Suaugusiųjų mokymosi ypatumai

1. Suaugusiųjų mokymosi ypatumai

2. KOMISIJOS KOMUNIKATAS(Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėluKOM(2006)614 Kuriama visus narius įtraukianti bendruomenė; Asmenys visapusiškai skatinami aktyviau dalyvauti. Mokymasis visą gyvenimą yra tarsi skėtis. Visiems dirbti drauge ir veiksmingai – tiek kaip asmenims, tiek kaip organizacijoms.

3. Visaapimantis mokymasis • Keičiantis visuomenei, keičiasi jos poreikiai, todėl reikia keistis ir švietimo sistemai, ir besimokančiajam. • Kaip vieną svarbiausių siektinų tikslų galima įvardinti visaapimantį mokymąsi, jau besikuriančią žinių visuomenę, bei tamprią sąsają (suderinamumą) tarp švietimo ir darbo rinkos.

4. SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI KAITA

5. Mokymasis būti • Šiandien suaugusysis yra nuolat skatinamas per formalų, neformalų ir savaiminį mokymąsi, t. y. planuojant ar atsitiktinai, augti ir tobulėti per mokėjimą būti - ugdant visuomeniškumo gebėjimus. • Mokymasis turi prisidėti prie kiekvieno asmens proto, kūno, intelekto išvystymo, estetinio vertinimo ir dvasingumo. Per mokymąsi suaugusysis vysto kūrybišką ir kritišką mąstymą.

6. Mokymasis žinoti mokėjimas žinoti -vystant intelektinį brandumą, asmeninių ir profesinių kompetencijų vystymą

7. mokėjimasdaryti - skatinant suaugusiųjų motyvaciją, padedant tobulinti ir naujai įgyti profesines kompetencijas. Asmuo turi gauti teorinių ir praktinių žinių, išmokti spręsti problemas, priimtisprendimus, dirbti komandoje. Mokymasis daryti

8. Mokymasis gyventi kartu mokėjimas gyventi kartu - siekiant efektyviai bendradarbiauti. Gebėjimas išvengti ir spręsti konfliktus, būti ir efektyviai dirbti, mokytis drauge. Skatinti tarp suaugusiųjų bendravimą ir komunikaciją.

9. ES suaugusiųjų mokymosi politika

10. Suaugusiųjų dalyvavimas švietime • Eurostato 2008 m. lapkričio mėnesio duomenimis 35,7 proc. 25 – 64 metų amžiaus suaugusiųjų dalyvavo formaliajame ar neformaliajame suaugusiųjų švietime. • Didžiausia dalis (84,1 proc.visų dalyvavusiųjų) tenka neformaliajam švietimui, tačiau vidutinis valandų kiekis tenkantis neformaliajam mokymui(si) kai kuriose šalyse yra daugiau kaip 10 kartų mažesnis nei tenkantis formaliajam mokymui. Tas pat pasakyta ir apie finansavimo lygį. • Daugiausia mokyme(si) dalyvauja dirbantys suaugusieji.

11. Suaugusiųjų dalyvavimas formaliame ir neformaliame mokymesi (Adult participation in formal and non-formal learning Formalus/Formal Neformalus/Non formal

12. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų santykinė dalis 20-24 amžiaus grupėje (2000, 2004, 2005 m) šaltinis: Eurostat Force Survey

13. Anksti paliekančių mokyklą santykinė dalis (proc.) 18-24 m. amžiaus asmenų grupėje (2005 m.); šaltinis: Brussels, 16.5.2006 SEC(2006) 639

14. Dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą 25-64 m. amžiaus gyventojų grupėje, proc. (2005 m.)

15. ICT use: Do you normally use a computer?(Source: Eurostat, forthcoming)

16. Suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje:aprėptis, poreikiai ir pasiūla • Tyrimas atliktas2005 rugsėjo-2006 kovo mėn. • Suaugusieji -1631 Iš visų 10 Lietuvos apskričių

17. Suaugusiųjų pasiskirstymas pagal amžių

18. Požiūris į mokymąsi/tobulinimąsi (klausimas “Ar šiuo metu norėtumėte mokytis/tobulintis?”)

20. Mokymosi vietų prioritetizacija

21. Praktinė užduotis SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMO RAIDA

22. 40 m. – kiekvienas susiduria su faktu, jog jau nugyveno pusę savo gyvenimo Žmogaus gyvenimo raida 30 m. – jaunystės svajonės susiduria su realybe Pereinamieji laikotarpiai 50 m. – susirūpinimas dėl gyvenimo tikslo •60 m. – susidūrimas su pensija

23. Ankstyvoji suaugystė Intymumas v.s. Izoliacija(pagal Erikson) 18-22 m.–Šaknų rovimas(Sheehy, Gould, Levinson, kt.). • Perėjimas nuo paauglystės į suaugystę, paliekant tėvų namus, kuriant savo gyvenimą, formuojant savo tapatybę. • Mokomasi, pradedama dirbti, tvarkomi santykiai su bendraamžiais, kuriami atskiri “namai, valdomi laikas ir pinigai.

