MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PLĖTROS KAIMO VIETOVĖSE TYRIMAS

1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PLĖTROS KAIMO VIETOVĖSE TYRIMAS E. Ribašauskienė, erika@laei.lt, 2610758, 861130211 D. Kšivickienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Kaimo plėtros skyrius 2007

2. Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip vyksta mažų ir vidutinių įmonių kūrimasis kaimo vietovėse, jų regioninius kūrimosi aspektus, veiklos sritis, poveikį vietos gyventojų užimtumui. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti mažų ir vidutinių įmonių plėtros tendencijas; • įvertinti įmonių veiklos kliūtis ir pasiekimus, pasinaudojant ES ir kita išorine parama verslui; • numatyti verslo plėtros perspektyvas.

3. MVĮ kriterijai

4. MVĮ skaičius kaimo vietovėse MVĮ skaičiaus sumažėjimas 2004 metais įtakotas pasikeitusių kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos MVĮ kategorijai.

5. Kaimo vietovėse veikiančių MVĮ pasiskirstymas apskrityse

6. Kaimo vietovėse veikiančių MVĮ struktūra pagal dydį ir teisines formas 2006 m.

7. Kaimo vietovėse veikiančių MVĮ struktūra pagal sritis ir ekonominės veiklos rūšis

8. Kaimo vietovėse veikiančių MVĮ dirbančių skaičius 2006 metus palyginti su 2004-aisiais, darbuotojų skaičius mikro įmonėse išaugo 16 proc., mažose – 15 proc., vidutinėse- 7 proc. 2006 m. 1 mikro įmonei teko 3, mažai – 21, vidutinei – 95 darbuotojai.

9. Kaimo vietovėse veikiančių MVĮ pajamos, tenkančios MVĮ per metus, Lt Per 3 metus pajamos, tenkančios 1 MVĮ, išaugo 40,2 proc., bet išliko 1,5 karto mažesnės nei mieste. Didžiausios kaimo MVĮ pajamos – pramonėje ir statybose.

10. Tyrimo metodika • Tyrimas atliktas 2006 m. • Apklaustos MVĮ, įsikūrusios 2002 m. ir išlikusios versle • Imtis: 3000, atsakymus pateikė 2000 • Respondentai: MVĮ savininkai/vienas iš savininkų • Moterų vadovių dalis sudarė 25,8 proc., vyrų – 74,2 proc. Respondentų skaičius savivaldybių/regionų grupėse

11. Tyrimo metodika Savivaldybių grupavimas kaimo-miesto aspektu

12. Verslininkų amžius ir išsilavinimas • Dominuojantis verslininkų amžius visose savivaldybių grupėse – nuo 31 iki 49 m. amžiaus • Kuo regiono grupė labiau kaimiška, tuo mažesnėje grupei priklausančių savivaldybių dalyje yra jaunų iki 30 m. verslininkų • Dauguma verslininkų turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą. • Moterų verslininkių išsilavinimas aukštesnis nei vyrų, tačiau nepaisant išsilavinimo, moterų versle – mažiau

13. Ankstesnė patirtis ir atėjimo į verslą priežastys Ankstesnė patirtis: • dauguma verslininkų – buvę darbuotojai • kuo regionas kaimiškesnis, tuo mažiau jai priklausančių savivaldybių pasižymi verslininkais (ypač - moterimis), kurių ankstesnis užsiėmimas – vadovavimas kitoms įmonėms, bedarbystė, studentavimas • kuo regionas kaimiškesnis, tuo mažesnė respondentų dalis turi verslo vadovo patirties versle Atėjimo į verslą pagrindimas: • noras būti šeimininku sau pačiam; • perspektyva uždirbti daugiau pinigų; • noras išbandyti save versle; • noras pragyventi iš pamėgto užsiėmimo; • siekis išvengti nedarbo - „labai kaimo“ verslininkų ypatumas

14. Verslo finansavimo būdai kuriant įmonę Savivaldybių, kuriose verslininkai yra pasinaudoję išorine parama verslui, dalis regionų grupėse, proc. • Daugiau nei pusė (52,7 proc.) įmonių buvo įkurtos panaudojus nuosavas lėšas, mažiau – artimųjų lėšas (20,4 proc.) ar akcinį kapitalą (15,5 proc.), mažiausiai - bankų paskolas ir valdžios institucijų paramą. • Kuo savivaldybių grupė kaimiškesnė, tuo mažesnė jai priklausančių savivaldybių dalis pasižymi verslininkais, pasinaudojusiais išorine parama verslui. • Visose savivaldybių grupėse moterys mažiau nei vyrai yra pasinaudojusios bankų, valdžios institucijų parama, akciniu kapitalu verslo finansavimui – jos verslą finansuoja savo lėšomis. Netgi šeimos ir draugų paramą mažesnė moterų nei vyrų dalis yra panaudojusi verslui finansuoti, išskyrus priemiesčio ir miesto savivaldybes – čia lyčių skirtumai dėl artimųjų paramos mažesni.

