagrindinė politikos priemonė – prievarta. TalcottParsons: Valdžia – tai universalus gebėjimas išsaugoti privalomą įpareigojimų vykdymą sistemoje. RalfDahrendorf: Valdžia – tai galimybė disponuoti resursais: informacija (žiniomis), jėga, turtu, autoritetu.
Valdžios samprata (II) Bihevioristinė: Valdžia - tai ypatingas elgesio tipas, grindžiamas sugebėjimu paveikti kitų elgesį. Teleologinė: Valdžia – tai gebėjimas pasiekti norimą tikslą/rezultatą. Instrumentinė: Valdžia – tai galimybė panaudoti tam tikras priemones. Struktūrinė-organizacinė: Valdžia – tai socialinės organizacijos savybė. Konfliktinė: Valdžia – tai gebėjimas priimti sprendimus dėl gėrybių paskirstymo visuomenėje, esant nuolatiniam konfliktui tarp grupių dėl teisės priimti tokius sprendimus.
Valdžios santykio prielaidos Mažiausiai du subjektai Įsakymas yra sankcionuotas Įsakymo adresatas privalo paklusti Egzistuoja atitinkamos normos, legalizuojančios teisė įsakyti ir nustatančios pareigą paklusti
Valdžios formos • Jėga: • a) utilitarinė jėga; • b) prievarta; • c) įtikinėjimas/propaganda • Viršenybė/dominavimas • Autoritetas • Patrauklumas
Valdžios šaltiniai Jėga Turtas Žinios, informacija Visuomeninė padėtis Organizacija Įprotis Įsitikinimas Etc.
Politinės valdžios bruožai Teisėta galimybė panaudoti prievartą Priimtų sprendimų viršenybė Viešumas ir visuotinumas Monocentrizmas Naudojamų išteklių visuma
Politinės valdžios funkcijos Vadovauti (visoms?) visuomenės gyvenimo sritims; Kontroliuoti politinius ir kitus santykius; Organizuoti visuomenės politinį gyvenimą; Sukurti tokią tvarką, kuri labiausiai atitiktų visuomenei iškilusius uždavinius ir tikslus; Reguliuoti individų elgesį; Užtikrinti stabilumą ir tvarką visuomenėje.
Valstybinės valdžios bruožai Suverenitetas Monopolinė teisė naudoti prievartą Teisėkūra Pagrįsta teise Specialus valdžios aparatas
Valdžios legitimumo tipai MaxWeber valdžios (viešpatavimo) tipologija: • Tradicinė valdžia: • Grynoji tradicinė valdžia; • Luominė tradicinė valdžia. • Charizmatinė (gr. charisma – malonė, dovana) valdžia • Racionali (legali) valdžia
Valdžios legitimumas ir legalumas Legitimi (lot. legitimus – teisėta) yra ta valdžia, kurią dauguma pripažįsta ir kuriai dauguma savanoriškai paklūsta. C.J. Friedrich, K. Deutsch:Legitimumas – tai politinių veiksmų suderinamumas su atitinkamoje visuomenėje vyraujančia vertybių sistema. Legali (lot. lex, legis, legalitas) yra ta valdžia, kuri yra pagrįsta ir veikia pagal teisę.