24. Ankstyvoji suaugystė 22-28 m. – Tapimas suaugusiu • Ieškojimas; “svajonės” bandymas; autonomijos įtvirtinimas. • Gyvenimo būdo pasirinkimas; partnerio radimas; karjeros pradžia, šeimos sukūrimas, tapimas tėvu. • Mentoriaus radimas (vyresnis ~15 m.). • Dažnai būdinga daryti tai, ką jaučiama, jog asmuo turėtų daryti. • Būdinga jaustis ypatingu, galinčiu atlikti viską.

25. Ankstyvoji suaugystė 28-33 m. - “Suspėti iki trisdešimtmečio” • 30 m. pereinamasis laikotarpiui būdingos abejonės, jausmas, jog ankstesni karjeros, santuokos, santykių pasirinkimai riboja ir siaurina gyvenimą; rūpestis dėl tapatumo, ypač moterims. • Poreikis daryti tai, ką norisi, o ne tai, ką “derėtų”. • Pervertinimo, šaknų leidimo, asmeninių vertybių laikas.

26. Vidurinioji suaugystė Gimdymumas (rūpestis ateinančia karta) v.s.sąstingis (pagal Erikson) Vidutinis amžius (35-60 m.) paprastai yra pats stipriausias gyvenimo laikotarpis, kai uždirbamos didžiausios pajamos, daroma įtaką kitiems bei visuomenei. Vidutinio amžiaus žmonės yra pagrindiniai visuomenės normų sergėtojai, sprendimų darytojai, mokesčių mokėtojai, vadovai ir lyderiai – varomoji visuomenės jėga.

27. Vidurinioji suaugystė 33-38 m. – Tapimas pačiu savimi • Šaknų leidimas, plėtimasis, ieškojimai. • Savo nišos visuomenėje radimas, kompetencijos vystymas. • Rezultato, progreso siekimas; įsitvirtinimas karjeroje. • Ryšiai su savo šeima: sutuoktiniu, vaikais, tėvais. • Laikmečio iššūkių paisymas.

28. Vidurinioji suaugystė 38-46 m.Gyvenimo vidurio pereinamasis laikotarpis • Dažnai nestabilus, prieštaringas, į paauglystę panašus laikotarpis, kylantis dėl suvokimo, jog laikas eina. • Mentoriaus nebereikia, asmuo gali pats tapti mentoriumi jaunesniems. • Naujai įvertinama santuoka, darbo ir karjeros tikslai. • Ryšiai su paaugliais vaikais ir senstančiais tėvais. • Prasmės ieškojimas. • Moterys tampa agresyvesnės ir vyriškesnės, vyrai – moteriškesniais: • Moterys, kurios buvo namų šeimininkėmis, imasi veiklos, išjuda iš namų; • Vyrai, suvokę, jog jų profesinės svajonės nėra realios, daugiau dėmesio skiria namams. • Viduramžio krizė gali sukelti didesnę nesantuokinių romanų, alkoholizmo, skyrybų, persivalgymo, net savižudybės krizę.

29. Vidurinioji suaugystė 46-53 m. – Nusistovėjimas • Po viduramžio krizės susiforamvusi nauja gyvenimo struktūra. • Pasišventimas naujiems tikslams, priimtų sprendimų įgyvendinimas, gyvenimo nusistovėjimas. • Jei viduramžio krizėje didesnių pasikeitimų išvengta, gali būti labiau išgyvenimas 50-čio pereinamasis laikotarpis, ypač moterims. • Suvokimas, jog esame visiškai vieni ir tik mes patys esame atsakingi už savo gyvenimą.

30. Vidurinioji suaugystė 53-60 m. – Atsinaujinimas arba susitaikymas • Sėkmingai perėjus viduramžio krizę, atsiveria tikslo atnaujinimo, atgaivos, savęs priėmimo, realizmo ir šilumos galimybės. • Didesnės asmeninės laimės ir pasitenkinimo laikotarpis (kalbant ir apie karjerą bei šeimą). • Nesėkmingo viduramžio krizės išsprendimo atveju, tai bus susitaikymo laikotarpis. • Šalutinių interesų vystymas, ruošiantis tolimesniems metams.

31. Vėlyvoji suaugystė Vientisumas (įsitikinimas, jog gyvenimas buvo prasmingas) v.s. Neviltis 60-65 m.- Vėlyvosios suaugystės pereinamasis laikotarpis • Šis pereinamasis laikotarpis susijęs su išėjimu į pensiją arba pensijos laukimu/ baime. • Gali būti ypač sunku tiems, kurie save labai tapatino su karjera. Nedirbusios moterys šį pasikeitimą išgyvena žymiai paprasčiau nei vyrai ir moterys, kurių laiką apspręsdavo darbo režimas. • Prisitaikymas prie mažesnių pajamų. • Susidūrimas su netektimi – darbo, namų ar sutuoktinio, gali sukelti susvetimėjimą, bejėgiškumo, beprasmybės, izoliacijos, tuštybės ar nevilties jausmą. Tačiau tai galima suvokti kaip iššūkį ir toliau augti. • Neprofesinių interesų plėtra, darymas “To, ką visada norėjau daryti”.

