Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: organizavimas ir perspektyvos

1. Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: organizavimas ir perspektyvos 2008 m. gruodžio4 d. Anžela Slušnienė Sveikatos apsaugos ministerija

2. SVEIKINAME LIETUVOS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRŲ DRAUGIJĄ 10 METŲ JUBILIEJAUS PROGA ! VAIKAI – TAI NE TIK MAŽI ŽMONĖSPSICHOSOCIALINE PRASME JIE TURI NE MAŽIAU, O DAUGIAU TEISIŲ NEGU SUAUGUSIEJI

3. PRINCIPAI

4. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t.y. vaiko interesų viršenybės principas, visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia*. • *ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. Lietuva, įsipareigojo užtikrinti vaikams joje numatytas socialines, ekonomines, politines vaikų teises.

5. PSOSeptyni veiklos prioritetai • Motinos ir naujagimiai • Mityba • Užkrečiamos ligos • Traumos ir smurtas • Fizinė aplinka • Paauglių sveikata • Psichinė sveikata PSO Keturi pagrindiniai principai • Ilgalaikis požiūris – nuo gimimo iki paauglystės • Teisumas – atsižvelgti į labiausiai nuskriaustųjų reikmes • Tarpžinybiniai veiksmai • Visuomenės ir jaunų žmonių dalyvavimas

6. 2005 M. HELSINKYJE MINISTRŲ KONFERENCIJOJE PASIRAŠYTA PSICHIKOS SVEIKATOS DEKLARACIJA IR VEIKSMŲ PLANAS • 2005 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA IŠSKIRIA PSICHIKOS SVEIKATĄ KAIP PRIORITETINĘ SRITĮ • LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 2007 M. PATVIRTINA PSICHIKOS SVEIKATOSSTRATEGIJĄ • LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ PATVIRTINO VALSTYBINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008- 2010 METŲ PROGRAMĄ

7. SVEIKATOS SAMPRATA • PSICHIKOS SVEIKATA – YRA EMOCINIS, DVASINIS ATSPARUMAS, KURIS LEIDŽIA PATIRTI DŽIAUGSMĄ IR IŠTVERTI SKAUSMĄ, NUSIVYLIMĄ, LIŪDESĮ. TAI TEIGIAMAS GĖRIO JAUSMAS, KURIUO REMIASI TIKĖJIMAS SAVO BEI KITŲ ŽMONIŲ ORUMU IR VERTE.* * LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMAS

8. SVEIKATOS SAMPRATA • Sveikata – asmeninė vertybė • Sveikata – visuomeninė vertybė • Politinė vertybė • Socialinė vertybė • Ekonominė vertybė

9. SVEIKATOS SAMPRATA (PSO) • GENETINIS PAGRINDAS 20 % • GYVENSENA 50 % • APLINKA 20 % • MEDICINOS PAGALBA 10 %

10. SVEIKATOS PAGRINDINIAI ASPEKTAI ASMENS SVEIKATA VISUOMENĖS SVEIKATA Sveikatos patikrinimai Sveika aplinka Diagnostika Sveikatos ugdymas Gydymas Sveika gyvensena Slauga Ligų prevencija Reabilitacija

11. Psichikos sveikatos rodikliai

14. SAVIŽUDYBIŲ DAŽNIS

16. PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

17. Sveikatos priežiūros kokybė • Sveikatos priežiūros kokybė – pilnas patenkinimas poreikių tų, kuriems paslauga labiausiai reikalinga, su mažiausia kaina organizacijai, pagal aukštesnės vadovybės nustatytas direktyvas ir jų ribose[1]. • Paciento/kliento kokybę – tai ko nori pacientas, jo artimieji ir visuomenė nori iš paslaugos vertinant vartotojų pasitenkinimą. • Profesionaliąją kokybę – ar paslauga tenkina poreikius, kuriuos nustatė paslaugą teikiantys profesionalai ir siuntusieji gydytojai, ar teisingai atliekamos procedūros ir taikomos metodikos, reikalingos paciento poreikiams tenkinti. Profesionali kokybė garantuojama, nustatant standartus ir atliekant organizacijos auditą. • Valdymo kokybę – rezultatyviausias ir našiausias išteklių panaudojimas pagal aukštesnės vadovybės/pirkėjų nustatytas direktyvas ir jų ribose. • [1] Ovretveit J. What is quality in health services? Health Service Management, 1990; 6(3):132-3.

18. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖ 2 sveikatos priežiūros kokybės aspektai: techninis ir tarpasmeninis ir 3 kokybės priemones: struktūrą, procesą ir rezultatą *Donabedian A. 1980.

19. KOKYBĖS SAMPRATA Janušonis V. Rizikos valdymas sveikatos priežiūros organizacijose (Klaipėda, 2005)

20. Pirminė asmens sveikatos priežiūra • Psichikos sveikatos centras • Normatyvai (maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius) • Psichiatras 20 000 • Psichologas 40 000 • Psichikos sveikatos slaugytojas 20 000 • Socialinis darbuotojas 25 000 • Šeimos gydytojo kabinetas / gydytojų specialistų komanda pirminės asmens sveikatos priežiūros centre • Normatyvai (aptarnaujamų gyventojų skaičius pagal gyventojų iki 18 m. amžiaus skaičių) nuo 950 iki 1550

21. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija • LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-601 patvirtinta Lietuvos medicinos norma Nr. 53:2005 Gydytojas psichiatras • LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-577 patvirtinta Lietuvos medicinos norma Nr. 114:2005 Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras • LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. įsakymu Nr. V-730 patvirtinta Lietuvos medicinos norma Nr. 22:2006 Psichikos sveikatos slaugytojas

22. Number of psychiatrists per 100 000 population

23. Number of nurses working in mental health care per 100 000 population

24. Šeimos gydytojo kompetencija • LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1013 patvirtinta Lietuvos medicinos norma Nr. 14:2005 • VII. Kompetencija: 12.3. atlikti specialų ligonio ištyrimą: 12.3.7. psichikos būklės... 28.5. pradėti, ir atsižvelgus į specialistų konsultacija, tęsti lėtinių psichikos ligų gydymą

25. Savivaldybės gydytojo vaidmuo • 1995 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1552 (2004 m. vasario 13 d. redakcija (Žin., 2004, Nr.23-706) patvirtinti Savivaldybės gydytojo pavyzdiniai nuostatai • 7.4. numato ir savivaldybės teritorijoje organizuoja pirminę sveikatinimo veiklą (pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos)

26. Pirminė psichikos sveikatos priežiūra • Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo • Tvarkos aprašas. 3.... Aptarnaujamiems gyventojams turi būti užtikrinama suaugusių, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūra bei priklausomybės ligų gydymo paslaugos

27. Pirminėpsichikos sveikatos priežiūra • 17. Už pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsako pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, sudariusi su TLK sutartį dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tam tikroje vietovėje ir jų apmokėjimo. • 18. ASPĮ, teikiančios pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, privalo užtikrinti, kad aptarnaujamiems gyventojams būtų suteiktos visos pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos pagal jų teikimo reikalavimus.

28. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. SVEIDRA ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenys

29. Antrinė ir tretinė psichikos sveikatos priežiūra • Teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugosteisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis metodikomis, draugijų ir asociacijų parengtomis gydymo rekomendacijomis • ASPĮ steigėjų, vadovų vaidmuo • Apskrities gydytojo vaidmuo – prižiūri kaip apskrityje veikia antrinio lygio paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos • SAM pavaldžių įstaigų vykdoma kontrolė

30. Antrinio ir tretinio lygio stacionarinių paslaugų apmokėjimas iš PSDF Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. SVEIDRA ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenys

31. PSICHIATRIJOS LOVŲ SKAIČIUS 100 000 GYV.

32. PSDF išlaidos vaistams *anatominė terapinė cheminė klasifikacija

33. PERSPEKTYVOS

34. PSICHIKOS SVEIKATOS STRATEGIJOS UŽDAVINIAI • Plėsti lanksčių nestacionarinių paslaugų vaikams ir suaugusiems, turintiems psichikos sutrikimų, tinklą. • Gerinti vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos apsaugą ir priežiūrą, vykdant tikslines prevencines, gydymo ir reabilitacijos problemas, skirtas vaikų, šeimų ir bendruomenių atsparumui stiprinti bei neigiamų socializacijos pasekmių prevencijai. • Valstybinėse sveikatos programose didžiausią dėmesį skirti vaikų dvasinės sveikatos, emocinės ir socialinės raidos sutrikimų prevencijai, tėvų mokymui tinkamai auginti vaikus, jaunimo sveikatos problemų sprendimui. • Remti valstybės ir savivaldybių psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų prevencijos programas, visų pirma užtikrinant tęstinę paramą šioms sveikatos stiprinimo ir sutrikimų prevencijos kryptims: rizikos grupėms priskiriamų tėvų mokymui kompetentingai auginti vaikus, ypač kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės laikotarpiu; vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimui mokyklose ir bendruomenėje; vaikų ir jaunimo smurto prevencijai; savižudybių prevencijai; alkoholizmo, narkomanijos ir rūkymo prevencijai.

35. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas • Sveikatos apsaugos ministerija administruoja 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. • Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros optimizavimo krypčiai numatyta 100 mln. Lt lėšų. • Finansavimas skiriamas sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti.

36. Numatomos įgyvendinti priemonės • Valstybės projektų planavimas: • Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas (15 mln. Lt). • Psichiatrijos stacionaro modernizavimas (15 mln. Lt) • Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūros modernizavimas (0,58 mln. Lt) • Regionų projektų planavimas: • Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas (59,4 mln. Lt.) • Krizių intervencijos centrų įkūrimas (10 mln. Lt.)

37. Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas (1) • Tikslas: • Plėtoti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant gydyti dažnus vaikų psichikos sveikatos sutrikimus, plėtoti kompleksines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines- konsultacines, dienos stacionaro, krizių intervencijos, stacionaro). • Numatoma: • įsteigti regioninius diferencijuotus kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje; • investuoti į šių centrų patalpų remontą / rekonstrukciją, įrengimą su saugia ir patogia aplinka pacientui ir personalui, kiemelių įrengimą; • įsigyti baldus, kompiuterinę bei programinę įrangą; • įsigyti reikalingą medicininę įrangą ir transportą mobiliosioms paslaugoms teikti. • Numatomi paramos gavėjai: • Viešosios stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios psichiatrijos skyrius ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

38. Psichiatrijos stacionaro modernizavimas (2) • Tikslas: • pritaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų ūmios psichiatrijos stacionarinę grandį • Numatoma: • investuoti į ūmios psichiatrijos patalpų remontą / rekonstrukciją ar įkūrimą su saugia ir patogia aplinka pacientui ir personalui, įrengti saugius kiemelius; • įsigyti įrangą saugiam stebėjimui ir slaugai; • įsigyti diagnostinę bei gydymo įrangą; • Įsigyti baldus, kompiuterinę bei programinę įrangą; • modernizuoti teismo psichiatrijos stacionarą, remontuojant / rekonstruojant patalpas ir aprūpinant reikalinga įranga. • Numatomi paramos gavėjai: • Viešosios stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarinę pagalbą ūmių psichikos sutrikimų atvejais (5-se didžiuosiuose miestuose); • Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

39. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenosužtikrinimo infrastruktūros modernizavimas(3) • Tikslas:sudaryti galimybę efektyviai vertinti psichikos sveikatos sistemos veiklą siekiant užtikrinti geros kokybės ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. • Numatoma: • investuoti į įstaigos, kuri atlieka psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimą ir stebėseną, patalpų remontą ir (arba) rekonstrukciją; • įsigyti biuro įrangą, kompiuterinę bei programinę įrangą, baldų; • įsigyti transporto priemonę. • Numatomi paramos gavėjai: • Valstybinis psichikos sveikatos centras.

40. Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas (4) • Tikslas: plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą. • Siekiama išvengti asmenų, kurių psichikos būsena leistų gydytis dienos centre, patekimo į stacionarą. • Šie centrai teiks ankstyvą pagalbą pradėjus blogėti paciento psichikos sveikatai. Šiuose centruose ligoniai gaus įvairiapusiškas paslaugas, intensyvų gydymą, nenutrūks jų ryšys su šeima ir įprastine aplinka. • Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir aptarnaujančios ne mažiau kaip 45 tūkstančius gyventojų.

41. Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas (4) • Numatoma įkurti apie 20 psichikos dienos stacionarų (centrų) prie savivaldybių lygiu jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros: • investuoti į patalpų remontą / rekonstrukciją, šių patalpų įrengimą individualiems ir grupiniams užsiėmimams, psichoterapijai, meno, muzikos ir šviesos, judesio terapijoms, pacientų ir personalo poilsiui; • investuoti į procedūrinių kabinetų ir higienos kambarių remontą / rekonstrukciją ir įrengimą; • investuoti į kitų patalpų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimu dienos stacionaruose, remontą / rekonstrukciją ir įrengimą; • įsigyti reikiamą įrangą, baldus.

42. Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas (4) • Numatomas dienos stacionarų (centrų) skaičius apskrityse (ES dalis): • Alytaus apskrityje – 2 (4,34 mln. Lt); • Kauno apskrityje – 3 (8,334 mln. Lt); • Klaipėdos apskrityje – 2 (5,23 mln. Lt); • Marijampolės apskrityje – 1 (2,585 mln. Lt); • Panevėžio apskrityje – 2 (4,82 mln. Lt); • Šiaulių apskrityje – 2 (5,118 mln. Lt); • Tauragės apskrityje – 1 (2,343 mln. Lt); • Telšių apskrityje – 2 (4,32 mln. Lt); • Utenos apskrityje – 1 (2,55 mln. Lt); • Vilniaus apskrityje – 4 (10,86 mln. Lt).

43. Krizių intervencijos centrų įkūrimas (5) • Tikslas: užtikrinti ankstyvą pagalbą esant krizinėms situacijoms, sutrikdančioms žmogaus psichinę sveikatą. • Svarbu, kad pacientas gautų kompleksinę pagalbą: ne tik trumpą stacionarizavimą, bet ir specializuotą ambulatorinę pagalbą. Didžiausias skaičius asmenų, kuriems bus reikalinga krizių intervencijos paslauga, yra didžiuosiuose miestuose. • Žmogiškieji ištekliai, galintys visą parą užtikrinti adekvačią pagalbą, šiuo metu yra tik didžiuosiuose miestuose. • Projektus pagal priemonę gali įgyvendinti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios psichiatrijos skyrius ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

44. Krizių intervencijos centrų įkūrimas (5) • Numatoma steigti iki 5 krizių intervencijos centrų didžiuosiuose Lietuvos miestuose: • investuoti į patalpų (kambarių, skirtų pacientų trumpalaikiam stebėjimui ir gydymui, užtikrinant saugią, raminančią aplinką, kabinetus bendroms pacientų ir personalo reikmėms, psichoterapijos užsiėmimams) remontą / rekonstrukciją ir įrengimą; • investuoti į kitų patalpų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, esant krizinėms situacijoms, remontą / rekonstrukciją ir įrengimą • įsigyti reikalingą įrangą bei automobilius mobilioms paslaugoms teikti.

45. Krizių intervencijos centrų įkūrimas (5) • Numatomas krizių intervencijos centrų skaičius apskrityse (ES dalis): • Kauno apskrityje (Kaunas) – 1 (1,7 mln. Lt); • Klaipėdos apskrityje (Klaipėda) – 1 (1,7 mln. Lt); • Panevėžio apskrityje (Panevėžys) – 1 (1,7 mln. Lt); • Šiaulių apskrityje (Šiauliai) – 1 (1,7 mln. Lt); • Vilniaus apskrityje (Vilnius) – 1 (1,7 mln. Lt).

46. Specialistų kvalifikacijos kėlimo programa • Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimo programa, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-334. • Siekiant užtikrinti investicijų į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą suderinamumą su žmogiškaisiais ištekliais ir pasiekti sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo rodiklius,nacionaliniu lygiu planuojamas sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimas. • Programa įgyvendinama pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto “Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” VP1-1.1-SADM-10-V priemonę “Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas”.

47. Specialistų kvalifikacijos kėlimas • Pirmenybė teikiama specialistams, dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose, kurios įgyvendins Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 m. programą. • Taip pat specialistams, dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros ir kitoseLietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausiančiose sveikatos priežiūros įstaigose. • Psichikos sveikatos sričiai numatyta 19,2 mln. Lt.

48. IŠŠŪKIAI: • Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų reikalavimų kūrimas • Esamos teisinės bazės korekcija • NVO vaidmuo • Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų atitikimas teisės aktams • Paslaugų apmokėjimas iš PSDF ar mišraus apmokėjimo modelio kūrimas ? • Personalo kvalifikacijos kėlimas • Bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų užtikrinimas • Tarpžinybinis bendradarbiavimas • Šeimos ir visuomenės vaidmuo • Politikų vaidmuo

49. AČIŪ UŽ DĖMESĮ! DĖKOJAME VISIEMS LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS SPECIALISTAMS KONSULTANTAMS PSICHIKOS SVEIKATOS KLAUSIMAMS DOC. D. PŪRUI LIETUVOS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRŲ DRAUGIJAI VISIEMS KOLEGOMS, KURIE BENDRADARBIAUJA SU LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Anzela.slusniene@sam.lt