Apvalaus stalo diskusija: Profesijos mokytojų kompetencijos – iššūkiai ir perspektyvos

1. Apvalaus stalo diskusija: Profesijos mokytojų kompetencijos – iššūkiai ir perspektyvos 2011 m. birželio 29 d. Vilnius  LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

2. TIKSLAS: aptarti pedagoginių kompetencijų plėtros sistemos tobulinimo galimybes ir profesinių sąjungų vaidmenį šiame procese. Edita Juodienė (ŠMM) pateiks informaciją apie Ugdymo plėtotės centro, ŠMM  ir ESFA  įgyvendinamą projektą ,,Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas". Tatjana Babrauskienė (LŠPS) pristatys Leonardo daVinci programos partnerysčių projekto  "Nuo gero prie geriausio" (projekto Nr. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092) rezultatus. Romas Turonis (LŠPS) pateiks informaciją apie LŠPS vykdomus mokymus, tobulinant mokytojų vadybinę ir teisinę kompetenciją. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

3. Bendrieji Europos principai mokytojo kompetencijos plėtrai Europos Taryba, vertindama pedagogo kompetencijos svarbą, 2004 m. patvirtino dokumentą ,,Bendrieji Europos principai mokytojo kompetencijos ir kvalifikacijos plėtrai.” Šio dokumento paskirtis- pagelbėti Europos šalių švietimo politikos vykdytojams nustatant bendrus Europos mokytojų kompetencijos principus. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

4. Pagrindinės mokytojų kompetencijos, kurios yra pateikiamos Europos tarybos patvirtintame dokumente yra šios: - dirbti su kitais: mokytojas puoselėja kiekvieno besimokančiojo individualumą bei moko būti kitų draugijoje. Jis išmano asmens raidos dėsningumus, pasitikėdamas savimi bendrauja su kitais; - dirbti su informacija, technologijomis bei žiniomis: mokytojai geba dirbti su įvairiais žinių tipais. Jų profesinis pasirengimas suteikia įrankių, padedančių rasti, analizuoti, vertinti, reflektuoti bei perduoti žinias, pasinaudojant, kai reikia, šiuolaikinėmis technologijomis; - dirbti su bendruomene ir bendruomenei: mokytojai ruošia savo mokinius būti aktyviais Europos piliečiais. Mokytojai plečia bendradarbiavimo Europoje tinklus, gerbia ir pažįsta įvairias kultūras, supranta socialinės atskirties padarinius, išmano etines problemas. (Common European Principles for Teacher Competences and Qualifications). LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

5. Problemos Remiantis Komisijos tyrimu, į mokytojų nuolatinį rengimą ir tobulinimą investuojama nedaug. Pavyzdžiui: • kelti kvalifikaciją privaloma tik 11 valstybių narių; • tose valstybėse narėse, kuriose kvalifikacija keliama, tam paprastai skiriama mažiau nei 20 valandų per metus, nė vienoje valstybėje kvalifikacijai kelti nėra skiriama daugiau nei penkios dienos per metus; • tik pusėje Europos Sąjungos šalių naujiems mokytojams pirmaisiais darbo metais siūloma kokia nors sisteminga pagalba (pvz., supažindinimas su darbu, mokymas, patarimai). LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

6. ES politika • 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas (2010/2013(INI)) pabrėžia pakankamos ir geros kokybės paramos mokytojų gebėjimų ugdymui ir naujų mokymosi organizavimo būdų patrauklioje mokyklos aplinkoje diegimo svarbą. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

7. Sąvoką ,,kvalifikacija” keičia sąvoka ,,kompetencija” Plėtojantis rinkos ekonomikai, didėjant konkurencijai, atsirandant naujoms vadybos koncepcijoms, nebepakanka ankstesnių kriterijų kvalifikacijai apibūdini, kaip antai: išsilavinimas, profesinis pasirengimas, profesinė patirtis, darbuotojų amžius. Jie nebeatspindi reikiamos darbuotojų kvalifikacijos reikalavimų, pagal kuriuos buvo organizuotas darbo vertinimas. Taigi sąvoką ,,kvalifikacija” keičia sąvoka ,,kompetencija”, kuri švietimo įstatyme apibūdinamakaip ,,mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma“. Kvalifikacija suteikia teisę verstis tam tikra profesine veikla - mokyti mokinius, o kompetencija atspindi sugebėjimą mokyti kokybiškai. Profesinė kompetencija formaliai išreiškiama išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo lygiu ir susijusi su išsiugdytais gebėjimais bei tam tikros srities talentu.“ (Skeirienė D.). LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

8. LEONARDO DA VINCI PROGRAMOS PARTNERYSČIŲ PROJEKTASNUO GERO PRIE GERIAUSIO Kintantis profesinio rengimo mokytojų ir instruktorių vaidmuo ir jų kompetencijų profilio nustatymas – projekto rezultatų pristatymas. 2011 m. birželio 29 d. TatjanaBabrauskienė Lietuvos švietimo profesinė sąjunga LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092NUO GERO PRIE GERIAUSIO Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą

9. LŠPS vykdo mokymosi visą gyvenimą programos Leonardo daVincipartnerysčių projektą NUO GERO PRIE GERIAUSIO       - nustatyti pedagoginių kompetencijų profilio tobulinimo galimybes, identifikuojant kompetencijų poreikį bei lyginant kompetencijų reikalavimus su esama profesijos mokytojų kompetencija.       - profesijos mokytojų požiūris į savo kompetencijas padės aiškiau nustatyti švietimo / profesinio mokymo kokybės požymius.       - rezultatai galėtų būti naudojami siekiant toliau plėtoti profesinio švietimo ir mokymo sistemų suderinimą Europoje. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

10. PROJEKTO PARTNERIAI Šio projekto partneriai yra profesinio mokymo srityse veikiančios organizacijos iš ES valstybių narių: Lietuvos, Vokietijos, Suomijos ir Italijos. • VHS-ZweckverbandEnnepe-Ruhr-Süd (Germany) • Keski-PohjanmaanKoulutusyhtymä (TheFederation of Education of Central Ostrobothnia) (Finland) • AssociazioneFORMA.Azionesrl(Italy) • PERSPEKTIVwechsel-InstitutfürBildungundBeratung (Germany) LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092 “From The Good To The Best”

11. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

12. BENDRI PROJEKTO TIKSLAI Numatyti pedagoginių kompetencijų plėtros sistemos tobulinimo galimybes,  kelti pedagogų kompetenciją organizuojant mainų vizitus, o taip pat skatinti socialinę partnerystę bei atskirų mokymo įstaigų ir jų profesinių sąjungų narių bendradarbiavimą, vystant dvišalius projektus. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

13. Tikslai susiję su projekto apklausa • įvertinti konkretų mokytojų ir instruktorių požiūrį į savo kompetencijas; • ar jų poreikiai yra suderinami su tais, kurie numatyti nacionalinių lygiu; • parengti rekomendacijas dėl socialinių partnerių įtraukimo į mokytojų ir instruktorių kompetencijų tobulinimo procesą nacionaliniam lygmenyje. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

14. PASIEKTI REZULTATAI • Parengtas bendras profesijos mokytojų kompetencijųterminologijos žodynas. • Atliktas tyrimas “Profesijos mokytojų / instruktorių kompetencijų profilio nustatymas.” • Parengtos rekomendacijos dėl socialinių partnerių įtraukimo į profesinio mokymo politikos formavimą nacionaliniam lygmenyje. • Užmegzti dvišaliai ryšiai tarp skirtingų šalių profesinio mokymo mokyklų. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

15. Kokių kompetencijų reikia mokytojui, kad užtikrinti aukštos kokybės mokymą? LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

16. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

17. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

18. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

19. Kokia, Jūsų manymu, yra svarbiausia kompetencija profesijos mokytojui tapti geresniam (nuo gero prie geriausio)? Gebėti sukurti palankią darbo aplinką (mokymo klimatą) klasėje / mokykloje, remiantis socialinių santykių tarp studentų žiniomis. Gebėti laisvai naudotis informacijos ir ryšių technologijomis.   Gebėti nustatyti mokiniams specifinius mokymosi ir elgesio sutrikimus ir pritaikyti dalyko pasirinkimą ir mokymo metodus prie individualių galimybių. Gebėti skatinti mokinius įsitraukti į savarankiškai atsakingą mokymąsi. Gerai valdyti metodus, kaip užtikrinti klasės drausmę ir pajėgti išspręsti įvairias švietimo situacijas ir švietimo problemas mokykloje.   Mokėti taikyti praktinę specializacijos patirtį ugdymo situacijoje dėstant savo dalyką. Gebėjimas integruoti tarpdisciplinines žinias ir sukurti tarpdalykinius ryšius, dėstant savo dalyką. Turėti aukštą kūrybiškumą ir lankstumą prisitaikant ugdymo procese.   Gebėti naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų spendimą ir kūrybiškumą.         LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

20. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

21. LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092

22. Profesinė mokytojų raida ES - atvirasis koordinavimo metodas Švietimo ir profesinio mokymo srities klausimais ES neturi bendrų normų; valstybių narių vyriausybės pačios nustato savo šalių politiką. Vis dėlto vyriausybėms yra naudinga dalytis informacija, naudotis gerąja patirtimi ir derinti savo nacionalinę politiką. Toks būdas vieniems mokytis iš kitų vadinamas atviruoju koordinavimo metodu. EK AKM DG- Mokytojų profesinė raida - Kompetencijos - Spalio 2-6d, Naas, Airija EK AKM DG – Švietimo kokybė – Spalis - Briuselis LLP-LdV-PRT-2009-LT-0092