32. Vėlyvoji suaugystė 65-daugiau – Vėlyvoji suaugystė • Su amžiumi įsipareigojimai labiau nei jų neturėjimas yra siejami su psichologine gerove. • Ugdymosi prasme aktyvesni vyresni žmonės pasižymi didesne gyvenimo energija, geresniu savęs vertinimu, ir yra iš esmės labiau patenkinti savo gyvenimu. • Nors pastaraisiais metais religinė praktika (ėjimas į bažnyčią) turi tendenciją mažėti, religiniai jausmai ir įsitikinimai šiame amžiuje padidėja. • Išėjimo į pensiją fazės: • Laukimas • “Medaus mėnuo” – naujos laisvės euforija • Išsisklaidę iliuzijos – ankstesnio gyvenimo ilgėjimasis • Persiorientavimas (naujų interesų radimas) • Stabilizavimasis (įėjimas į rutiną).

33. Vėlyvoji suaugystė • Pensijinio laikotarpio galimybės: • Regresyvus pasirinkimas: niekuo neužsiėmęs; • Neutralus pasirinkimas: orientuotas į save, laiką leidžiantis namie, klube ar centre; • Augimo pasirinkimas: nauja karjera, savanoriškas darbas, pagalba, visuomeninė veikla; • Svaiginantis pasirinkimas: saviaktualizacija.

34. Senėjimas • Suaugusieji gali mokytis visą savo gyvenimą. Su amžiumi gebėjimas mokytis ne mažėja, gali silpti tik mokymosi greitis, kas visų pirma būdinga tiems, kurie nepraktikuoja mokymosi. Mokymasis yra geriausias vaistas suaugusiojo negebėjimui mokytis! • Suaugusiųjų mokymosi gebėjimų skirtumai labiau susiję su tokiais faktoriais kaip socialinis statusas, turimas išsilavinimas, užimtumas bei įgimtas protingumas, nei amžiaus skirtumai. • Nors raumenų jėga, vikrumas ir reakcija turi polinkį mažėti, įgūdžiai gali tobulėti dėl turimos praktikos.

35. Senėjimas • Nors veržlumas bei ambicijos turi tendenciją menkėti, gali rastis didėjantis patikimumas, ramumas ir didesnis siekis kruopštumo, nei apimties. • Didžiausia kliūtis vyresnių suaugusiųjų mokymuisi yra įsitikinimas, jog “esu per senas mokytis” bei ankstesnė neigiama mokymosi patirtis. • Akivaizdu, jog kalbant apie mokymąsi, svarbesnis yra paties žmogaus požiūris į savo amžių, nei pats amžius.

36. Partnerio pasirinkimas Socialinį patrauklumą lemia: • Artumas – mus traukia žmonės, kurie yra geografiškai arti mūsų.Žmonės linkę bičiuliautis su bendramoksliais, bendradarbiais, kaimynais. Netoli gyvenantys, tą pačią mokyklą lankantys ar kartu dirbantys žmonės yra linkę dažniau susituokti (Clarke, 1952). Greičiausiai artumas palengvina pirminį kontaktą. • Fizinis patrauklumas – tyrimai rodo, jog žmonės skirtingai reaguoja į fiziškai patrauklius ir fiziškai nepatrauklius žmones. Yra tendencija manyti, jog patrauklūs žmonės turi ir trokštamų socialinių bruožų, kurie nulemsią laimingesnį ir sėkmingesnį gyvenimą, nei gyvenant su nepatraukliais žmonėmis. Kadangi realybėje ypatingai gražių partnerių pasirinkimas yra ribotas, esame linkę rinktis savo pačių patrauklumo lygį atitinkančius partnerius. Tai – partnerio pasirinkimo atitikimo hipotezė (Walster, 1970).

37. Partnerio pasirinkimas • Panašumas – daugybė tyrimų rodo, jog esame linkę mėgti žmones, kurie panašūs į mus savo interesais, pažiūromis ir įsitikinimais. Vedybos taip pat rodo homogamijos įtakos tendenciją – tuokiasi panašūs. Daugiau nei šimtas tyrimų parodė, jog panašūs individai (amžiumi, rase, religija, tautybe, socialine padėtimi, pažiūromis, išsilavinimu, emociniu stabilumu, sveikata, ūgiu, kt.) tuokiasi žymiai dažniau, nei atsitiktinai. • Poreikis vienas kitą papildyti – kai kurie asmenybės bruožai turi juos atitinkančias priešingybes, todėl šiuos priešingus bruožus turinčios asmenybės patiria pilnatvės jausmą. Pvz. plepius žmonės traukia nekalbūs, dominuojančius – nelinkę vadovauti, linkusius rūpintis kitais – turintys poreikį būti globojamais /R.F. Winch, 1958/.

38. Praktinė užduotis

39. Žmogus – tai “Aš” ir “Tu” Tolerancija – pagarba “mano” skirta “kitam”

40. Kasdieniniai mokymosi ypatumas Mokymo turinys Mokymo tikslai Mokymo priemonės Mokymo formos, metodai, būdai !

41. Ačiū!