15. Produkto/ paslaugų realizavimo rinkos

16. Verslininkų, įdiegusių inovacijas įmonėse, dalis, proc.

17. Verslo steigimo kliūtys (pagal kliūties ,,sunkumą“), proc.

18. Verslininkų nuomonė apie būtiniausias verslo paramos rūšis (pagal pirmą vietą), proc.

19. Išorinė parama MVĮ Valstybės parama ES struktūrinių fondų parama Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ Parama socialinėms įmonėms „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas“ Savivaldybių SVV skatinimo fondai „Tiesioginė parama verslui“ Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamos paslaugos

20. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai • 2006 m. VUI projektus įgyvendino 45 MVĮ, iš jų 17 – kaimo vietovėse 12-oje savivaldybių • 2006 m. MVĮ sukūrė darbo vietas 103, 2005 m. – 207 kaimo gyventojams • Vidutiniškai 1 MVĮ sukūrė 6 darbo vietas • Daugiausia darbo vietų kaimo gyventojams sukurta Vilniaus, Pasvalio, Panevėžio r. • 2006 m. valstybės parama MVĮ, kaimo vietovėse įgyvendinančioms VUI projektus, sudarė 2,253 mln. Lt, vidutiniškai 1 MVĮ teko 132,5 tūkst. Lt • Dažniausios veiklos: medienos dirbinių gamyba, maitinimo, turizmo, automobilių priežiūros paslaugos, taip pat – žemės ūkio produktų perdirbimas, paslaugos žemės ūkiui, ekologiško kuro gamyba ir kt.

21. Valstybės parama socialinėms įmonėms • Paramos forma: darbo užmokesčio ir valstybinio soc. draudimo įmokų dalinė kompensacija; subsidija neįgaliųjų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti; subsidija tikslinių grupių darbuotojams mokyti • Tikslinės grupės: neįgalieji, priešpensinio amžiaus žmonės, buvę kaliniai, ilgalaikiai bedarbiai ir kt. • Šalyje – 57 socialinį statusą turinčios MVĮ, iš jų tik 4 – kaimo vietovėse • Lėtą soc. įmonių kaimo vietovėse plėtrą įtakoja paramos naujumas,informacijos stoka, neigiamos darbdavių nuostatos tikslinių grupių įdarbinimo atžvilgiu *Valstybės parama dar nepasinaudota, nes soc. įmonės statusas suteiktas 2006-12-22

22. SVV skatinimo fondai • Nuo 1998 m. auga SVV skatinimo fondų savivaldybėse skaičius ir jiems skiriamų lėšų suma; 2006 m. – 54 SVV fondai • 2006 m. tarp 5 savivaldybių grupių daugiausia lėšų SVV fondams skyrė „labai kaimo“ savivaldybės • Pagrindinės lėšų panaudojimo kryptys: lengvatinių paskolų teikimas, palūkanų kompensavimas, seminarai, parama darbo vietų kūrimui, naujų įmonių steigimo skatinimui, paraiškų paramai iš ES fondų išlaidų kompensavimui SVV fondo lėšos, tenkančios 1-ai savivaldybei pagal regionų kaimiškumo grupes 2006 metais, Lt

23. Valstybės kreditų garantijos MVĮ ŽŪPGF kreditai ir suteiktos garantijos alternatyvia žemės ūkiui veikla užsiimančioms MVĮ kaime, mln. Lt

24. BPD 4.3 priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ • Tarp 36 paramą gavusių įmonių MVĮ kategorijai priklausė 22 (61 proc.) • Parama 1 MVĮ vidutiniškai sudarė 2,2 mln. Lt • MVĮ sukurs 675 darbo vietas (vidutiniškai 1 MVĮ –31), išlaikys 1413 darbo vietų • Regioniniu aspektu tik Kauno apskrityje nėra MVĮ, gavusių paramą pagal 4.3 priemonę • Paramos gavėjų (MVĮ) vyraujantis teisinis statusas – UAB ir tik 2 kooperatyvai Paramą gavusių MVĮ skaičius apskrityse

25. BPD 4 prioriteto veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimųekonominės veiklos sektorių įvairinimas” • Parama suteikta 8 įmonėms – visos priklauso MVĮ kategorijai • Parama MVĮ sudaro 8,6 mln. Lt, vidutiniškai 1 MVĮ – 1,075 mln. Lt • Panevėžio ir Šiaulių apskritims teko daugiausia paramos lėšų ir projektų (5) • Paremtos MVĮ sukurs 159, išlaikys 145 darbo vietas

