Aktyvus klaus y masis

1. Aktyvus klausymasis dr. A.Valantinas

2. Klausymasis/girdėjimas Neužtenka klausytis. Reikia ir girdėti. Kartais reikia klausytis ne ką šneka, o apie ką šneka.

3. Klausymosi tipai • Pseudoklausymasis / klausytojas – simuliantas. Tai – klausymosi imitacija. Tuo metu nesiklausoma. Tai – bendravimo klastotė • Žingsnio permetimas (šuoliavimas) – Žmogus domisi tik savo idėjomis. Nesirūpina tuo, ką nori pasakyti kitas. Leidžia kitam kalbėti tik tam, kad turėtų laiko atsikvėpti. Kito pastabas ir mintis panaudoja kaip pagrindą savo kalbėjimui. Tokie žmonės nediskutuoja. Jie – dominuoja pokalbyje. Pats geriausias būdas susikurti sau priešus. • Selektyvus klausymasis / atrenkantis klausytojas – domisi tik tam tikra informacija, kuri jam reikalinga. • Izoliuotas klausymasis – priešingybė selektyviam klausymuisi. Žmogus ne ieško, o vengia ko nors pranešime. Negirdi to, ko nenori išgirsti, ar kas sukelia skausmą, nerimą.

4. Klausymosi tipai • Gynybiškas klausymasis – kai nekalti komentarai suvokiami kaip užsipuolimas. • Tykojimas pasaloje / sėlinantis klausytojas - įdėmiai klausosi, bet tik tam, kad surinktų informaciją, kuri bus panaudota atakuojant pašnekovą. • Nejautrusklausymasis – kai aiškiai nesuvokiami kito žmogaus pranešimai. Nesugebama pažvelgti už žodžių, suprasti paslėptos prasmės. Užuominos suvokiamos pažodžiui. • Kategoriškas klausytojas – “tai gerai, tai blogai”

5. Klausymosi tipai • Klausytojas – aidas – linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. • Klausytojas – veidrodis – pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę, kurios žodžių tvarka dažnai būna pakeista. • Svarstantis klausytojas – trukdo kalbančiajam, skuba daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius, klausinėja. • Užjaučiantis klausytojas – “Tu visai teisus”, “Užjaučiu”.

6. Klausymosi tipai • Emocingas klausytojas – linkęs aikčioti, juoktis ir pan. • Analizuojantis klausytojas – viską vertina racionaliai, nekreipia dėmesio į kalbančiojo neverbalinį elgesį. Jei išgirsta teiginį, nesiderinantį su logika, atmeta kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku. • Neadekvatus klausytojas – uždavinėja klausimus, nesusijusius su aptariama tema arba susijusius tik formaliai. • Grubus klausytojas – nesiskaito su žodžiais “nesąmonė”, “niekai” ir t.t.

7. Blogas klausytojas • Laiko save aptariamos temos specialistu ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus • Nenori klausyti kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja • Nesiklauso todėl, kad tiesiog ... nemoka klausyti • Turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia norą replikuoti • Linkęs viską vertinti

8. 1. Perkrovimas 2. Susirūpinimas 3. Greitas galvojimas 4. Pastangos 5. Išorinis triukšmas 6. Girdėjimo problemos 7.Klaidingos išvados 8. Aiškiai matomų pranašumų nebuvimas 9. Įgūdimo trūkumas Kodėl mes nesiklausome?

9. Geras klausytojas M. Burkley-Alen • Stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • Įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo “nuosprendžių skelbimo” savo pašnekovams • Stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • Labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis, negu atskirais faktais • Sąmoningai stebi kalbančiojo neverbalinį elgesį – gestus, mimiką ir t.t.

10. Informatyvus klausymasis Kodėl mes nenorime klausti? a) nenorime pasirodyti, kad nežinome paprastų dalykų b) galvojame, kad supratome kalbantįjį Geriausias būdas paslėpti nuo savęs tiesą - manyti, kad Tu ją žinai.

11. PRASMĖ SLYPI ŽMONĖSE, O NE ŽODŽIUOSE !!! Performulavimas – kalbėtojo pasakytos minties pakartojimas savais žodžiais

12. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyvus klausymasis – kai nesikišame į pašnekovo kalbą, tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis – “Taip”, “Suprantu”, “Gal galite smulkiau”. Tokia forma tinka: • Jei klausytojas yra aukštesnio statuso, negu kalbantysis; • Kai pašnekovas išgyvena gilius jausmus ir yra susijaudinęs; • Kai pašnekovas užsidegęs noru išdėstyti savo požiūrį; • Kai pašnekovas nori išsikalbėti, aptarti opius asmeninius dalykus; • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, kai jis mikčioja ir t.t.

13. Reflektyvus klausymasis Reflektyiai klausydamiesi mes parodome, kad domimės savo pašnekovu. • Kartas nuo karto: Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantįjį – “Gal galėtumėte patikslinti, kaip suprantate ...” • Perfrazuojame (performuluojame) • Atspindime kalbančiojo jausmus – “ Man pasirodė, kad tokiais atvejais įsiunti”, “Jei teisingai supratau, Tu jauti ..” • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas – “Taigi problemos esmė yra ...”

14. Kas pagerina klausymąsi Trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: • Tiesumas, falšo nebuvimas - klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai, natūraliai, be vaidybos • Akceptacija - bendraujama be išankstinių sąlygų. Kalbantysis priimamas toks, koks yra. • Empatiškumas – klausytojas jaučia, ką kalbantysis išgyvena, atsako į jo jausmus.

15. Informatyvus klausymasis Patarimai naudojant tokį klausymąsi 1. Mažiau kalbėk 2. Išsilaisvink nuo trukdymų 3. Nespręsk ir nevertink prieš laiką 4. Ieškok pagrindinių idėjų 5. Klausk 6. Performuluok

16. “Jeigu mes būtume sukurti kalbėti daugiau nei klausyti, mes turėtume dvi burnas ir vieną ausį”. Markas Tvenas

17. Klausimų tipai Efektyvūs klausimai Pavyzdžiai Atviri klausimai Pavyzdžiai

18. Klausimų tipai Pratęsiantys klausimai Pavyzdžiai Tiriamieji klausimai Pavyzdžiai

19. Klausimų tipai Alternatyvų įvertinimo klausimai Pavyzdžiai

20. Klausimų tipai, kurių reikėtų vengti Vadovaujantys klausimai Sudėtiniai klausimai “KODĖL? klausimai

21. Kaip išvengti nesusipratimų kalbant 1. Atskirkite faktus nuo išvadų. Mes galime sakyti teiginius apie dalykus, kuriuos matome ir apie dalykus, kurių nematome, pvz.: “Jis išėjo iš kambario” “Ji supyko” ARGUMENTAI DAŽNAI YRA IŠVADŲ PRISKYRIMO FAKTAMS REZULTATAS

22. Kaip išvengti nesusipratimų kalbant ? 2.Paaiškinkite santykinius žodžius (santykiniai žodžiai įgauna prasmę, kai ką nors lyginame su kuo nors kitu) 3. Vartokite eufemizmus nuosaikiai (Eufemizmas – švelnesnis, neutralesnis žodis, pavartotas vietoj šiurkštaus. Tai padeda sušvelninti informacijos nemalonų poveikį, bet dažnai iškraipo pranešimo tikslumą) 4. Atsargiai naudokite emotyvinę kalbą (Ši kalba išreiškia kalbėtojo nuostatą tam tikro reiškinio atžvilgiu. Ši kalba yra nuomonės, o ne fakto pasekmė)