26. BPD 3 prioriteto 1 priemonė „Tiesioginė parama verslui“ • Paramą gavo per 100 įmonių, iš kurių 91 proc. priklauso MVĮ kategorijai • Dominuojantis teisinis statusas – UAB • „Labai kaimo“ savivaldybių grupėje įgyvendinami 3, „kaimo“ – 9, „pusiau kaimo“ – 8 MVĮ projektai • Kuo regiono grupė kaimiškesnė, tuo mažesnę jo dalį dengia MVĮ įgyvendinami projektai ir tuo mažiau lėšų tenka 1 savivaldybei Savivaldybių kiekvienoje grupėje dalis pagal MVĮ projektų įgyvendinimą

27. Pasiūlymai (1) • Skirti didesnę paramos sumą vieno verslininko gebėjimų ugdymui kaimo vietovėse palyginus su miesto vietovėmis. Šį aspektą tikslinga taikyti teikiant paramą ne tik iš žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, bet ir iš struktūrinių fondų. Be to, profesinės kompetencijos didinimo kryptys turėtų būti rengiamos įvertinus strateginius atskirų teritorijų plėtros planus. • Moterys ir jaunimas daugelyje verslumo programų, remiamų iš valstybės ar ES išteklių, turėtų būti laikomi tikslinėmis grupėmis. • Didesnį paramos intensyvumą tikslinga būtų taikyti mažoms ir vidutinėms įmonėms, diegsiančioms technologines ir organizacines inovacijas. Tai būtina derinti su parama darbuotojų mokymui ir perkvalifikavimui, verslininkų vadybinių gebėjimų stiprinimui. • Teikiant paramą iš žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (III ašies priemonės) ir iš struktūrinių fondų nereikėtų riboti paramos gavėjų sąvokos, nustatant, kad steigiant mažą ar vidutinę įmonę kaimo vietovėse paramos gali kreiptis tik kaimo gyventojas. Šis reikalavimas gali būti viena iš kliūčių smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaimo vietovėse.

28. Pasiūlymai (2) • Reikėtų atsižvelgti į pradedančiųjų verslininkų pageidavimą patalpų nuomai lengvatinėmis sąlygomis ir pirmaisiais metais dengti 75-90 proc., antraisiais – 50-75 proc., trečiaisiais – 25-50 proc. patalpų nuomos kainos. • Reikalingiausios paslaugos pradedant verslą - konsultacijos dėl įmonės steigimo, mokesčių, darbo teisės klausimais ir verslo informacija leidiniuose, lankstinukuose – turėtų būti nemokamos. Iki 30 proc. verslo plano ir įmonės dokumentų parengimo išlaidų verslininkai galėtų apmokėti. • Esant darbo jėgos kaime trūkumui, darbdaviai turėtų efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, keisti neigiamas nuostatas į rizikos grupių žmones ir įtraukti juos į darbo rinką pasinaudojant valstybės teikiama parama socialinėms įmonėms darbo vietų steigimo ir pritaikymo, darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinių kompensacijų forma. • Teikiant paramą iš EŽŪFKP, socialinėms įmonėms galėtų būti taikomas prioritetinis kriterijus, kadangi jos įdarbina asmenis, priklausančius tikslinėms grupėms (nedirbančius neįgaliuosius, vienišus tėvus, priešpensinio amžiaus žmones, kt.) ir tokiu būdu padeda įgyvendinti lygių galimybių principą.

29. Pasiūlymai (3) • Būtų tikslinga, jei visos savivaldybės paramą MVĮ vystomoms veikloms derintų su savivaldybės ir vietos veiklos grupių strateginiais planais. • Kaime veikiančių MVĮ aktyvumą naudotis paskolų garantijomis alternatyviam verslui padidintų glaudesnis bendradarbiavimas tarp ŽŪPGF ir verslo informacijos centrų, kadangi pastarieji vis daugiau mokymų ir konsultacijų teikia kaimo verslo tema. • Įgyvendinant priemonę „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas“ prioritetiniai balai buvo teikiami įmonėms, turinčioms didesnę nuosavų lėšų dalį – tai sumažino šansą pasinaudoti parama mikro įmonėms. Ateityje šio prioritetinio balo reikėtų atsisakyti. • Būtina tęsti ir didinti ES finansinės paramos MVĮ, veikiančioms kaimiškuose regionuose, teikimą, administruojamą Žemės ūkio ministerijos ir taikyti regioninės politikos principus remiant MVĮ iš struktūrinių fondų.

30. Dėkojame už dėmesį!